Nesėkmės atveju turi susirūpinti ne tik moterys, bet ir vyrai
„Vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek žmonių, kiek Klaipėdoje yra gyventojų“, – liūdna statistika dalijasi gydytoja akušerė-ginekologė. Pasak specialistės, nors pasaulinė praktika rodo, kad tirti nevaisingumo priežastis reikia tada, kai nepavyksta pastoti metus, 35-erių ir vyresnės moterys gydytojų pagalbos turėtų kreiptis ne po metų, o anksčiau.
„Dėl tiksinčio biologinio laikrodžio vyresnėms moterims siūlyčiau nelaukti vienerių metų, kreiptis pas specialistus jau po pusmečio“, – sako E. Žurman ir priduria, kad tik įsitikinus, jog nėra objektyvių pastoti trukdančių priežasčių, poros gali ramiai tęsti bandymą susilaukti palikuonių.
Kaip pasakoja ji, bėda ta, kad poros ne tik nesikreipia laiku pagalbos, bet ir dažnai atvyksta lydimos klaidingų įsitikinimų. Pavyzdžiui, jei šeimai nepavyksta susilaukti vaiko, dar vis galvojama, kad dėl to kalta tik moteris. Nors taip galvojančių anksčiau būdavo daugiau, jų vis dar pasitaiko ir šiandien.
„Ne reta situacija, kai atėjusi moteris pamini, kad jos partneris turi vaiką iš praeitos partnerystės, todėl turbūt dėl nepastojimo „kalta“ tik ji. Tačiau tai nėra teisingas požiūris. Pokyčiai vyro spermoje, kaip ir moters reprodukcinėje sistemoje, gali atsirasti su laiku. Tai gali įtakoti nemažai veiksnių, todėl esant nevaisingumui būtina tirti porą nepriklausomai nuo to, ar kažkuris iš partnerių praeityje susilaukė vaikų.
Tačiau nežiūrint paminėtų atvejų, vis dėlto džiugina tai, kad vis dažniau pirminei nevaisingumo konsultacijai pora atvyksta drauge. Taip pat daugėjant teisingos informacijos žiniasklaidoje nevaisingumo tema, daugelis jaunų porų kreipiasi laiku, tačiau tikrai pasitaiko nemažai atvejų, kai kreipiamasi po 7–8 metų nepastojimo ir net daugiau, ar kai moteris jau perkopia keturiasdešimtmetį“, – pasakoja E. Žurman.
Nevaisingumo iššūkiai, kaip aiškina pašnekovė, gali kilti dėl įvairių priežasčių tiek vyrams, tiek moterims. Svarbu pastebėti tai, kad moterims didelę įtaką vaisingumui turi amžius, ypač jei moteris yra negimdžiusi. Pasak gydytojos, per vienerius metus natūraliai pastoja ir gimdo 75 proc. moterų iki 30 metų ir 65 proc. moterų iki 35 metų. O štai nuo šios amžiaus ribos tikimybė pastoti menksta, nuo 40 metų – mažėja žymiai. Su amžiumi didėja ir savaiminių persileidimų tikimybė.
Tačiau amžius – tik viena iš galimų nevaisingumo priežasčių. Jos gali būti ir šios: ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, dėl lytiškai plintančių ligų ar dėl endometriozės atsiradusios sąaugos pilvo ertmėje, kiaušintakių nepraeinamumas, neaiškios kilmės nevaisingumas, kuris siekia net 10 procentų: „Nevaisingumo priežastimi gali būti ir lytiškai plintančios infekcijos. Pasitaiko ir tam tikri hormoniniai sutrikimai, kurie gali apsunkinti moters galimybes pastoti.“
O štai vyrams, aiškina vaisingumo specialistė, dažniausiai nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas, net 34 proc., kai spermos kokybė būna prasta, spermatozoidai negyvybingi. Nevaisingumo problema gali kilti ir dėl tam tikrų sėklidėse įvykusių struktūrinių pakitimų: „Tai gali būti dėl urogenitalinės sistemos infekcijų ar dėl seksualinių sutrikimų, bet pasitaiko ir įgimti dalykai, pavyzdžiui, nenusileidusi sėklidė.“
Dar viena galima priežastis – seksualinis porų nesuderinamumas. Pastarasis, aiškina gydytoja, priskiriamas prie neaiškios kilmės nevaisingumo priežasčių: „Mes darome šį tyrimą, kai poros nori gauti atsakymą į šį klausimą, ne taip dažnai nustatome tokią priežastį. Bet vėlgi, aplinkybės būna pasikeičia. Jeigu šiandien nustatome, kad pora nesuderinama, po kelerių metų situacija gali pasikeisti kad ir nuo didelio streso. Tai nėra nekintama konstanta, kad niekada situacija ir nepasikeis.“
Lėtinis nuovargis, stresas, baimė, slogi emocinė būsena irgi gali turėti tiesioginę įtaką nevaisingumui.
„Iš tiesų nevaisingumas, ypač moterims, yra labai skaudi, intymi bei jautri tema. Liūdesį, ašaras, depresyvias nuotaikas, deja, bet matau dažnai. Todėl išreikšta empatija, palaikymas pirminės konsultacijos metu yra labai svarbūs. Dažnai tenka pabūti ir psichologu. Nemažai bendraujame su pacientais, stengiuosi išsklaidyti baimes, atsakyti į visus rūpimus klausimus, suteikti vilties ir padrąsinti žengiant šiuo keliu.
Dažnai prašau moterų emociškai paleisti esamą situaciją, nežiūrėti į tai kaip į egzaminą, kiek įmanoma atsipalaiduoti ir pasitikėti. Pagalba nesibaigia ir uždarius kabineto duris. Mano pacientės žino, kad esant ekstrinei situacijai, gali su manim susisiekti ir vakarais ar savaitgalį. Manau tai suteikia saugumo jausmą“, – svarsto gydytoja.
Kokia yra galima pagalba?
Pašnekovė aiškina, kad nevaisingumo priežastys nustatomos atliekant bendruosius tyrimus – reprodukcinę anamnezę, bendrą ginekologinį moters ištyrimą, lyties organų echografiją, ir specialiuosius tyrimus – spermos tyrimą, ovuliacijos įvertinimą, kiaušintakių ir mažojo dubens organų patologijos diagnostiką, lytinių takų infekcijų ar imuninio atsparumo raudonukei tyrimą.
Kalbėdama apie nevaisingumo gydymo galimybes, medikė pastebi, kad kai turimi visi tyrimų atsakymai, tada sprendžiama dėl gydymo galimybių. Visgi, neretai poros ir čia lydimos klaidingo įsitikinimo. Tai – manymas, kad galima pagalba yra tik pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Tai – netiesa.
„Tarkime, esant ovuliacijos sutrikimams, hormonų disbalansui, nežymiems pakitimams spermogramoje, gali užtekti ir paprastesnių sprendimų. Kartais užtenka tinkamo gyvenimo būdo, antsvorio korekcijos, lėtinio streso suvaldymo. Dažnai tinkamai pakoregavus hormonų disbalansą, išgydžius infekciją, ar sukėlus ovuliaciją medikamentų pagalba pavyksta pasiekti norimą nėštumą.
Tačiau esant sudėtingesniems atvejams, tokiems kaip moters kiaušintakių patologijai, sunkiems, nekoreguotiniems spermos pakitimams, specifinėms psichofiziologinėms problemoms, kai pora negali turėti kokybiškų lytinių santykių, pagalbiniai apvaisinimo būdai tampa vienintele išeitimi. Nevaisingumo gydymui reikia kompleksinio požiūrio į problemą. Gydytojas ir pacientai, t. y. pora, turi „dirbti“ komandoje išvien“, – aiškina vaisingumo specialistė.
Nevaisingumas gali būti gydomas ir operaciniu būdu, pašalinant ultragarsu nustatytus darinius tiek vyrui, tiek moteriai. Nevaisingumo problemos kartais sprendžiamos ir tikslingai planuojant lytinius santykius, taip pat IUI (spermos sušvirkštimas į gimdos ertmę) ir jau minėta IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje) procedūromis. Taikant pagalbinio apvaisinimo būdus, pagrindinė gydymo dalis tenka moteriai. Sėkmės tikimybė siekia ir 50 proc.
„Kaip jau minėjau, nevaisingumo gydymas nėra vien ginekologo – nevaisingumo gydymo specialisto „solo partija“. Sėkmingam rezultatui pasiekti svarbu multidisciplininis problemos sprendimas. Dažnai tame dalyvauja ir kolegos endokrinologai, urologai, andrologai, dietologai ir net psichologai ar kartais akupunktūros specialistai. Tačiau kuomet nevaisingumo gydymui prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūrų, ypatinga svarba teikiama embriologų darbui bei pažangiosios laboratorijos galimybėms“, – sako ji.
Negalinčioms pastoti poroms gydytoja pataria nenuleisti rankų ir turėti vilties, netikėti prietarais ir nespręsti problemos netinkamais savigydos būdais. Vietoje to ji rekomenduoja nebijoti ir laiku kreiptis pagalbos: „Neužsisklęsti savyje, bet būti atviram galimai pagalbai. Dažnai neįmanomais atrodantys dalykai tikrai yra pasiekiami. Tik reikia tuo tikėti.“