Be tipinių simptomų yra dar šis tas
Vaistininkas Mindaugas Rutalė teigia, kad pavasarinės alergijos – išties dažnas reiškinys, o tuo besiskundžiančių pirkėjų suaktyvėjimas juntamas jau vasario pabaigoje, kai pradeda žydėti lazdynai ir alksniai. „Tarp suaugusių gali būti 3–4 į vaistinę besikreipiantys žmonės, tarp paauglių arba vaikams perkančių asmenų – dar dažniau“, – sako vaistininkas. Alergijos, prasidedančios dar vasario pabaigoje, gali trukti iki pat rudens, nes yra žmonių, kurie taip pat alergiški grybų sporom, o šių sezonas tęsiasi iki pat rudens.
Anot M. Rutalės, jei žmogus visą gyvenimą gyveno mieste, kur pvz. pelynas neaugo, asmuo gali nė nežinoti, kad yra alergiškas šiam augalui, ir tai pajusti tik apsilankęs vietovėje, kur jis auga. Taigi, visai galimas daiktas, kad apie tam tikras savo alergijas sužinome tik gyvenimo eigoje, nes galime būti alergiški ne visoms, o tik išskirtinai tam tikrų augalų žiedadulkėms.
Be klasikinių alergijos žiedadulkėms simptomų – ašarojančių akių, slogos, – yra ir keletas mažiau tipinių: „Galbūt mes kiek mažiau sureikšminame sausą kosulį. Sausas, neproduktyvus, dirginantis kosulys, kuris niekaip negali būti susijęs su peršalimu. Renkantis anamnezę mes sužinome, kad žmogus nei gripavo, nei buvo peršalęs, nei kontaktavo su peršalusiu žmogumi, bet vargina sausas dirginantis kosulys. Gali būti protarpinis dusulys, kuris irgi yra be aiškios priežasties“, – mažiau tipinius, bet galinčius byloti apie pavasarinę alergiją, simptomus vardija vaistininkas.
Kada verta kreiptis į medikus ir kaip palengvinti sau gyvenimą
Matantiems, kad alergija nepraeina ilgai, vaistininkas pataria kreiptis į medikus, užuot mėginant toliau gydytis patiems. Gydytojas, surinkęs visus duomenis, gali paskirti tikslingą gydymą – imunoprofilaktiką.
Negydant alergijų, o tik jas mėginant šiek tiek paslopinti, ilgainiui gali atsirasti atsparumas vaistams, kuriais lengvinate alergijos simptomus, vaistas gali tapti nebeefektyvus, nes organizmas adaptuojasi. Be to, kenčia ir gyvenimo kokybė – nuolatinis ašarojimas, čiaudulys, galimai sutrikęs nakties miegas, o iš viso to gimsta virtinė kitų bėdų: nuovargis, sunkumai mėginant mokytis, susikaupti, sportuoti ir t.t., įsitikinęs pašnekovas.
Alergijų kamuojami žmonės turi specialius kalendorius, kuriuose gali matyti, kada kokie augalai jau pradeda žydėti, egzistuoja ir interaktyvūs žydėjimų žemėlapiai, rodantys žiedadulkių aktyvėjimą, judėjimą pagal vėjo kryptį valandomis. „Žmonės pagal tai planuojasi savo veiklą. Teko girdėti, kad yra kuriami specialūs filtrai į automobilių kondicionierius, kurie sulaiko žiedadulkes, dėl to žmogus gali komfortiškiau jaustis netgi automobilyje. Dienos metu vengia būti lauke, jeigu žino, kad kažkuris augalas dabar yra pasklidęs ore“, – papildomas priemones, naudojamas siekiant daugiau komforto, vardija M. Rutalė.
Alergija, pasak pašnekovo, gali būti išaugama: subrendusiame organizme pakinta biocheminiai fiziologiniai procesai ir žmogus alergiją tiesiog išauga. Kita galimybė – imunoprofilaktika, kuomet biologiniais vaistais alergija taip pat yra pažabojama. Jei naudojant vaistus, skirtus alergijos simptomams lengvinti, gyvenimo kokybė vis tiek kenčia, – vaistininkas pataria nepabijoti praverti gydytojų duris.