„Northway“ medicinos centro dermatovenerologė Ramunė Jurčiukonytė papasakojo, kad tam tikras apgamų skaičius gali byloti apie grėsmę sveikatai, be to, pasidalino mintimis apie apgamų ir odos darinių šalinimą, kada ir kam tai – būtina procedūra, bei kodėl delsti nevalia.
„Labiausiai akcentuojama melanoma, nes tai – piktybinis, greitai besivystantis ir dėl to labai pavojingas navikas. Vis dėlto naujų jos atvejų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje per metus diagnozuojama nepalyginamai mažiau nei bazalinių ląstelių karcinomos ar plokščialąstelinės karcinomos – kitų odos vėžio formų“, – teigė R. Jurčiukonytė.
– Kada ir kodėl reikia šalinti kažkokį apgamą ar odos darinį?
– Šalinami dėl medicininių ir estetinių indikacijų, jeigu jie yra dažnai traumuojamoje vietoje, sukelia skausmą, didėja. Gydytojas įvertina odos darinius, aptaria ir paaiškina tyrimo bei gydymo metodų ypatybes bei galimas alternatyvas.
Jei odos darinys jau yra piktybinis navikas, galintis sukelti odos vėžį, delsti negalima, tokiu atveju gydytojas siūlo jį šalinti.
Reikia kreiptis į specialistus jei, sakykime, odos darinys didėja, keičiasi, atsiranda nauji apgamai arba yra įgimtas apgamas ir su laiku jis didėja.
Padaroma analizė, atliekamas išsamus klinikinis tyrimas, įvertinamas vienoks ar kitoks darinys su paprastu klasikiniu dermatoskopu, jei reikia, naudojamas ir skaitmeninis dermatoskopas.
Jei kyla daugiau įtarimų, atliekama odos biopsija su morfologiniu pašalintos odos gabalėlio ištyrimu. Gavus išsamius atsakymus, nustatoma diagnozė ir tada parenkamas gydymo ar šalinimo metodas.
Kalbant apie odos darinius, gali būti pigmentiniai ir nepigmentiniai. Apgamai ir melanoma priskiriami pigmentiniams, o bazalinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, aktininė keratozė bei įvairūs gerybiniai dariniai – nepigmentiniams.
– Yra ne vienas modernus gydymo ir šalinimo metodas, kada ir kokiais atvejais pasirenkamas vienas ar kitas gydymo būdas?
– „Northway“ medicinos centre atliekama visų odos gerybinių, ikinavikinių ir navikinių darinių bei apgamų profilaktinis patikrinimas, diagnostika ir gydymas. Atliekant diagnostinius tyrimus, pasitelkiame klasikinę dermatoskopiją, skaitmeninę dermatoskopiją ar odos biopsiją ir histologinį audinių ištyrimą.
Dermatoskopija – tai neinvazinis odos pigmentinių ir kraujagyslinių darinių tyrimas, kurio dėka įvertinama odoje esančių darinių struktūra ir spalvos pokyčiai. Šis metodas padeda diagnozuoti gerybinius ir piktybinius odos navikus, pigmentinių apgamų pokyčius.
Skaitmeninė dermatoskopija – tai lyderiaujantis, „auksiniu standartu“ pripažintas metodas, naudojamas pigmentinių darinių, ankstyvajai odos vėžio, įskaitant ir grėsmingiausio – odos melanomas – diagnostikai. Tai yra neinvazyvus tyrimo būdas, leidžiantis tiksliai nustatyti ir nuosekliai dokumentuoti vaizdus, sukurti duomenų bazę ir, svarbiausia, periodiškai sekti, kaip keičiasi pigmentinis apgamas laikui bėgant.
Odos biopsija ir morfologinis odos ištyrimas atliekamas siekiant galutinai įsitikinti odos darinių, ikinavikinių ar navikinių darinių ir apgamų diagnozės tikslumu. Siejant kartu su klinikiniu odos ligos įvertinimu, tai itin patikimas ir tikslus diagnostinis metodas.
– Kas patenka į padidintos rizikos grupę susirgti odos vėžiu ir kam aktualus odos navikų ištyrimas?
– Rizikos grupėje atsiduria šviesios, ypač greitai nudegančios saulėje odos tipo žmonės, taip pat tie, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje, be to, vyresni nei 50 metų amžiaus, taip pat turintys daugiau nei 50 apgamų, reguliariai besilankantys soliariumuose.
Savo odos pokyčius atidžiai turi sekti daug laiko praleidžiantys saulėje arba tie, kurie mėgaujasi itin intensyvia saule trumpai, pavyzdžiui, atostogų metu, taip pat tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių odos vėžiu ar melanoma, taip pat ir asmenys, kuriems buvo atlikta organų transplantacija ar reguliariai vartojantys imunitetą silpninančius vaistus.
– Ką reikia žinoti apie apgamų ir odos darinių šalinimą?
– „Northway“ medicinos centre atliekamas visų odos gerybinių, ikinavikinių ir navikinių darinių bei apgamų šalinimas tik gydytojui specialistui įvertinus darinio pobūdį ir galimybes jį pašalinti.
Neleistina lazeriu pašalinti apgamus ir pigmentinius darinius, kurių diagnozė kelia abejonių ir reikalauja papildomų ištyrimo metodų, sekimo ar pašalinimo kitais būdais.
Odos darinių šalinimas destrukciniu lazeriu pagrįstas veikiamo audinio išgarinimu. Tai yra būdas, leidžiantis išvengti chirurginio pjūvio, sumažinantis randėjimo riziką, leidžiantis pasiekti geresnį estetinį rezultatą.
Procedūra – ambulatorinio pobūdžio, nereikalauja specialaus paciento pasiruošimo, yra pakankamai greita, atliekama vietinėje odos nejautroje, todėl yra neskausminga.
Pašalinto darinio vietoje atsiranda žaizdelė, panaši į odos „nubrozdinimą“ susižeidus. Antrą, trečią dieną po procedūros, žaizda pasidengia šašu, kuris po savaitės, antros nukrenta, o buvusio odos darinio vietoje matoma švelni rausva dėmelė, ilgainiui įgaunanti aplinkinės odos spalvą.
Žaizdos priežiūrai po procedūros skiriamas specialus gijimą skatinantis tepamas preparatas. Po odos darinių pašalinimo lazeriu galima praustis ir naudoti įprastas kosmetines odos priežiūros priemones. Procedūrą atlikęs specialistas pacientą informuoja apie individualų režimą ir kontrolinio vizito laiką.
– Kokių būna apgamų?
– Apgamų įvairovė yra labai didelė. Jie gali būti skirstomi pagal atsiradimo laiką į įgimtus ir įgytus. Pagal klasifikaciją, apgamai skirstomi į plokščius, endofitinius ir egzofitinius. Plokštieji apgamai dažniausiai lokalizuojasi rankų ir šlaunų odoje, tuo metu iškilę – galvos, veido, kaklo bei kūno odoje.
Susigaudyti apgamų įvairovėje gali būti sudėtinga, tad naudinga ateiti bent į vieną patikrą profilaktiniam patikrinimui pas gydytoją specialistą.
– Ką reikia žinoti apie piktybinį odos vėžį melanomą, į ką reikia atkreipti dėmesį?
– Žmonės labiausiai ir bijo melanomos atsiradimo. Melanoma atsiranda nebūtinai iš apgamų, bet ir visiškai sveikoje odoje. Tokie atvejai sudaro beveik 70 proc. visų melanomos atvejų. Naujo pigmentinio darinio atsiradimas, ypač po saulės vonių, gali būti itin svarbus. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į patį faktą, jog atsirado naujas apgamas ar pigmentinė dėmė, bet ir į tai, kaip jis keičiasi, koks jo augimo greitis.
– Kada vertėtų susirūpinti?
– Atsiradus naujam apgamui ar odos dariniui, kuris sparčiai keičiasi, didėja, skauda, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, dermatologą ar onkologą. Taip pat labai svarbus ir pačių apgamų kiekis, ir žmogaus odos fototipas bei suminė, tai yra per gyvenimą sukaupta UV spindulių dozė, ūmūs nudegimai saulėje ir panašiai.
Gydytojas, įvertinęs rizikas, sudaro ilgalaikio stebėjimo planą. Vieniems pataria vėl ateiti po trijų mėnesių, kitiems – po dvejų metų. Jei per apžiūrą koks nors darinys specialistui pasirodo įtartinas, atliekami biopsija ir histologinis tyrimas, tik po to siūlomas tam tikras gydymas. Atipiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu. Estetiniais sumetimais vieną ir daugiau gerybinių odos darinių galima pašalinti lazeriu iškart, konsultacijos metu. CO2 lazeriu tai padarome saugiai ir tausodami aplink darinį esančią odą.
– Minėjote, jog apgamus reikia skaičiuoti. Ar kiekvienas žmogus turėtų pats juos susiskaičiuoti ar patikėti tai gydytojui?
– Savo kūno odą reikėtų nuodugniai apžiūrėti, atsistoti prieš didelį veidrodį ir mažo veidrodžio pagalba apžiūrėti odą tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Atkreipti dėmesį į apgamų formą, kraštus, spalvą, dydį.
– Dažnas, ko gero, ranka numoja į apgamus, odos darinius, jei jie nesukelia sveikatos bėdų ir estetinio diskomforto. Kas gresia nekreipiant dėmesio į odos pakitimus?
– Jei kalbame apie gerybinius odos darinius, atvirose kūno vietose esančius suragėjimus ar odos išaugas, tai žmogui gali kelti psichologinių bėdų.
Nuolat kliudomas odos darinys papuošalais, drabužiais, šukuojantis, aktyviai sportuojant ir panašiai, gali padidėti, parausti, net kraujuoti, gali atsirasti supiktybėjimo rizika. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti tokį odos darinį pašalinti.
– Kokios nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti šalinant odos darinį ar apgamą?
– Po procedūros CO2 lazeriu gali pasireikšti odos paraudimas, patinimas, sausumas (gali trukti 5-14 dienų) ar trumpalaikis skausmas procedūros vietoje.
Ypač labai retai pasitaikančios (mažiau nei 1 proc. pacientų) reakcijos – kraujosrūvos, kraujavimas procedūros vietoje, rando susiformavimas, odos pigmentacijos pasikeitimas (hipopigmentacija ar hiperpigmentacija) ar infekcija procedūros vietoje.
Atliekant odos darinių šalinimą elektrodestrukcijos, radio destrukcijos būdu, taip pat galimos nepageidaujamos reakcijos bei komplikacijos procedūros metu.
Po procedūros gali pasireikšti odos paraudimas (60–80 proc.), vietinė infiltracinės nejautros sukelta reakcija (kraujosruva, edema, audinių pabrinkimas, 20–30 proc.), atsinaujinti odos darinys (ypač virusinių karpų, seborėjinių keratozių, 15–20 proc.), susidaryti randas (10–20 proc.), antrinė žaizdos infekcija ar terminis nudegimas (mažiau nei 10 proc. pacientų).
Yapč retai gali pasireikšti (mažiau nei 1 proc. pacientų) alerginė reakcija nuskausminamiesiems, vietiniams dezinfekciniams medikamentams arba pleistrams, kraujagyslinė – klajoklio nervo (vazovagalinė) reakcija (nuskausminamųjų medikamentų pašalinis poveikis): galvos svaigimas, prakaito pylimas, laikinas sąmonės netekimas, bradikardija, hipotenzija, taip pat odos pigmentacijos pasikeitimas (hipopigmentacija ar hiperpigmentacija).
– Tiesa, jog jaunimui odos dariniai šalinami tik sulaukus 14 metų, o kaip dėl senjorų, ar yra viršutinė amžiaus grupė?
– Mitas, jog apgamai ar odos dariniai šalinami pacientams nuo 14-os metų. Nėra jokių amžiaus apribojimų. Dariniai šalinami tik pagal medicinines indikacijas. Skirtingose amžiaus grupėse būna skirtingi dariniai, į tai irgi svarbu atkreipti dėmesį.
Jeigu vaikams dažniau šalinami kraujagysliniai dariniai, apgamai, virusinės karpos, tai senjorams šalinama seborėjinės keratozės, papilomos, minkštosios fibromos ir kiti ikinavikiniai ar navikiniai odos dariniai.