Venų varikozė – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: lemia genetika
Venų varikozė yra liga, atsirandanti dėl sutrikusios veninės kraujotakos. Kaip aiškina R. Dagilaitis, veninė kraujotaka kojose sutrinka pirmiausia dėl to, nes subyra veniniai vožtuvėliai – taip veninio kraujo pasišalinimas iš kojos tampa apsunkintas, o kraujas tvenkiasi kojoje.
Su tuo susiduriantys žmonės įprastai skundžiasi kojų sunkumu, tinimu, nuovargiu, mėšlungiu, simptomai dažniausiai būna ryškesni vakare, o ryte nuslūgsta.
„Venų varikozę lemia genetiniai dalykai. Ligos esmė ta, kad žmogus gimsta su sveikais veniniais vožtuvėliais, bet jie silpnesni, negu turėtų būti. Dėl tokių priežasčių kaip nėštumas, stovimas darbas ar didesnis fizinis krūvis, silpnesnis vožtuvas subyra – dėl to ir sutrinka veninė kraujotaka“, – venų varikozės kilmę aiškina R. Dagilaitis.
Genetika neveikia kaip jungiklis – arba paveldėjai ligą, arba nepaveldėjai. Anot gydytojo, veninė struktūra gali būti labai skirtinga, tad jei pas vienus žmones veniniai vožtuvėliai visai silpnučiai, pas kitus stipresni, o dar pas kitus – sveiki. Vis dėlto, moterims tikimybė sirgti šia liga yra ženkliai didesnė.
Nors liga dažniau pasireiškia moterims, ji pavojinga ir vyrams. R. Dagilaitis pastebi, kad vyrų atvejai įprastai būna sudėtingesni negu moterų.
„Vyrai dažniausiai serga sunkiai, nes nenešioja sijonų. Jų kojos dažniausiai būna plaukuotos, tai jų ir neskauda, nerūpi. O moterims reikia ir tos estetikos, nes dažniau rodo savo kojas. Pas gydytojus jos apsilanko anksčiau, o vyrų venos būna problematiškesnės“, – pastebi jis.
Kai nėra didelio skausmo, žmogus pripranta: tokia liga labai klastinga
Venų varikozę R. Dagilaitis vadina klastinga liga, nes ji nesukelia didelio skausmo. O kaip tik tai labiausiai ir neramina gydytoją – mat dažnas pacientas delsia apsilankyti pas gydytojus, kol skausmas tampa nepakeliamas. Pasiekus tokį tašką, problema būna sunkiau išsprendžiama.
„Venų varikozė sukelia šiokį tokį diskomfortą, tačiau žmogus prie to pripranta. Palyginkime – kai žmogui sudiegia inkstą, jis kviečia greitąją ir bėga pas gydytoją. O ši liga vystosi palengva, progresuoja ne dienom ir savaitėm, bet mėnesiais ir metais. Žmogus apsipranta ir įsivaizduoja, kad jeigu kartais koja pasunkėja ir patinsta, tai yra norma“, – pastebi kraujagyslių chirurgas.
Jis pažymi, kad visos negydomos ligos progresuoja. Taip ir su venų varikoze – subyrėjęs veninis vožtuvas sukelia grandininę reakciją, o dėl padidėjusio spaudimo darbas apsunkinamas ir kitiems veniniams vožtuvas.
„Logiška, kad kuo lengvesnė ligos stadija, tuo paprasčiau ją išgydyti. Tuo mažiau traumuojantis gydymas ir lengvesnis atsistatymas pacientui, tuo lengviau gydyti ir mažesnė komplikacijų rizika, tuo mažiau darbo ir tuo geresnė gydytojo nuotaika. Juk yra skirtumas, kur operuoti 3 valandas, o kur – 30 minučių“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Operacija – nuosprendis, kurio anksčiau bijodavo: gydymas pasikeitė, bet baimė išliko
Venų varikozės gydymas skiriamas pagal ligos stadiją. Pavyzdžiui, jei problema pastebima tik kapiliaruose ir nekelia jokių sunkumų apart estetikos, ji sprendžiama paprastomis kosmetinėmis procedūromis.
„Tačiau kai kuriais atvejais iššokę kapiliarai gali būti ne tik estetinė problema, bet ir pirmas ligos požymis. Net jei pacientas kreipiasi tik dėl estetinės problemos, yra toks pasaulinis standartas, kad visuomet turi būti atliekamas trigubo skenavimo tyrimas. Jo nei vaistinėje, nei pas save namuose joks žmogus nepasidarys, nes tai yra ultragarsinis tyrimas ligai nustatyti, kurį gali atlikti tik gydytojas, suprantantis, ką mato“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Nustačius, kad pakitimai kojose reiškia venų varikozę, sprendžiamas tolesnis ligos gydymas. R. Dagilaitis prisimena, kad ilgą laiką problema buvo sprendžiama atliekant gan nemaloniai atrodančią atvirą chirurginę operaciją. Chirurgas prisimena, kad tokios operacijos buvo populiarios XX amžiuje, o ir pačiam jų teko daug atlikti maždaug iki 2007 metų, kuomet paplito minimaliai invazinės operacijos.
Jei venų varikozė nėra komplikuota, neaptinkama krešulių, trofinių opų ar kitų komplikacijų, ji laikoma planine liga. Tačiau chirurgas pastebi, kad dalis žmonių bijo atvykti į konsultaciją, nes tebemano, jog venų varikozė tebėra operuojama atviros chirurginės operacijos būdu, po kurio pacientai dar apie mėnesį laiko būdavo nedarbingi, likdavo randai.
R. Dagilaitis pažymi, kad šiuolaikinė medicina, įskaitant ir kraujagyslių chirurgiją, eina link mažesnės traumos ir greitesnio atsistatymo – pavyzdžiui, po gydymo lazeriu pacientas net neguli ligoninėje, gali iškart „keliauti su savo reikalais“, o po savaitės jau galima keliauti ir į sporto klubą.
„Kai venų varikozė yra planinė, tai nereiškia, kad kraujagyslių chirurgas laukia jo pasigalandęs peilius ir jau iškart operuos. Taip nevyksta. Gydytojas įvertina situaciją ir pasako, ką galima padaryti. Gal nieko net nereikės daryti. Jei tinsta kojos, nebūtinai dėl visko kaltos venos – galbūt teks pasitikrinti stuburą, sąnarius. Esmė tame, kad žmonės bijo ateiti, nes galvoja, kad juos operuos. Bet juk konsultaciniame kabinete niekas nieko neoperuoja“, – sako chirurgas.
Delsti pavojinga: ligai progresuojant, kyla krešulių ir trofinės opos rizika
R. Dagilaitis pabrėžia, kad šiandien sergantiems venų varikoze reikėtų bijoti ne operacijos, o komplikacijų rizikos, kylančios tuomet, kai liga nėra gydoma.
Ne mažiau gąsdina ir kita ligos progresavimo stadija – trofinė opa.
„Taip vadinama skylė odoje su labai negražiai atrodančia, šlapiuojančia žaizda, kuri neužgyja. Bet tai nutinka tik labai užleistose stadijose, kai žmogui, sakykime, 20 metų liga nerūpėjo. Anksčiau tekdavo klausti – kas pasikeitė jūsų gyvenime, kad po 40 metų ligos nusprendėte kreiptis į gydytoją? Bet panašu, kad dabartinis jaunimas labiau rūpinasi savo sveikata“, – pastebi jis.
Įspėja dėl pavojingo elgesio: tai tas pats, kas profilaktiškai vartoti vaistus nuo galvos skausmo
Kalbėdamas apie ligos prevenciją, kraujagyslių chirurgas atsidūsta – medicina dar neišmoko duoti žmogui reikiamą tabletę, kuri iškirptų netikusį geną ir pakeisti jį teisingu. Tačiau gydytoją neramina kai kurių žmonių perdėtas tikėjimas tabletėmis ten, kur jos niekuo padėti negali.
„Iš pradžių man būdavo juokinga, o paskui jau ir pikta, kai žmonės profilaktiškai geria vaistus venoms pastiprinti. Farmacininkams tai nepatiks, bet nėra nė vieno vaisto, kuris stiprintų venas. Tie vaistai yra venotonikai, jie skirti ne venų stiprinimui, o gydymui. Tai reiškia, kad jie nuima sunkumą, tinimą ir nuovargį, kai jūs jaučiate sunkumą, tinimą ir nuovargį. Kol jūs jį geriate, tol jis veikia. Čia tas pats, kas profilaktiškai kiekvieną dieną išgerti tabletę analgino, kad neskaudėtų galva. Tie vaistai geri ir veikia, kai jų reikia, bet tai nėra profilaktika“, – įspėja R. Dagilaitis.
Anot kraujagyslių chirurgo, tinkama prevencine priemone galima vadinti kompresines kojines. Jos nėra patogios nešioti, tačiau veiksmingos. Ypač verta jas nešioti ilgų kelionių metu, kai tenka ilgesnį laiką praleisti sėdint lėktuve ar automobilyje, arba tais atvejais, kai tenka ilgiau stovėti – pavyzdžiui, ekskursijos ar žygio metu. Taip pat gydytojas pažymi sporto naudą – ypač tuomet, kai jis neprofesionalus.