Šie pakitimai ant kojų gali baigtis baisiomis pasekmėmis: uždelsę operacijos neišvengs

„Kojomis bėgioja skruzdėlės“, – neretai girdimas pojūčio, galinčio byloti apie rimtą negalavimą, apibūdinimas. Išsiplėtusios kraujagyslės kojų ar veido srityje vargina didelę populiacijos dalį ir gali ne tik gadinti estetinį vaizdą, bet tapti gyvybei pavojingos būklės priežastimi. Apie požymius, bylojančius, kad reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atvejus, kuomet pašalinti erzinančią žymę veide pakanka vieno vizito – gydytojai dr. Rolandas Dagilaitis ir Eligijus Araminas.

Įgimtos ir įgytos ligos priežastys: negalavimus gali prišaukti profesija, avalynė ar net ūgis

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje kraujagyslių chirurgas E. Araminas pasakoja, kad išoriškai matomos išsiplėtusios kojų venos yra tik vienas iš ligos, platesne sąvoka įvardijamos lėtiniu veniniu nepakankamumu (LVN), požymių. Sergamumą lemia įgimtos ir rečiau įgytos priežastys, pagal tai LVN skirstomas į pirminį bei antrinį:

„Pirminis, arba dėl įgimtų priežasčių atsiradęs, LVN išsivysto dėl kojų venų vožtuvų nesandarumo, kurį sąlygoja įgimtas venų sienelės raumeninio – elastinio sluoksnio silpnumas“, – kalba gydytojas. Anot mediko, LVN raida susijusi su kraujo atgaline tėkme kojų venomis.

Pasak E. Aramino, kojų venų paskirtis – grąžinti kraują apytakos ratu, įprastai venomis kraujas turi tekėti aukštyn link širdies. Kai venų vožtuvai ima prastai veikti, dalis kraujo, sako E. Araminas, grįžta atgal, todėl labai padidėja kraujo spaudimas kojų venose: „Dėl padidėjusio kraujo spaudimo kojų venose, jos ima ryškėti, plėstis, didėja vingiuotumas, atsiranda gumbuotumas – taip vadinama kojų venų varikozė.“

Gydytojo teigimu, antrinio, arba įgyto, LVN atsiradimo dažniausia priežastis yra persirgta kojos giliųjų venų trombozė, suardanti buvusius sveikus vožtuvus ir stipriai sutrikdanti galūnės venų sistemos būklę bei kraujotaką.

Tuo tarpu tolesniam ligos simptomų progresavimui įtakos turi socialiniai ir profesiniai veiksniai: „Tai – kasdienis ilgalaikis sėdėjimas ir stovėjimas, nejudrus gyvenimo būdas, hormoninių kontraceptikų vartojimas, buvimas karštoje aplinkoje, dažnas aukštakulnės avalynės dėvėjimas, nėštumas, nutukimas, net žmogaus aukštas ūgis“, – kalba specialistas.

Kokius žmones tokios bėdos kamuoja dažniausiai? Anot mediko, ši kojų venų liga – aktuali socialinė ir ekonominė problema pasauliniu mastu, mat simptomai pasireiškia iki 20 proc. populiacijos: „Tai – dažna laikino nedarbingumo ir nuolatinio neįgalumo priežastis, todėl gydymas pareikalauja didelių sveikatos sistemos kaštų. Pastebėta, kad moterys šia liga serga beveik 4 kartus dažniau nei vyrai. Tai yra paaiškinama tam tikrais kūno audinių struktūros anatominiais skirtumais.“

Progresavimas – lėtas, bet pasekmės gali būti mirtinos

Angiochirurgas pasakoja, jog ligos pradžioje būdingas kojų vakarinis apsunkimas, kulkšnių patinimas, maudimas ar odos venų tinklo išryškėjimas pacientui gyvenimo kokybės stipriau nesutrikdo, jis gali daug metų gyventi be didesnio pavojaus sveikatai, tačiau ilgainiui situacija gali keistis iš esmės:

„Vis labiau sutrinka kojų odos ir poodinių minkštųjų audinių medžiagų apykaita. Atsiranda išeminis lėtinis uždegimas, oda ima raudonuoti, tamsėti, poodiniai minkštieji audiniai sukietėja, tampa skausmingi. Gali formuotis odos suplonėjimas (atrofija) ir nekrozė – veninė kojos opa. Tuomet kojų venų liga pereina į negrįžtamų komplikacijų stadiją ir tampa rimtu bei ilgalaikiu paciento sveikatos sutrikdymu.“

Medikas įspėja: esant išsiplėtusioms, gumbuotoms (varikozinėms) kojų venoms, pacientas turi ir padidintą riziką pasireikšti grėsmingai komplikacijai – venų trombozei, o ji kai kuriais atvejais gali sukelti pavojų net gyvybei.

Ar apie artėjančią kojų venų ligą galima nuspėti iš anksto? E. Araminas sako, kad derėtų atsisukti į šeimos ligos istoriją: „Prigimtis šios ligos atveju vaidina pagrindinį vaidmenį, juo labiau, jei pacientas ima jausti tam tikrus būdingesnius simptomus: apsunkusios, pavargusios kojos, ypač vakarais, kojos tirpsta, „bėgioja skruzdės“, ima patinti kulkšnys, blauzdų apačios, vargina nereti kojų mėšlungiai.“

Pažangūs gydymo metodai nė iš tolo neprimena tradicinės operacijos

Jei susiduriama su diskomfortu ir pacientas nori problemą spręsti iš esmės, taikomas vienas iš intervencinių varikozės gydymo metodų. „Chirurginis gydymas dažniausiai pacientų suvokiamas, kaip venų ištraukimas per odos pjūvius kojoje – tai yra tradicinis, klasikinis operacijos metodas. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti kitokių chirurginio gydymo metodų, gerokai mažiau traumuojančių ir saugesnių pacientui“, – sako E. Araminas.

Endoveninis operavimo metodas, anot mediko, įgalina venas pašalinti ne ištraukiant jas per odos pjūvius, o sunaikinant „iš vidaus“: „Varikozės pažeistos venos ar jų fragmentai, naudojant tam tikrą įrangą, sunaikinami jas paveikiant „iš vidaus“ aukšta ar ekstremaliai žema temperatūra, į venų spindį suleidžiant tam tikrų cheminių junginių ar paveikiant jas mechaniškai. Tokiu būdu venos spindis yra uždaromas, vena nustoja funkcionuoti ir palaipsniui sunyksta“, – apie pažangų procesą pasakoja angiochirurgas.

Endoveniniai operacijų metodai, sako medikas, yra pritaikyti juos atlikti dienos chirurgijos stacionaro sąlygomis, po jų pacientui nereikia gulėti lovoje, išsyk galima grįžti į sau įprastą kasdieninę veiklą su nedideliais trumpalaikiais apribojimais. Iš visų endoveniniam gydymui pritaikytų technologijų labiausiai išplėtota ir plačiausiai pritaikoma lazerinė technologija, kuri įgalina patikimai sunaikinti tiek plačią, varikozės pažeistą, kamieninę kojos poodinę veną, tiek ir smulkių kapiliarinių odos venų tinklą.

Pasak E. Aramino, postūmį lazerinį metodą vadinti „auksiniu varikozinių venų gydymo standartu“ suteikė prieš porą metų pasaulinėje praktikoje įdiegta 3-ios lazerio spektro kartos generavimo įranga. Anot gydytojo, tokio lazerio energijos paveikta vena užsidaro itin patikimai ir greitai sunyksta, o gydymo procesas pacientui tampa ypač komfortiškas. Šis gydymo metodas jau yra taikomas Northway chirurgijos centruose.

Profilaktika ir į ką dėmesį turi atkreipti moterys

Gydytojas sako, kad ligos pradžioje pacientas nemaža dalimi gali padėti pats sau, koreguodamas gyvenimo būdą: „Žinant, kad kojų venų būklei labiausiai žalingas nuleistų žemyn kojų nejudrumas, tai dirbantiems ilgas valandas sėdimą darbą, labai rekomenduotina turėti pertraukėles, kurių metu reikėtų suaktyvinti kojų venų kraujotaką: kojas pramankštinti pavaikštant ar lipant laiptais, sulenkiant ir ištiesiant pėdas plačia amplitude per čiurnų sąnarius, pasistiebiant ant pirštų ir nusileidžiant, palaikyti kojas kurį laiką pakeltas kiek aukščiau.“

Naudingiausi fiziniai užsiėmimai kojų venų varikozės prevencijai, sako pašnekovas, yra vaikščiojimas ir plaukimas. Gydytojas turi patarimą ir moterims: „Siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad hormoninių kontraceptinių preparatų vartojimas turi didžiulę įtaką venų simptomų progresavimui ir padidina riziką trombams jose susidaryti, ypač turinčioms genetinį polinkį venų varikozei vystytis. Tad, jei tokių preparatų naudojimas nėra neišvengiamas dėl medicininių tikslų, rizikos pacientėms patarčiau rinktis alternatyvias kontracepcijos priemones.“

Jei kojų venų varikozės aukščiau minėti simptomai stiprėja, tuomet į pagalbą pasitelkiamos tam tikros medicininės profilaktinės priemonės, o pagrindinės ir svarbiausios, anot mediko, yra specialių kompresinių kojinių mūvėjimas bei tam tikrų venas stiprinančių preparatų periodinis naudojimas.

Išsiplėtusios venos veide: dešimtmečio kompleksas, išnaikinamas vieno vizito metu

Kol negalavimai, susiję su kojų venomis, gali sukelti pavojų gyvybei, ryškios kraujagyslės veido srityje – sveikatai nepavojingas reiškinys. Vis dėlto, anot medicinos centro „Northway“ Vilniuje kraujagyslių chirurgo dr. R. Dagilaičio, neretas pacientas skundžiasi keliolika metų jautęs didžiulį kompleksą ir diskomfortą dėl mėlynę primenančių ryškių venų po akimis, moterys mėgina jas slėpti gausiu makiažo sluoksniu. Pasirodo, be reikalo, mat dažniausiai tai – itin greit pašalinama problema:

„Kas yra svarbu šioje temoje: žmogus kankinasi daug metų, po to ateina ir mes per minutę išsprendžiame tą klausimą. Tiesiog nėra išpopuliarinta, kad tai galima padaryti, žmonės jau būna susitaikę su tuo, kad „na jau taip turiu, tai turiu“, tada deda daug grimo ir panašiai“. Gydytojas sako ne kartą iš savo pacientų girdėjęs, kad daug metų kankinusio komplekso jie nepašalino vien dėl informacijos apie tokias galimybes trūkumo.

Anot mediko, net 90 proc. atvejų problemai panaikinti pakanka vienos lazerinės procedūros. Specialaus pasiruošimo ar išankstinių tyrimų šiai procedūrai nereikia, jos metu lazerio energija perduodama į venos sieneles, šios susitraukia ir surandėja. Po procedūros keturias savaites nereiktų lankytis pirtyje ir šešias savaites naudoti apsauginį kremą nuo UV spindulių.

Ar procedūra skausminga? Gydytojas tikina, kad ne: atliekama iki dešimties impulsų, kurių kiekvienas – kaip adatos dūris, tačiau naudojama moderni šaldymo sistema, kad diskomfortas procedūros metu būtų minimalus.

Netinkamas gyvenimo būdas ir ryškios veido kraujagyslės – ar tai susiję?

Mediko teigimu, procedūra tinkama beveik visiems pacientams, mat nenaudojamos jokios cheminės medžiagos: „Lazerio spinduliai yra pati švariausia energija. Tai yra fizika, o ne chemija. Į lazerį jokių alerginių reakcijų negali būti, jei dozė parinkta teisingai ir pataikyta į veną. Kalbant apie ribojimus, jei tai poakinės venos, dažniausiai būna labai arti akies. Jei tokia vena eina per voko pakraštį, prie blakstienų ir nepavyksta nuo akies atitraukti odos, tuomet jau nerizikuojama pažeisti akį, tačiau tokių atvejų – vos vienas kitas“.

Neretai išryškėjusius kapiliarus ant veido esame linkę susieti su žmogaus gyvenimo būdu: gal per daug rūko ar piktnaudžiauja alkoholiu? Gydytojas sako, kad dalis tiesos tokiame požiūryje gali būti, tačiau toli gražu ne visada: alkoholio vartojimas išties gali skatinti kapiliarų plėtimąsi, bet koks veido nušalimas taip pat, tačiau neretai išsiplėtę veido kapiliarai ar ryškios venos po akimis visiškai nesusiję su žmogaus gyvenimo būdu.

R. Daugilaitis sako, jog išryškėjusių kraujagyslių veido srityje priežastys gali būti įvairios: odos tipas ar tam tikros ligos, kurioms būdingi išsiplėtę kapiliarai. Taip pat senstanti oda plonėja ir anksčiau nekritusios į akį venos gali pradėti matytis. Šias pasekmes, anot mediko, skatina ir per dažnas deginimasis saulėje.

Nors išsiplėtusių veido kraujagyslių problema dažnai nepriklauso nuo pastangų saugoti veidą, medikas turi kelis patarimus: gyventi kiek įmanoma sveikiau, saugoti odą nuo saulės ir nušalimų bei vengti soliariumų.