Vakaruose dažna „vyriškumo“ procedūra populiarėja ir lietuvių kelnėse: urologas papasakojo, kas ją darosi ir ko bijo vyrai

Jei kas nors paprašytų įvardyti keletą apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemonių, tikrai ne kiekvienas mūsų pirmiausia pagalvotų apie vazektomiją. Nors Lietuvoje ši vyriška apsisaugojimo priemonė dar nėra tokia paplitusi, Vakaruose esama šalių, kuriose ji sudaro penktadalį visų saugojimosi atvejų. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar pasitaiko vyrų, kurie nežino, kuo skiriasi kastracija nuo vazektomijos, baiminasi pooperacinio skausmo ir nerimauja, kaip „po visko funkcionuos jų vyriškumas“. Todėl šįkart apžvelgiame dažniausias vyrų baimes, atskiriame mitus ir domimės, kokie vyrai šiandien pasiryžta vazektomijai.

Nežinantiems, kuo skiriasi kastracija nuo vazektomijos, tenka raudonuoti

Medicinos centro „Northway“ gydytojas urologas Marius Jasėnas pastebi, kad šiandien sunku surasti žmogų, nežinantį, kuo skiriasi kastracija nuo vazektomijos. Vis dėlto, jis prisimena neseniai sulaukęs paciento ir jo žmonos, kurie pageidavo vyrui atlikti kastraciją, nors iš tiesų tikėjosi vazektomijos.

Kai urologas pacientui paaiškino, kad kastracijos metu šalinamos sėklidės, o po operacijos pacientas nebeturės erekcijos, vyras atsakė, kad toks variantas jam netinka. Taip ir paaiškėjo, kad pacientas turėjo omenyje ne kastraciją, o vazektomiją.

Prisimindamas šį kuriozišką nesusipratimą, urologas pastebi, kad šiandien tai – pavieniai atvejai. Anot jo, vazektomija įprastai atliekama maždaug 30–40 metų vyrams, kurie apie tokius „vyriškus reikalus“ būna pakankamai prisiskaitę internete ir žino, kad vazektomija ir kastracija – dvi visiškai skirtingos operacijos.

„Kastracija dažniausiai taikoma gydant prostatos vėžį, ji gali būti tiek medikamentinė, tiek chirurginė. Kastracijos tikslas yra pilnai užblokuoti sėklidžių funkciją, kurios gamina didžiąją dalį vyriško hormono testosterono. Vazektomijos atveju tiktai perrišami ir perkirpami sėklatakiai, atsakingi už spermatozoidų nutekėjimą. Tuo ir skiriasi kastracija nuo vazektomijos – pirmu atveju sėklidžių veikla visiškai išjungiama, o kitu atveju paprasčiausiai sustabdomas spermatozoidų nutekėjimas“, – aiškina M. Jasėnas.

Nors vazektomijos metu sustabdomas spermatozoidų nutekėjimas, urologas pažymi, kad spermatozoidų gamyba organizme po procedūros vyksta ir toliau.

„Aišku, per 5 ar 10 metų po vazektomijos spermatozoidų gamyba šiek tiek nukenčia ir sumažėja, bet potencialiai žmogus lieka vaisingas. Sakykime, dirbtinio apvaisinimo atvejai, kuomet spermatozoidai paimami iš pačių sėklidžių, visada yra galimi vyrams, kuriems atlikta vazektomija“, – sako M. Jasėnas.

Vazektomijos pageidauja įvairūs vyrai: dažniausiai tai lemia kelios priežastys

Paklaustas, kokie vyrai šiandien įprastai pasiryžta vazektomijai, M. Jasėnas išskiria, kad dažniausiai tai būna vyrai, kurie jau yra sukūrę šeimas ir turi vaikų, tačiau yra tvirtai apsisprendę, kad daugiau vaikų turėti nenori.

Įprastai tokį sprendimą priima pakankamai brandaus amžiaus poros, o vyrų iki 30–ies metų prašymą atlikti vazektomiją urologai vertina labai atsargiai.

„Atliktos studijos rodo, kad maždaug penktadalis vyrų iki 30–ies metų gailisi dėl atliktos vazektomijos procedūros ir ateityje ieško būdų, kaip atstatyti normalų spermatozoidų nutekėjimą. Tuo metu vyresnio amžiaus vyrai, maždaug nuo 35–40 metų, būna pakankamai sąmoningi. Dažniausiai jų šeimoje nelabai kas keičiasi ir tų, kurie gailėtųsi savo sprendimo, šioje amžiaus grupėje būna mažai – jie jau būna susilaukę palikuonių ir tai jiems būna neaktualu“, – sako M. Jasėnas.

Urologas pastebi, kad neretai prašyti vazektomijos ateina poros, kurios yra ką tik susilaukusios kūdikio „netyčiuko“. Dar viena grupė vyrų, pageidaujančių vazektomijos – tie, kurie apskritai nenori turėti vaikų. Urologas išskiria ir „žigolo“ tipo vyrų grupę, kurie turi daug partnerių ir bijo atsitiktinių nėštumų.

„Neretai vazektomija pasirenkama dar ir todėl, nes moteris negali toleruoti kitokios kontracepcijos. Spiralių ir kontraceptinių tablečių vartojimas daliai moterų turi šalutinį poveikį, dėl jų gali kartotis šlapimo takų uždegimai ar kilti kitokios problemos“, – dar vieną dažną vazektomijos pasirinkimo priežastį įvardija M. Jasėnas.

Nors įprastai vazektomija domina 30–50 metų vyrus, pasitaiko ir įvairių išimčių. Pavyzdžiui, urologui tenka sutikti pavienių atvejų, kai vazektomijos pageidauja vyresnio amžiaus vyrai, esantys apie 60 metų, turintys jaunas žmonas ir nenorintys turėti vaikų.

Vakaruose įprasta, Lietuvoje dar ne: tendencijos ateina ir pas mus

Lyginant su prezervatyvais, kontraceptinėmis tabletėmis, spiralėmis ir kitomis apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemonėmis, vazektomija Lietuvoje dar nėra tokia populiari.

Kadangi oficiali statistika nėra renkama, urologas spėja, kad vazektomija šalyje gali sudaryti vos apie 1– 2 proc. visų apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemonių pasirinkimų.

Tačiau pastebima, kad ši procedūra populiarėja. Bene daugiausiai įtakos tam turi Vakarų šalių rodomas pavyzdys, kuriose vazektomija paplitusi kur kas labiau.

„Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje vazektomija sudaro iki 10 proc. visų apsisaugojimo atvejų. Kitose šalyse, tokiose kaip Amerika ir Naujoji Zelandija, ji sudaro net ir apie 20 proc. apsisaugojimo atvejų. Todėl pastebime, kad dažnesnis vazektomijos poreikis susijęs su sezoniškumu, kai vasaros metu namo sugrįžta daugiau emigrantų, gyvenusių užsienyje. Ta tendencija dažniausiai ateina iš draugų – sužino, kad kažkas pasidarė, įvertina privalumus ir tuo pasinaudoja“, – sako urologas.

Dažniausiai kylančios baimės – skausmas ir kaip „viskas veiks po to“

Viena iš dažniausių baimių, kurią gydytojams išsako apie vazektomiją svarstantys vyrai – skausmas. Urologo teigimu, apie 10–20 proc. vyrų pirmą mėnesį po vazektomijos gali jausti sėklidėse maudimą, jausti jų patinimą, padidėjimą. Anot jo, sėklidės tampa jautresnės ir skausmingesnės, nes organizmas adaptuojasi prie naujo pokyčio, tačiau tai tik laikinas etapas.

Dar kiti vyrai nuogąstauja, kad po vazektomijos liks visiškai nevaisingi. Urologas primena, kad po vazektomijos vyrams visuomet išlieka dirbtinio apvaisinimo galimybė, o tiems, kurie labai abejoja, galima užsišaldyti spermą. Vis dėlto, urologas mano, kad jeigu vyrams prieš vazektomiją kyla tokių minčių, operacijos geriau išvis nesidaryti.

Kalbėdamas apie pooperacinį laikotarpį, M. Jasėnas pažymi, kad šalutinių poveikių po vazektomijos praktiškai nėra, o nepatogumų gali kilti tik tokiais atvejais, kai nesiklausoma rekomendacijų vengti didelio fizinio krūvio.

„Kaip ir po bet kurios kitos operacijos, keletą dienų po vazektomijos galimas minimalus pakraujavimas iš žaizdos. Tačiau su šia problema susiduria tik ypatingai nekantrūs pacientai, kurie praktiškai tą pačią dieną nori būti, sakykime, labai fiziškai aktyvūs. Esant didesniam krūviui, padidėja kraujospūdis, dėl kurio žaizda gali pakraujuoti“, – įspėja urologas.

Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai vyrai nerimauja, jog dėl vazektomijos gali sutrikti erekcija ar nebevykti ejakuliacija, tačiau šias baimes galima vadinti mitinėmis. Urologas pažymi, kad po vazektomijos „viskas veikia taip, kaip ir iki operacijos“, tad nei patys vyrai, nei jų partneriai jokio skirtumo nepastebi.

„Spermatozoidai sudaro tik kelis procentus spermos sudėties. Realiai viskas, kas išsilieja ejakuliacijos metu, yra prostatos sekretas. Todėl po vazektomijos viskas vyksta taip, kaip ir iki jos, ir tu nė pats nesuprasi, kad tau kažkas pasikeitė. Kadangi tai tik vienas mažas pjūvelis, tai po operacijos praėjus mėnesiui net ir partneris gali nesužinoti, kad kažkas buvo padaryta, jei pats vyras to nepasakys“, – teigia M. Jasėnas.