Pirmieji simptomai
Kaip pasakoja medicinos centro „Northway“ gastroenterologė Gabrielė Sodeikienė, simptomai, kurie įspėja apie galimas skrandžio ligas, dažniausiai yra skausmas epigastriume, pilnumo jausmas, kartais pykinimas ir vėmimas.
„Virškinamojo trakto ligos skirstomos į organinės patologijos sukeltas, pavyzdžiui, skrandžio gleivinės uždegimas, opos, ir į funkcinius virškinamojo trakto sutrikimus, kai simptomus sukelia pačio organo veiklos sutrikimas, neretai nulemtas neigiamos emocinės paciento būklės. Dažnai simptomai labai panašūs, tik priežastis skiriasi.
Pirmieji simptomai, ko gero, būtų skausmas epigastriume, ypač nakties metu, paryčiais (4–5 val.), nepriklausantys nei nuo suvalgyto maisto kokybės, nei kiekio. Trukmė ir intensyvumas gali skirtis. Jeigu vargina stiprūs skausmai epigastriume (vertinami 7–8 balais iš 10), ar jeigu skausmai epigastriume vargina nuolat, kasdien 1–2 sav., be pagerėjimo sveikai maitinantis – būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus“, – aiškina ji.
Pasak gydytojos, kadangi skausmą epigastriume sukelia ne vien skrandžio patologija, gydytojai kartais rekomenduoja atlikti ir vidaus organų echoskopiją bei kitus tyrimus, kai pacientai skundžiasi skrandžio skausmais. Tačiau, gydytojams skyrus platesnius tyrimus, pacientai vis dar nustemba.
„Panašiais simptomais gali pasireikšti daug ligų: ir kasos uždegimas, ir tulžies pūslės uždegimas, net ir miokardo infarktas gali atrodyti tarsi skrandžio skausmas. Vis tik dažniausios epigastriumo skausmo priežastys yra skrandžio uždegimas – gastritas, opaligė, gastroezofaginio refliukso liga bei funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai“, – sako G. Sodeikienė.
Gastroenterologės teigimu, sergančiųjų opalige skausmas dažniausiai būna graužiantis ar maudžiantis, sustiprėjantis praėjus 1–3 val. po valgio, dažnai sumažėjantis iš karto pavalgius. Taip pat, kaip pastebi gydytoja, gana būdingas opaligės simptomas yra nakties metu atsirandantis skausmas epigastriume.
„Gastrito – skrandžio gleivinės uždegimo – sukeltas skausmas epigastriume paprastai pasireiškia dienos metu, pavalgius, lydi sunkumo, sutrikusio virškinimo jausmas. Funkcinės dispepsijos atveju varginantys simptomai yra skausmas, diskomfortas, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas. Atlikus tyrimus, virškinamajame trakte nenustatoma jokios patologijos, jokių pakitimų, kurie galėtų sąlygoti simptomus.
Gastroezofaginio refliukso ligos simptomai yra diskomfortas epigastriume, deginimas už krūtinkaulio, neretai lydi rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, pykinimas. Gali pasireikšti ir netipiniai simptomai – kosulys, krenkštimas, gerklės skausmas. Gastrito, opaligės ar funkcinės dispepsijos simptomai labai panašūs, diagnozę nustatyti padeda papildomi tyrimai“, – teigia gydytoja.
Pašnekovė džiaugiasi, kad štai opaligės, skrandžio onkologinės ligos diagnozuojamos vis rečiau. Jos aiškinimu, tai siejama su aktyviu Helicobacter pylori bakterijos, kuri gali sukelti įvairias skrandžio ligas ir yra dažniausia skrandžio vėžio sukėlėja, infekcijos gydymu.
„Skrandžio vėžys yra nedažna liga, turbūt svarbiausia ką mes galime padaryti, tai gydyti ir gydytis lėtinę H. pylori infekciją“, – sako G. Sodeikienė.
Pacientai vis dar vadovaujasi mitais
Gydytojams vis dar kelia nuostabą kai kurie pacientų įsitikinimai, kurių vedini jie atvyksta gydytojo apžiūrai. Ji pasakoja vis dar susidurianti su pacientais, kurie yra isitikinę, kad H. pylori infekcijos nereikia gydyti, mat kai kuriems atrodo, jog „truputį“ jos mes netgi turime turėti.
„H. pylori bakterija nėra normali virškinamojo trakto mikroflora ir nustačius ją reikia skirti gydymą, kad pavyktų išvengti jos sukeliamų ligų, ją reikia gydyti kaip ir kiekvieną infekciją, kuri mus žaloja“, – pabrėžia pašnekovė.
Pas gastroenterologę vis dar užsuka ir norintys ne tik išsigydyti vieną ar kitą ligą, bet ir prašo išsiaiškinti, koks yra jų skrandžio rūgštingumas – trūksta ar per daug?
„Šiai dienai nenumatyta galimybė kiekvienam žmogui tirti skrandžio rūgštingumą. Reikia tikėti mokslu, mokslu grįsta medicina, kad nėra būtina žinoti skrandžio turinio pH, norint paskirti gydymą. Įprastai skrandžio turinio pH yra 1–1,5 ir daugelio žmonių, tikėtina, labai jau panašus.
Dar pacientai kalba apie tai, kad su tirpalu, kai į stiklinę vandens įdedamas šaukštelis obuolių acto, išsigydė refliuksą. Įvairūs gydymo būdai gali padėti, esant funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams. Šie gydymo metodai nebūtinai aprašyti mūsų knygose, ar patvirtinti klinikiniais tyrimais. Tačiau jei padeda, tai padeda“, – aiškina gydytoja.
Rizikos grupės ir diagnozė
Paklausta, kokios yra rizikos grupės ir kam labiausiai gresia susirgti skrandžio ligomis, gydytoja teigia, kad šie sutrikimai žmonių pagal amžių nesirenka – skrandžio ligomis serga ir jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonės. Vis dėlto, kaip pastebi ji, skirtingose amžiaus kategorijose pasireiškia skirtingi dirgikliai, galintys išprovokuoti ligą. Jaunesniems dažniau provokuojantys veiksniai yra nesveika mityba, greitas gyvenimo tempas, nerimas, stresas. O štai vyresniame amžiuje skrandžio ligas dažniau sukelia lėtinė H. pylori infekcija, vaistų nuo skausmo ar uždegimo vartojimas.
„Skrandžio ligos diagnozuojamos remiantis paciento simptomais, ligos anamneze, atliktų tyrimų vertinimu. Diagnozės patikslinimui dažnai reikalingas skrandžio endoskopinis tyrimas. Na, o gydymas yra tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis.
Tiesa, dažnai pakaktų koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, ir tų korekcijų laikytis, bet vis tik pacientams lengviau išgerti tabletę ir gyventi toliau kaip gyvenus. Aš visada linkusi išsiaiškinti priežastį ir rekomenduoju bent pabandyti koreguoti gyvenimo būdą ir mitybą. Norint koreguoti įpročius reikia priimti labai daug sprendimų. Ne visada tai būna lengva. Kartais pasitaiko, kad gydymui prireikia intervencinių procedūrų, tačiau tai reti atvejai.
Galbūt išskirčiau, kad sunkios virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, onkologinė liga, neretai turi nestiprius, neišreikštus simptomus, todėl ir kreipiamasi pas gydytoją vėliau, nei atrodo, reikėjo. Tačiau dažnai stebime ir tikrai sėkmingų istorijų, kai tyrimai atliekami pačiu laiku“, – sako gastroenterologė.
Pasak gydytojos, diagnozavus ligą pacientai dažniausiai vartoja paskirtus vaistus, o ypač jei gresia būklės, kurios gali komplikuotis.
„Konsultacijų metu aptariama, kaip svarbu yra vartoti paskirti vaistą, kaip jie veikia ir kokio efekto tikėtis. Po detalaus paaiškinimo, retai kuriam lieka abejonių“, – teigia specialistė.
Gastroenterologė aiškina, kad norint išvengti šių ligų, derėtų žinoti keletą svarbių taisyklių. Gerą sveikatą padeda palaikyti darbo ir poilsio režimas, streso kontrolė. Tačiau labai svarbi ir maisto kokybė – sveika ir subalansuota mityba. Taip pat jokiu būdu nederėtų pamiršti ir saiko.
„Mes negalime tikėtis geros virškinamojo trakto veiklos, jei valgysime nesveiką maistą, netausosime savęs, savo emocinės sveikatos. Kas yra sveika mityba? Tai – seniai pamiršta sveikos mitybos piramidė ir saikas, nepersivalgymas. Būna, kad atrodo, jog žmogus valgo tikrai labai sveikai, renkasi maistą pagal sveikos mitybos piramidę, tačiau persivalgo. Persivalgymas taip pat sutrikdo virškinimo veiklą, sąlygoja kepenų suriebėjimą. O apie darbą ir poilsį, streso kontrolę, nerimo koregavimą tikrai daug kalbama ir rašoma. Ir tai yra tikrai labai svarbu, tiek pat kiek ir sveika mityba“, – teigia G. Sodeikienė.