Sugalvojus kurti šeimą jau būna per vėlu: nevaisingumo rykštė kerta kas dešimtai porai

Viena iš skaudžiausių šių laikų epidemijų galima vadinti nevaisingumą – su šia problema Lietuvoje susiduria viena iš dešimties porų. Nors gydytojai įvardija tris gydymo kelius, galinčius padėti susilaukti kūdikio, kai kurioms poroms tenka laukti metų metus, tačiau gandrai jų šeimose vis tiek neapsilanko. Ir tai – ne tik vyresnio amžiaus porų problema: gydytojų duris prašydami pagalbos varsto vis jaunesni žmonės.

Pastoti nebegali ir jaunos poros: delsimas brangiai kainuoja

Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai – beveik dvigubai.

Reda Žiobakienė

Skaičiuojama, kad su nevaisingumu susiduria net 10–15 proc. susilaukti kūdikio norinčių porų. Pora laikoma nevaisinga, kai, nevartojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, nepastojama per vienerius metus. Vaisingumo centro „Northway“ vadovė gydytoja akušerė ginekologė Reda Žiobakienė pastebi, kad pastaruoju metu dėl nevaisingumo kreipiasi ne tik vyresnės poros – negalėjimu pastoti skundžiasi labai daug jaunų, iki 30 metų porų.

Anksčiau gydytojai tekdavo išgirsti, kad nevaisingumo gydymas – „ėjimas prieš gamtą“. Problemai augant, gydytoja tokių pamąstymų iš pacientų sulaukia vis mažiau. Anot jos, nėra nieko natūraliau moters prigimčiai nei pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Medicinos paskirtis šiuo atveju – padėti pašalinti kliūtis, jei tokių yra.

Tendencijos rodo, kad nevaisingumo problema jaunoms poroms kasmet kerta vis skaudžiau. Kokios priežastys lėmė šią problemą? R. Žiobakienės teigimu, pagrindinė problema – nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui.

„Su amžiumi sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o pastojus savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai – beveik dvigubai“, – pabrėžia gydytoja.

Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas – partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi „sau“, tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su nevaisingumo problema, būna priversti pakankamai daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko.

Reda Žiobakienė

Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38–39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42–43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų.

„Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas – partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi „sau“, tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su nevaisingumo problema, būna priversti pakankamai daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko“, – teigia R. Žiobakienė.

Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu vis daugėja duomenų apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų ir moterų nevaisingumą. Pastarųjų 50 metų laikotarpiu stebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją.

Intensyvus fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.

Porai nepastojus per vienerius metus, abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. „Northway“ vaisingumo centro duomenimis, iš visų procedūrų, kurios buvo atliktos praėjusiais metais, 43 procentai buvo dėl vyrų nevaisingumo.

Galėčiau teigti, kad 8–10 proc. nepastojusių porų – tai žmonės, kurie nusivylė, pavargo ir tiesiog nebetęsė gydymo. O atkaklieji visada laimi.

Reda Žiobakienė

Nevaisingoms poroms išeičių yra, tačiau prireiks daug kantrybės

Sužinojus apie savo nevaisingumą, nereikėtų manyti, kad jums nelemta susilaukti kūdikio – R. Žiobakienė išskiria tris galimus gydymo būdus, sprendžiančius nevaisingumo problemą.

„Nevaisingumo gydymo metodo veiksmingumas priklauso nuo priežasties ar kelių priežasčių, lemiančių negalėjimą pastoti. Kartais užtenka tik valios mesti per didelį svorį, ir, atsistačius ovuliacijai, moteris pastoja be jokių medikamentų. Kitais atvejais, nevaisingumą sukeliančias priežastis galima nesunkiai pašalinti, atlikus chirurginę operaciją. Galiausiai, toli gražu, ne visada, padeda ir pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, jei moteris dėl nevaisingumo gydymo kreipiasi būdama virš 40 metų amžiaus“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, efektyviausias gydymas – pagalbinio apvaisinimo procedūros, kuris įgalina pastoti net iki 50 proc. visų besikreipiančių pacienčių. Pavyzdžiui, vaisingumo centre „Northway“ nėštumų dažnis po šviežių embrionų perkėlimo 2018 m. – 52 proc., po atšildytų embrionų perkėlimo – 53 proc., o kumuliacinis nėštumų dažnis, įvertinus nuo 2017 m. atliktas kiaušidžių punkcijas – 77 proc. Taigi, po vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros per dviejų metų laikotarpį pastojo beveik 8 iš 10 moterų.

„Galėčiau teigti, kad 8–10 proc. nepastojusių porų – tai žmonės, kurie nusivylė, pavargo ir tiesiog nebetęsė gydymo. O atkaklieji visada laimi“, – įsitikinusi R. Žiobakienė.

Paskaičiuota, jog taikant visus įmanomus nevaisingumo gydymo būdus, pastoja apie 90 proc. nevaisingų porų. Nevaisingumo gydymo būdai yra šie:

1. Medikamentinis vaisingumą atstatantis gydymas. Jei nevaisingumo priežastis – ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis vaisingumą atstatantis gydymas (pavyzdžiui, ovuliacijos indukcija). Jei ovuliacijos sutrikimas yra susijęs su moters nutukimu, arba atvirkščiai, išreikštu kūno masės sumažėjimu (pavyzdžiui, dėl nervinės anoreksijos), tai rekomenduojama mitybos ir gyvenimo būdo korekcija ir reikiamų specialistų konsultacijos. Tokie mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pokyčiai, specifinių medikamentų ir papildų vartojimas gali užtrukti mėnesius ir metus. Šiuo atveju labai svarbus moters nusiteikimas ir valia siekti užsibrėžtų tikslų.

2. Chirurginis nevaisingumo priežasčių šalinimas. Tai gali būti laparoskopinis endometriozės židinių bei sąaugų dubenyje panaikinimas, kiaušintakių atstatomosios operacijos, kiaušidžių cistų ir gimdos miomų pašalinimas, histeroskopinis gimdos patologijos gydymas, gimdos kaklelio praplėtimas.

3. Pagalbiniai apvaisinimo metodai. Šis būdas rekomenduojamas tuomet, kai anksčiau minėtos priemonės nepadeda pastoti ir pagimdyti. Pagalbinio apvaisinimo metode naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu (intrauterinė inseminacija ar apvaisinimas mėgintuvėlyje). Pagalbiniai apvaisinimo metodai rekomenduojami tais atvejais, kai per keletą metų nepavyksta pastoti koregavus gyvenimo būdą ir nesubalansuotą mitybą, atsisakius žalingų įpročių, išbandžius medikamentines ir chirurgines gydymo priemones. Kita vertus, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti rekomenduojamas kaip vienintelis veiksmingas nevaisingumo gydymo būdas esant išreikštiems vyro spermos sutrikimams, nekoreguojamai moters kiaušintakių patologijai, endometriozei, ar minėtų sutrikimų deriniui.

Kai kurioms poroms nepadeda niekas: ateityje problemos atvejų tik daugės

Deja, bet gali nutikti taip, kad porai gali nepavykti susilaukti savo vaiko net pagalbinėmis priemonėmis. Dažniausiai taip nutinka tada, kai išsenka kiaušidžių rezervas ir nebeįmanoma gauti kiaušialąstės, arba tada, kai vyro organizme nevyksta spermatozoidų gamyba.

Tomas Lūža

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Lūža pabrėžia kad tirtis ir gydytis susidūrus su nevaisingumu turi abu partneriai, o ne tik moteris, kaip dažnai klaidingai manoma. Anksčiau kreiptis pagalbos reikėtų, jeigu yra sutrikęs mėnesinių ciklas, praeityje buvę lyties organų uždegimų, traumų, operacijų, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Taip pat porai rekomenduojama nedelsti ir anksčiau kreiptis pagalbos jeigu moteris yra 36 metų ar vyresnė.

Nevaisingumo priežastys pagal dažnumą pasiskirsto taip: priežastys vyro organizme – 25 proc., ovuliacijos sutrikimai – 25 proc., kiaušintakių pakenkimai - 20 proc., gimdos ir pilvaplėvės pakitimai – 10 proc. Vienu metu gali būti ir kelios priežastys. Sutrikimai ir moters, ir vyro organizme vienu metu pasitaiko 40 proc. atvejų, tačiau apie ketvirtadalis nevaisingumo atvejų ir po ištyrimo lieka neaiškios kilmės.

„Ateityje nevaisingumo problemos atvejų skaičius greičiausiai augs dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo – tai žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, įtampa, stresas. Nerimą kelia ir reprodukcinių planų atidėjimas vyresniam amžiui, ypatingai po 35-erių metų, nes išsenka kiaušidžių rezervas, o pastojus dažniau pasitaiko persileidimų, apsigimimų ir kitų nėštumo komplikacijų“, – pastebi T. Lūža.

Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, taikomi anksčiau minėti trys gydymo keliai, tačiau nutinka ir taip, kad kai kurioms poroms niekaip nepavyksta susilaukti vaikelio.

„Deja, bet gali nutikti taip, kad porai gali nepavykti susilaukti savo vaiko net pagalbinėmis priemonėmis. Dažniausiai taip nutinka tada, kai išsenka kiaušidžių rezervas ir nebeįmanoma gauti kiaušialąstės, arba tada, kai vyro organizme nevyksta spermatozoidų gamyba – kai spermatozoidų nėra ne tik spermoje, bet jų nepavyksta gauti punktuojant sėklides chirurginiu būdu. Pastoti ir išnešioti kūdikio taip pat neįmanoma, kai yra įgimtas gimdos nebuvimas ar gimda pašalinta chirurgiškai. Poroms, kurioms negalima padėti susilaukti savo vaiko pagalbinėmis priemonėmis, rekomenduojama kiaušialąsčių, spermatozoidų ar embrionų donorystė, surogatinė motinystė ar įsivaikinimas“, – teigia T. Lūža.

Bendroje populiacijoje 80 proc. jaunesnių nei 40 metų moterų pastoja per pirmus metus, jei nevartoja kontracepcijos ir turi reguliarius lytinius santykius. Iš tų porų, kurios nepastoja pirmais metais, daugiau nei pusė pastoja antrais metais.

Irena Politienė

Netinkamas elgesys didina apsigimimų ir persileidimų riziką

Šeškinės poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Irena Politienė pabrėžia, kad didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius be jokių nenatūralių pertraukų kas 2–3 dienas.

„Bendroje populiacijoje 80 proc. jaunesnių nei 40 metų moterų pastoja per pirmus metus, jei nevartoja kontracepcijos ir turi reguliarius lytinius santykius. Iš tų porų, kurios nepastoja pirmais metais, daugiau nei pusė pastoja antrais metais“, – skaičiuoja I. Politienė.

Gydytoja aiškina, kad konsultavimas dėl nevaisingumo turi vykti kartu, dalyvaujant abiems partneriams, kad kartu būtų aptariamas tyrimo bei gydymo planas ir jo eiga.
Nevaisingos poros ištyrimas apima spermos tyrimą, ovuliacijos įvertinimą, kiaušintakių pakenkimo bei gimdos patologijos diagnostiką, o taip pat tyrimus dėl lytinių takų infekcijų, tokių kaip Chlamydia trachomatis, imuninio atsparumo raudonukei ištyrimą.

Nėštumu suinteresuoti asmenys, kurių profesinė veikla yra susijus su sveikatai kenksmingų veiksnių veikimu, turėtų būti konsultuojami apie galimai nepalankų šių veiksnių poveikį tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui. Asmenys, naudojantys receptinius ar nereceptinius vaistus bei narkotines medžiagas, turėtų būti konsultuojami apie galimai nepalankų jų poveikį tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui.

Dėl nevaisingumo tiriamos ir gydomos moterys turėtų būti informuojamos, kad kasdienis folio rūgšties vartojimas bent 1 mėnesį prieš pastojimą ir po pastojimo iki 12 savaičių nėštumo sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką. Rekomenduojama folio rūgšties paros dozė yra 0,4 mg,

Nevaisingos poros turi būti informuojamos, kad maisto papildai bei netradicinės medicinos priemonės vaisingumo skatinimui nėra tinkamai įvertinti, todėl jų vartojimas neturėtų būti rekomenduojamas iki tada, kol bus paskelbti tyrimai apie šių priemonių ir metodų efektyvumą bei saugumą. Kai yra indikacijų, moterims turėtų būti rekomenduojama pasiskiepyti nuo raudonukės, o po šios vakcinacijos reikia nepastoti ne mažiau kaip vieną mėnesį.

„Nėščios moterys lengviau užsikrečia ir sunkiau serga gripu, o gripo virusas kelia rimtą riziką pačios nėščiosios sveikatai bei sukelia vaisiaus apsigimimus ir persileidimus. Prieš sergamumo gripu sezoną bei jo metu rekomenduokite tiriamoms ir gydomoms dėl nevaisingumo, taip pat planuojančioms pastoti ir nėščioms moterims pasiskiepyti nuo gripo“, – aiškina gydytoja.