Prevencija dažnam lietuviui yra svetima, o net jaučiant tam tikrus simptomus, neretas mėgina išspręsti tai pagriebdamas piliulę ar laukdamas, kol praeis. Vis dėlto, kokie jausmai skrandžio srityje signalizuoja, kad vizitas pas gydytoją yra nedelsiant būtinas, užuot išgėrus dar vieną fermentų, aktyvintos anglies ar rėmenį malšinančią tabletę?
Intensyvus, ilgesnį laiką trunkantis skausmas epigastriume, taip pat ir kiti simptomai kaip mažėjanti kūno masė, sutrikęs ar skausmingas rijimas, vėmimas, kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai– priskiriami pavojingiems, „raudonos vėliavos“ simptomams. Vis tik, sutrikus virškinamojo trakto veiklai, atsiradus refliuksiniams simptomams, sunkumui epgastriume, ypač pirmą kartą vyresniame nei 50 metų amžiuje (Lietuvoje – ir kur kas anksčiau, sakyčiau, nuo 35 metų) tikrai reikėtų apsilankyti pas gydytoją konsultacijai dėl priežasčių patikslinimo, detalesnio ištyrimo.
Refliuksas nustatomas itin dažnam šių laikų žmogui. Kodėl ši diagnozė dažnėja ir kokie pagrindiniai ją sukeliantys, paūminantys veiksniai? Kurie maisto produktai yra absoliutūs top refliukso sukėlėjai?
Taip, šiais laikais kone kas ketvirtas žmogus bent kartą per metus pajaučia refliuksinės ligos sukeltus simptomus. Sergamumas gastroezofaginio refliukso liga sparčiai didėja ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. GERL lemia įvairiausi patogenetiniai veiksniai: apatinio stemplės rauko patologija, diafragminė išvarža, padidėjęs intraabdominalinis ir intragastrinis spaudimas, sutrikusi stemplės funkcija, sulėtėjusi skrandžio evakuacija, padidėjęs refliuksato agresyvumas. Vienas iš šių veiksnių, o vis tik dažniau šių priežasčių kombinacija, lemia refliuksinės ligos atsiradimą.
Nustatyta, kad didelė hiatinė diafragminė išvarža gali būti susijusi su refliuksine liga, mažos išvaržos reikšmė neįrodyta. Padidėjęs rūgštingumas nustatomas esant lėtinei bakterijos H. Pylori sukeliamai infekcijai, nes skrandyje sutrinka druskos rūgšties išskyrimo ir slopinimo reguliavimas.
Labai svarbus veiksnys – padidėjęs intraabdominalinis, intragastinis spaudimas, čia jau kalbame apie nutukimą, persivalgymą.
Dėl mitybos, taip, yra nustatyta, kad šokoladas, alkoholis, riebalai gali sumažinti apatinio stemplės rauko tonusą ir sąlygoti refliuksinės ligos simptomus. Na o kitų maisto produktų, kuriuos valgant rėmuo dažnesnis, poveikis neįrodytas, Vis tik „top'as“: pomidorai, pomidorų padažas, česnakai, svogūnai, citrusiniai vaisiai, kava.
Apatinio stemplės rauko tonusą, skrandžio motoriką, seilių ir gleivių sekreciją veikia tam tikros ligos kaip cukrinis diabetas, kai kurios reumatologinės ligos, funkcinės stemplės ir skrandžio ligos, taip pat ir labai dažnai žmonių vartojami vaistai: vaistai nuo skausmo (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kai kurie vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, antidepresantai, obstrukcinėms plaučių ligoms gydyti skirti medikamentai.
Taigi priežasčių ir veiksnių yra labai daug, mūsų visuomenė iš tiesų yra labai serganti. Į tai galima ir vertėtų žiūrėti bei tyrinėti holistiškai, kalbėti ne tik apie skrandį, širdį ar maistą, tačiau ir apie emocinę mūsų visuomenės sveikatą, kelti klausimus, kodėl skauda galvą? Kodėl valgome per daug? Kodėl skubame? Kodėl esame jautrūs? Kodėl kyla kraujospūdis?
Ar įmanoma nepajusti, kad turi refliuksą? Galbūt kiti, tiesiogiai su atpylimo jausmu, gerklės sudirginimu visiškai nesusiję, pojūčiai signalizuoja, jog esama refliukso, tik žmonės nesureikšmina arba problemos ieško visiškai ne ten?
Taip, tipinius refliuksinės ligos simptomus mūsų pacientai tikrai supranta, atpažįsta, dažnai žino, ką daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad pakoreguotų. Tačiau esant netipiniams refliuksinės ligos simptomams (kosuliui, dusuliui, gerklės skausmui, kąsnio jausmui gerklėje ir kt.) dažnai pacientai praeina diagnostikos labirintus. Žinoma, šie simptomai gali byloti ir apie kitas ligas, ne tik apie gastroezofaginio refliukso ligą.
Šiais laikais labai nesudėtinga įsigyti vaistų nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo – šie ir pigūs, ir parduodami be recepto, o reklamuojami kaip lengvas būdas atsikratyti rėmens. Visgi, ar jie išties tokie nekalti? O gal visgi savivaliavimas geriant šiuos vaistus gali net labai pakenkti? Ar tiesa, kad sumažėjęs ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas duoda gana panašią simptomatiką, tad savavališkai gydantis vaistais nuo padidėjusio rūgštingumo galima dar labiau bloginti situaciją?
Skubiai pagalbai, trumpalaikiam gydymui šie vartojami medikamentai gal labai ir nepakenks, tačiau atidėlioti vizito pas gydytoją tikrai nevertėtų. Tuo labiau, kad refliuksinės ligos priežastys kartais nustatomos tikrai labai grėsmingos, sudėtingos. Simptomus sukelia įvairiausios priežastys, kaip ir padidėjusią ar sumažėjusią skrandžio rūgščių sekreciją lemia kai kurios būklės, kurias būtina patikslinti.
Labai norėtųsi pažymėti, kad ilgesnį laiką vartojant vaistus nuo rūgščių sekrecijos ir esant lėtinei skrandžio H. pylori infekcijai, labai didėja skrandžio gleivinės sunykimo – atrofijos – rizika. Todėl vaistų vartojimas, tuo labiau ilgalaikis, turėtų būti aptariamas su gydytoju.
Refliuksas dažniausiai gydomas medikamentais ir mitybos korekcija, tačiau galbūt čia yra daugiau gydymo galimybių? Kiek plačiai taikomas operacinis gydymas ir ar jis pasiteisina?
Refliuksinės ligos gydymas yra daugialypis, kaip ir ligą sukeliančios priežastys. Žinoma, kad esant didelei diafragminei išvaržai ir jei tai yra pagrindinė refliuksinės ligos priežastis, gydymas operaciniu būdu gali būti labai veiksmingas. Labai svarbu išdiferencijuoti ligą sukeliančias priežastis, kad skiriamas gydymas būtų maksimaliai efektyvus. Yra nustatytos kai kurios būklės, kai gydymas operaciniu būdu indikuotinas. Tai didelė diafragminė išvarža, yra diagnozuota Bareto metaplazija su displazija, ryškus skrandžio turinio atpylimas.
Kalbant apie vizitą pas gydytoją, čia kai kurie bijo skrandžio tyrimo, liaudyje vadinamo „žarnos rijimu“. Tenka girdėti atvejų, kai tokia baimė pasmerkia žmones delsti iki tol, kol jau būna per vėlu ir aptinkamos pažengusios onkologinės ligos. Atlikti to su narkoze lyg irgi nesinori, juk narkozė – rimtas dalykas. Vis dėlto, gal galite papasakoti realią šio tyrimo eigą, kiek ji paprastai trunka, ar juntamas skausmas? Kuriais atvejais pacientui gali būti taikoma nejautra ir ar tai labai organizmui kenksmingas pasirinkimas, prilyginamas narkozei prieš operacijas?
Taip, dar neteko sutikti paciento, kuriam šis tyrimas patiktų. Šis tyrimas nėra maloni patirtis, tačiau šiuo tyrimo būdu galima įvertinti, ar yra pažeista stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos gleivinės. Tyrimas dažniausiai užtrunka apie 7 minutes. Visada mėgstu paminėti, kad tai ne tiek ir ilgai iš visos dienos [šypsosi, aut. past.]. Prieš tyrimą dažniausiai supurškiamas vietinis anestetikas į gerklės sritį, kuris nujautrina gerklės sritį ir viršutinį stemplės trečdalį.
Tada pacientas atsigula ant kušetės, duodamas kandiklis tarp dantų palaikyti, kad tyrimo metu burna būtų pravira ir jam yra įvedamas endoskopas. Pati tyrimo pradžia įvedant endoskopą dažniausiai yra, ko gero, nemaloniausia. Tyrimo metu, pučiant orą į virškinamąjį traktą, yra įvertinama gleivinė, jos pažeidimai, esant poreikiui gali būti paimami mėginiai ištyrimui. Tyrimo metu jaučiamas nemalonumas, pilvo pūtimas, tačiau skausmo nebūna.
Tyrimo atlikimo su nejautra dažniausiai pageidauja pats pacientas. Žinoma, yra tam tikros sveikatos būklės, kai anestezija būtina, tai – širdies ritmo sutrikimai, panikos atakos ir kai kurios kitos paciento būklės. Endoskopinis tyrimas su nejautra yra saugus ištyrimo būdas. Prieš procedūrą su nejautra gulinčiam pacientui į veną suleidžiami vaistai, kurie per kelias sekundes užmigdo ir tyrimo metu pacientas tiesiog miega bei nieko nejaučia. Tyrimo metu paciento gyvybinės funkcijos (kraujospūdis, pulsas, deguonies kiekis kraujyje) visada matuojamos medicinos įrangos, stebimos gydytojo anesteziologo-reanimatologo, slaugytojos. Visa įranga, kuri būtų reikalinga pasikeitusiai paciento būklei stabilizuoti, visada yra šalia, kad būtų užtikrinamas procedūros saugumas. Po tokios procedūros pacientas prabunda tarsi iš paprasčiausio miego. Labai dažnai pacientai džiaugiasi, kad labai gerai pailsėjo, nors miegas truko iki pusvalandžio. Medikamentai, skiriami šiai nejautrai sukelti, yra plačiai naudojami anestezijoje, ištirti, saugūs.
Galiausiai, kuo gresia negydomas refliuksas?
Negydoma gastroezofaginio refliukso liga ne tik labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, bet ir gresia komplikacijomis: stemplės surandėjimu ir to pasekoje susiaurėjimu, stemplės onkologinėmis ligomis, Bareto stemple.