Ar skrandžio opos – problema, kuri kamuoja dažną lietuvį? To klausėme medicinos centro „Northway“ gastroenterologės Justinos Šeputienės, kuri pasidalino mintimis apie šios ligos simptomus ir kaip apsaugoti savo skrandį nuo rimtų negalavimų.
Daugeliui tokie simptomai – jokia naujiena
„Apie atsiradusią opaligę dažniausiai praneša tokie simptomai kaip aštrus, deginantis skausmas „duobutės“ srityje, sunkumas skrandyje, atsiradęs neįprastas pilvo pūtimas, raugėjimas, pykinimas.
Jeigu opaligė komplikuojasi kraujavimu, pacientas pastebės atsiradusias juodos spalvos išmatas, žmogui gali pradėti svaigti galva, ar net prarasti sąmonę, sumažėti arterinis kraujo spaudimas, galimas vėmimas „kavos tirščių“ pavidalo turiniu“, – apie ligos simptomus kalbėjo J. Šeputienė.
Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pasitaiko ir besimptomės opaligės atvejų: fizinių simptomų pacientai nejaučia iki to laiko, kai prasideda kraujavimas iš opos, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo.
„Kalbant apie besimptomę opaligę, būtina išskirti vyresnio amžiaus žmones, sergančius lėtinėmis sąnarių, kaulų, kardiologinėmis ligomis, taip pat lėtinėmis reumatologinėmis ligomis sergančiuosius ar ilgai traumas besigydančius žmones, kurie kasdien vartoja nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo, antikoaguliantus.
Todėl visada verta pasikonsultuoti su savo gydytoju, kokia numatoma vaistų vartojimo trukmė ir jeigu ji ilga, gal jau laikas kartu pradėti vartoti vaistus skrandžio ir dvylikapirštės apsaugai“, – pabrėžė gastroenterologė.
Ir būtent medikamentai – gausus nesteroidinių priešuždegiminių vaistų bei antikoaguliantų vartojimas – neretai tampa skrandžio ar dvylikapirštės opaligės priežastimi.
Pati dažniausia opaligės priežastis, tai – patologinė skrandžio bakterija – Helicobacter pyliori. Ji agresyviai veikia skrandžio ar dvylikapirštės gleivinėje bei netiesiogiai silpnina gleivinės apsauginius barjerus, keičia skrandžio sekrecijos procesus.
Taip pat ši bakterija – didelis rizikos veiksnys opai supiktybėti. Todėl nustačius opaligę, ar jai vis besikartojant, privaloma tirti šią bakteriją ir ją pilnai išnaikinti specialia vaistų schema. H. Pyliori bakterija patikimai nustatoma paimant biopijas (skrandžio ar dvylikapirštės audinio gabaliukus) endoskopijos metu“, – teigė J. Šeputienė.
Įspėjimas rūkaliams
Anot gastroenterologės, nesveika, nereguliari mityba, nuolatinis stresas ir įtampa pačios opos nesukelia, tačiau pablogina opaligės būklę, sutrikdo funkcinę virškinamojo trakto veiklą, sukelia gastroezofaginį refliuksą, dirgliosios žarnos sindromą, dispepsiją.
„Tačiau rūkymas – vienas iš priežastinių opaligę sukeliančių veiksnių. Ypač jeigu su rūkymu nustatoma ir H. Pyliori bakterija. Rūkaluose esantys dervų kancerogenai neleis opai lengvai sugyti, užsitęs gijimo periodas, taip pat daug didesnė tikimybė opai supiktybėti“, – tvirtina gastroenterologė.
Kartais teigiama, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinė, sezoniškai linkusi kartotis liga, tačiau su tuo medicinos centro „Northway“ gastroenterologė sutiktų tik iš dalies.
„Visų pirma ši liga, pašalinus ją sukėlusias priežastis, paskyrus reikiamą medikamentinį gydymą, turėtų visai nesikartoti. Tačiau jeigu gydoma tik opaligė, gerai neišsiaiškinus priežastinio veiksnio ir jo nepašalinus, liga, žinoma, linkusi pasikartoti, ypač nusilpus imuninei sistemai šaltuoju metų laiku, ar vasaros metu dažniau piktnaudžiaujant nesveiku maistu. Tačiau pats sezono pasikeitimas ligos tikrai nesukelia“, – teigė J. Šeputienė.
Anot specialistės, opaligės gydomos protonų pompos inhibitoriais, paprastai gydymas tęsiasi nuo mėnesio iki pusantro mėnesio, vaistai geriami per burną. Dažniausiai, baigus medikamentų kursą, atliekama kontrolinė endoskopija opos išgijimui įvertinti.
Delsiant – pasekmės tragiškos
Negydoma ši liga gali lemti sunkias komplikacijas, o viena dažniausių – opos kraujavimas, galintis tapti paciento mirties priežastimi.
„Nekomplikuotas opaliges gydome namų sąlygomis. Jeigu opaligė ilgai nebuvo gydoma, galimos sunkios komplikacijos ir toks pacientas gydomas tik ligoninėje.
Viena dažniausių komplikacijų – opos kraujavimas, nesikreipus laiku į gydymo įstaigą, kraujavimas gali baigtis paciento mirtimi. Kraujavimą išduoda atsiradusios juodos (melena), specifinio kvapo išmatos, arba didžiulis bendras silpnumas, laboratoriniuose kraujo tyrimuose stebimas žemas hemoglobino kiekis.
Ilgai negydant opos, galima ir perforacija, paprasčiau sakant opos prakiurimas ir infekcijos išplitimas į gilesnius pilvo sluoksnius (peritonitas). Įvykus tokiai komplikacijai, būtina skubi operacija.
Neretai randėjant dvylikapirštės žarnos opai, esant audinių paburkimui, gali atsirasti nepraeinamumo požymiai, maisto turinio susilaikymas, atsirasti pilnumo, greito sotumo jausmas, šleikštulys, pykinimas. Ilgai negydant opos, arba vartojant ne gydytojo rekomenduotus vaistus, užsiimant savigyda galimas ir opos supiktybėjimas“, – galimas komplikacijas vardino J. Šeputienė.
Pasak gastroenterologės, opaligė ir toliau išlieka labai dažna problema lietuviams, tačiau stebima ryški tendencija, kad išgydžius Helicobacter pyliori bakteriją, didžiajai daliai pacientų opaligė nebesikartoja, taip sumažinamas skrandžio bei dvylikapirštės vėžio atvejų skaičius.
„Jeigu tyrimas endoskopijos metu dėl šios bakterijos visgi nebuvo paimtas, rekomenduoju atlikti H. Pyliori specialų išmatų testą, iškvepiamo oro testą ar kraujo tyrimą iš venos dėl šios bakterijos. Taip pat nuoširdžiai patariu daugiau judėti, vengti nereikalingo vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, mylėti save ir valgyti tik naudingą jūsų kūnui maistą“, – rekomendavo J. Šeputienė.