Specialistai sako, kad negali teigiamai vertinti nei iki šiol buvusios situacijos, nei ateities prognozių. Anot odontologės Rūtos Želvės, tyrimai atskleidžia, kad situacija nėra sparčiai kintanti į gerąją pusę – esame savotiškai įstrigę kone tame pačiame lygyje jau ne vienerius metus.
„Pirmokas, jau ateidamas į pirmą klasę, „atsineša“ vieną sugedusį dantį, o kartais ir daugiau. Iš dešimties vaikų aštuoni tokie ateina. Ir prieš dešimt metų duomenys buvo lygiai tokie patys. Tarp suaugusių, deja, yra apie 99 procentai žmonių, turinčių burnos ligų. Tas vienas procentėlis – visiškai sveiki. Tokie skaičiai labai liūdnai nuteikia“, – sako odontologė.
„Reikia suprasti, kad burnos ligos nėra užkrečiamos. Tai netinkamo elgesio pasekmė. Jei kalbėtume apie priežastis, tai reikėtų pradėti nuo rutinos, nuo asmeninės burnos priežiūros, nuo vaikų dantukų priežiūros – tą turi daryti tėvai mažiausiai iki 8–12 metų. Nereikėtų palikti vaikams patiems valytis dantų. Ir, aišku, svarbu rodyti pavyzdį. Visos tos problemos kyla dėl netinkamo elgesio – mes matome tai kaip pasekmes: ėduonis, dantis supančių audinių ligos. Aplink dantį yra kaulai, dantenos, raiščiai, tad prasideda ir jų ligos, jei dantys netinkamai prižiūrimi“, – pasekmes, kurias tenka gydyti, vardija R. Želvė.
Kokia gi turėtų būti ta rutina? Ar pakanka valyti tik ryte ir vakare bei naudoti tardančių siūlą? Specialistė sako, kad svarbu ne tik valytis dantis, bet ir kaip jie valomi.
„Norint gerai valytis dantis reikia mokytis tą daryti. Burnos specialistas, higienistas, odontologas tam ir yra, kad Jums padėtų susiformuoti taisyklingus įgūdžius, kaip valyti dantų šepetėliu, nepamirštant tardančių siūlo, o geriausia – ir tarpdančių šepetėliu. Beje, reiktų naudoti ir liežuvio valiklį. Burnos higienistas ar gydytojas tikrai patars matydamas Jūsų burnos situaciją – ar tai būtų protezai, ar vadinamieji tiltai, ar implantai, kokias priemones naudoti papildomai, ar galima ir irigatorių. Protezams valyti yra tam tikri specialūs tarpdančių šepetėliai, specialūs siūlai. Nereikėtų labai pasitikėti savo nuovoka renkantis asmeninės higienos priemones, patartina jas atsinešti ir parodyti gydytojui ar higienistui, paklausti, ar jos pakankamos“, – konsultuotis su specialistais drąsina pašnekovė.
„Skalavimo skysčiuose yra tam tikrų medžiagų, kurios nužudo patogenines bakterijas, bet kartu – ir gerąsias, taip suardo natūralią burnos bioflorą. Jei norite naudoti burnos skalavimo skystį, tai reikėtų vadovautis gydytojo rekomendacijomis – naudoti po tam tikrų procedūrų ar po higienos tik savaitę dvi, taip pat po chirurginių intervencijų, sergant tam tikromis ligomis ir tik tam tikrą laiką – kaip receptinį vaistą. O jei norite naudoti kasdien, reikėtų rinktis be tam tikrų medžiagų – be parabenų, be alkoholio, be chlorheksidino, kad tiesiog suteiktumėt burnos ertmei malonų kvapą“, – paaiškina odontologė.
Elektroninių dantų šepetėlių populiarumas, anot specialistės, vis greitėjant gyvenimo tempui, išties nėra blogas išradimas.
„Reiktų atkreipti dėmesį į šepetėlio galvutę – patarčiau rinktis labiau vibruojančią, nei labiau besisukančią. Nematau didelės problemos pakeisti nuolatinį šepetėlį į elektrinį, bet ir juo reikia mokėti valytis. Jei įsivaizduojate, kad darote sukamuosius judesius šepetėliu, tai nebūtinai yra tiesa. Jei nusipirkote elektrinį šepetėlį, nebijokite nueiti pas savo higienistą ir paprašykite, kad parodytų, kaip taisyklingai naudotis. Aš jį rekomenduoju, nes tai tikrai geriau, nei prastai valyti klasikiniu. Nors mano dantų valymo algoritmas tiek vaikams, tiek apskritai toks – elektrinis dantų šepetėlis yra ne dantims valyti, o tiesiog dantis sutepti pasta. Sutepusi pasta imu vieno danties šepetėlį ir tada valau kiekvieną dantį atskirai. Tada imu tarpdančių šepetėlį arba siūlą ir galiausiai – irigatorius „pasižaisti“. Vaikai irgi gali tarpdančius juo prapūsti ir taip pailginti burnos higienos laiką ne iki dviejų minučių, o iki dešimt. Aš suprantu, kad tos dešimt minučių, jiems suaugus, virs, duok dieve, į dvi“, – asmenine higienos rutina dalijasi odontologė.
R. Želvė sako, kad iš savo praktikos pastebi gerėjančias tendencijas – jos pacientai atidžiau ima rūpintis savo burnos higiena ir neretai prisipažįsta, kad jiems vaikystėje niekas per daug dantų neprižiūrėjo. Anot pašnekovės, tokie tėvai labiau rūpinasi savo vaikų dantukais, kad šiems nereikėtų gydyti sudėtingų ligų, dėl kurių tenka kreiptis patiems.