Vakaruose įprasta, tačiau lietuviams dar nedrąsu

Pačios pirmosios vazektomijos operacijos buvo atliekamos dar prieš maždaug 120 metų. Amerikoje ir Europoje plintant eugenikos idėjoms, kai kuriose šalyse nusikaltėliai būdavo sterilizuojami tikintis, kad taip bus sustabdytas „nusikaltėlio geno“ plitimas. Įdomu tai, kad vieną sėklatakį buvo persirišęs ir Zigmundas Froidas, tikėdamas, kad tai gali pagerinti erekciją ir seksualinį pajėgumą.

Tačiau šiandien vazektomijos vaidmuo – visiškai kitoks. Šiuolaikiniame pasaulyje ji neretai pavadinama patikimiausia kontracepcijos priemone. Kaip teigia medicinos centro „Northway“ gydytojas urologas Marias Jasėnas, vyrams vazektomija kaip apsisaugojimo priemonė taikoma jau apie 30 metų, o ilgainiui ji vis labiau populiarėja.

Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje tokią apsisaugojimo priemonę pasirenka maždaug 20 proc. vyrų. Tuo metu Europoje, pavyzdžiui, Belgijoje, vazektomiją renkasi apie 10 proc. vyrų, o Amerikoje atliekamų operacijų skaičius kasmet siekia iki pusės milijono.

Kalbėdamas apie procedūros atlikimo mastus Lietuvoje, M. Jasėnas pastebi, kad tokia statistika mūsų šalyje nevedama. Gydytojas spėja, kad vazektomiją pasirinkusių vyrų dalis galėtų siekti vos iki 1 proc. Vis dėlto, anot jo, tokia apsisaugojimo priemonė pastarąjį penkmetį mūsų šalyje pastebimai populiarėja ir yra atliekama vis dažniau.
„Northway“ medicinos centro Klaipėdoje gydytojas urologas Marius Jasėnas

„Dažniausiai vyrai pasiryžta vazektomijai tuomet, kai sukuria šeimą ir susilaukia 2–3 vaikų. Neretai moterims kontracepcijos priemonės turi tam tikrų šalutinių poveikių, o jos daug skaito ir galvoja, kodėl turi 20 metų naudoti kontraceptines priemones, kurios neigiamai veikia organizmą. Tuo metu vazektomija yra techniškai nesudėtinga ir neturinti jokių šalutinių poveikių ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako gydytojas urologas.

Operacija paprasta, tačiau pirmas mėnuo nebus malonus

Vazektomijos esmė – sėklinių latakėlių perkirpimas, perrišimas ar uždeginimas. M. Jasėno teigimu, tam pakanka vieno nedidelio pjūvelio vidurinėje kapšelio dalyje, o šiandien operacija gali būti atliekama ir be skalpelio, išryškinus sėklinį lataką praskečiant odą – tokiu būdu operuotoje vietoje net nelieka jokio rando. Minimaliai invazyvi operacija užtrunka 15–20 minučių ir šiandien jau yra atliekama taikant vietinę nejautrą.

Tam, kad gijimo laikotarpis būtų sklandus, pirmomis savaitėmis nerekomenduojama užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau kokią greitą ir neskausmingą operaciją beužtikrintų šiuolaikinė medicina, daliai vyrų pirmasis mėnuo po operacijos būna skausmingas.

„Tas skausmas priklauso nuo kiekvieno paciento dirglumo slenksčio. Mėnesį nuo operacijos maudimą jaučia apie 20 proc. vyrų. Taip nutinka todėl, nes perrišant sėklatakius, sėklidės prikaupia spermatozoidų, kurie neturi kur ištekėti. Gaunasi padidinta uždegiminė reakcija, kuri sukelia tokį buką maudimą, todėl karts nuo karto tą mėnesį kai kuriems vyrams tenka pavartoti vaistų nuo skausmo“, – teigia M. Jasėnas.
Sveikata

Tikėtina, kad kelio atgal nebebus

Apie vazektomiją svarstantys vyrai ne tiek daug nerimauja dėl skausmo, kiek dėl fakto, kad procedūra yra sunkiai atstatoma, todėl sprendimas turi būti ypatingai gerai pasvertas ir apgalvotas.

Gydytojo urologo teigimu, kuo daugiau laiko praeina po operacijos, tuo labiau sumažėja natūralaus pastojimo tikimybė ją atstačius. Pirmaisiais 3-5 metais po operacijos, tikimybė natūraliai pastoti partnerei po vazektomijos atstatymo siekia iki 80 proc., o daugiau nei po 5 metų tikimybė nukrenta iki 50 proc.

Nors vazektomija ir nėra skubotas vyro sprendimas, M. Jasėnas pastebi, kad dalis vyrų po operacijos persigalvoja, o ypač dažnai tokia tendencija stebima tarpe tų vyrų, kurie operacijos pageidavo būdami jauni. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. vyrų, vazektomiją pasidariusių būdami jaunesni nei 30 metų, vėliau nori atstatyti natūralią sėklinių latakų eigą.

„Pasikeičia šeimyninė padėtis, nori kito vaiko, po partnerio mirties atsiranda nauja šeima – tokios vyrauja procedūros atstatymo priežastys. Todėl esame sutarę, kad vyrams iki 30 metų vazektomija atliekama tik išskirtinais atvejais, bandome juos atkalbėti, kurį laiką dar pagalvoti. Atstatymas yra techniškai sudėtingas, ir tokios procedūros rečiau atliekamos, Vilniuje tai tik pavieniai atvejai, o ir kainos tokios operacijos siekia nuo 10 tūkst. eurų. Operacija brangi, o garantija, kad ji pasiteisins, pakankamai maža“, – sako M. Jasėnas.

Pora

Todėl tiems, kuriems vazektomija kelia nors ir mažiausią abejonę, gydytojas urologas pataria iš anksto pasirūpinti spermos užšaldymu kaip garantija ateičiai, kad dėl negrįžtamos operacijos vėliau netektų gailėtis.

Svarbiausia apgalvoti tris dalykus

O priimant sprendimą operuotis, M. Jasėnas pataria pirmiausia atsižvelgti į savo šeimyninę padėtį, amžių ir alternatyvių apsisaugojimo priemonių patogumą.

„Dažniausiai dėl vazektomijos kreipiasi vyrai, šviežiai sulaukę trečio ar ketvirto vaiko, ir kurie neplanuoja pastojimo. Realus kandidatas yra ne jaunesnis nei 35 metų vyras, sukūręs šeimą. Be to, daugybei vyrų nepriimtini prezervatyvai, kaip apsaugos priemonė, o moterims nuo kitų kontraceptinių priemonių pasireiškia šalutiniai poveikiai. Todėl ir esamo apsisaugojimo sunkumai gali būti pretekstas operacijai“, – teigia gydytojas urologas.

Anot jo, atlikus vazektomiją, partneriai nebejaučia diskomforto, kad galimai sulauks nepageidaujamo nėštumo. Lytinis gyvenimas tampa saugus, jaučiamas abipusis pasitikėjimas. Ir nors dažnai įspėjama, kad įvairias kontracepcijos priemones gali lydėti šalutiniai poveikiai, M. Jasėnas pažymi, kad vyrams po vazektomijos šalutiniai poveikiai nepasireiškia, išskyrus galimą diskomfortą pirmąjį mėnesį po operacijos.

„Tačiau svarbu pažymėti, kad pirmus 3 mėnesius po operacijos partneriams dar būtina naudoti papildomą kontracepciją, nes pačioje pradžioje spermatozoidai dar gali būti gyvybingi. Kad būtų visiškai saugu, visuomet po tų 3 mėnesių rekomenduoju pasidaryti spermogramą“, – pabrėžia M. Jasėnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)