Psichologė įspėjo apie ribą, kada nerimas tampa pavojingas: su tuo susiduria vis daugiau žmonių

Vis dažniau tenka išgirsti, kad streso ir nerimo mūsų gyvenime daugėja – tam turi įtakos sukrečiantys įvykiai pasaulyje, susirgimų protrūkiai, greitėjantis gyvenimo tempas ir kiti veiksniai. Nors jausti nerimą mums natūralu ir savaime nepavojinga, turėtume atpažinti ribą, kuomet nerimo lygis mums tampa pavojingas ir reikalauja pagalbos. Apie tai, kaip atpažinti tą pavojingą ribą ir kaip ištrūkti iš užburto nerimo rato, pakalbėjome su klinikine psichologe Gintare Šėmyte.

Nerimo tikslas – įspėti ir apsaugoti nuo pavojų

Kodėl jaučiame nerimą ir ar galima sakyti, kad jis mums gali būti pavojingas? Kaip teigia G. Šėmytė, pagrindinė nerimo funkcija yra įspėti ir apsaugoti mus nuo pavojų, o nerimą jaučiame dėl įvairių priežasčių.

„Pajutę nerimą galime tinkamai pasiruošti situacijai. Pavyzdžiui, sulėtinti žingsnį eidami slidžiu keliu, ar pasidaryti išsamų planą ruošiantis kalbėti prieš auditoriją. Pats nerimas savaime tikrai nėra pavojingas – jis yra tiesiog emocija, tokia pat svarbi ir reikalinga, kaip ir kitos“, – teigia G. Šėmytė.

Vis dėlto, psichologė įspėja, kad tam tikrais atvejais nerimas gali būti ir pavojingas.

„Gyvenimo kokybei nerimas gali pakenkti kai jis tampa ištęstinis, nesusijęs su konkrečiomis situacijomis, nepraeinantis. Tuomet gali atsirasti su nerimu susijusių sveikatos problemų – širdies ir kraujagyslių ligos, virškinimo trakto sutrikimai, nemiga. Gali būti sunku susikaupti, pilnai įsitraukti į kasdienes veiklas“, – sako G. Šėmytė.

Apie nerimą kalbama vis dažniau: ar išties jo patiriame daugiau?

Ar galima sakyti, kad pastaraisiais metais nerimo mūsų gyvenimuose daugėja? Kokius pagrindinius faktorius būtų galima išskirti, kas mus neramina dažniausiai?

Psichologė pastebi, kad statistiškai nerimą išgyvenančių žmonių skaičius yra padidėjęs, bet sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų pasikeitė nerimo lygis.

„Pastaraisiais metais mažėja psichikos sveikatos stigma, daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, tad ir skaičiai yra didesni bent iš dalies dėl šių priežasčių – žmonės paprasčiausiai nebemato poreikio slėpti, kad išgyvena didesnį nerimą ar depresiją. Nepaisant to, šiais laikais yra mažiau nerimo dėl maisto ar išgyvenimo. Dėmesys krypsta į kitus dalykus, kuriuos galima suskirstyti į kelias kategorijas“, – sako G. Šėmytė.

„Pirmiausia, aplinkos ir visuomeniniai veiksniai, tokie kaip politinė situacija, karai, klimato kaita, spartus technologijų vystymasis, pandemija. Toliau galima išskirti darbo ir finansinius veiksnius: darbinis stresas, finansinis stabilumas, karjeros klausimai, ypač kamuojantys šiuolaikinį žmogų. Ir, galiausiai, asmeniniai ir tarpasmeniniai veiksniai: santykiai, vienišumas, šeimos dinamika, savo tapatybės paieškos, perfekcionizmas. Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau galima pastebėti, kad XXI a. žmogus rūpinasi tiek būdais jaustis saugiai pasaulyje, pilname neužtikrintumo, tiek būti „sėkmingam“ šiuolaikinėje visuomenėje“, – teigia psichologė.

Nerimas, kuris trukdo kasdieniams užsiėmimams – pavojingas

Nors pats savaime nerimas nėra pavojingas, G. Šėmytė nubrėžia ribą, nuo kada žmogaus išgyvenamas nerimas jau tampa problematišku ir turi būti sprendžiamas su specialistų pagalba.

„Nerimas tampa problematišku tada, kai pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, kai imame vengti veiklų dėl to, kad jos kelia nerimą, kai nerimas nepraeina po įvykusios gąsdinusios situacijos, bei kai pajuntami kiti simptomai – dėl nerimo dingsta apetitas ar atsiranda nemiga. Tokiu atveju, ar tiesiog, jei manote, kad nerimo jaučiate per daug, verta kreiptis į specialistus, kurie gali padėti susipažinti su savo nerimu ir jį suprasti“, – sako ji.

Psichologė įspėja, kad nesprendžiama nerimo problema linkusi augti ir įsukti žmogų į pavojingą užburtą ratą, todėl į ją negalima žiūrėti pro pirštus.

„To nesprendžiant rizikuojame, kad nerimas ims „valdyti“ mūsų gyvenimą – kuo daugiau nerimo jaučiame, tuo labiau vengiame nemalonių situacijų, tuo daugiau nerimo jaučiame. Ir taip sukasi užburtas ratas, kol galiausiai pasidaro sunku apskritai kur nors išeiti ar gyventi prieš tai buvusį įprastą gyvenimą. Tai gali turėti įtakos fizinei bei psichikos sveikatai, santykiams su brangiais žmonėmis ir bendrai gyvenimo kokybei“, – įspėja psichologė.

Vien tik vaistai problemos neišspręs: pagalba sau prasideda ne nuo to

Kuo gali sau padėti žmonės, jaučiantys daug nerimo, o kuo jiems gali padėti šiuolaikinė medicina? G. Šėmytė pažymi, kad, visų pirma, bandyti priimti nerimą ir jį suprasti – tai neišvengiama gyvenimo dalis.

„Svarbu rūpintis savimi įvairiapusiškai: prisiminti bazinius poreikius, tokius kaip reguliarus ir kokybiškas miegas, geras darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas, visavertė mityba. Kiekvienas turi sau labiau tinkančius streso valdymo būdus, bet galima išbandyti dėmesingo įsisąmoninimo meditacijas, kūrybinę veiklą, atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus. Taip pat sau padėti galima pripažįstant, kad nerimas tapo problema ir randant drąsos su kuo nors tuo pasidalinti – atviras pokalbis su artimu žmogumi gali suteikti daugiau užtikrintumo ir tikėjimo savimi“, – pataria G. Šėmytė.

Anot jos, padėti spręsti problemas gali ir medicina, tačiau pradėti vis tik reikėtų ne nuo jos – juolab klaidingas įsitikinimas, kad viską galima išspręsti vien tik vaistais, nes jų nepakaks.

„Šiuolaikinė medicina gali padėti medikamentinio bei nemedikamentinio gydymo būdais, tačiau visuomet raginu ieškoti priežasčių, kas slypi už nerimo – vien tik vaistai problemos neišspręs, nors gali padėti ją sumažinti. Todėl efektyviausia pagalba dažniausiai būna kombinuota, į ją gali įeiti savipagalbos strategijos, artimųjų parama, psichologų ir psichoterapeutų konsultacijos ir medikamentinis gydymas“, – sako G. Šėmytė.