Ką bendruomenės gali padaryti, kad sumažintų savižudybių riziką?

Specialistai sutaria, kad norint efektyviai kovoti su savižudybių problema, būtina ne tik individuali, bet ir bendruomeninė atsakomybė bei veiksmai. Bendruomenės vaidmuo mažinant savižudybių riziką yra esminis, nes stiprūs tarpusavio ryšiai, pagalbos tinklai ir socialinis solidarumas gali užkirsti kelią krizėms bei suteikti gyvybiškai svarbų palaikymą.

Visuomenė vis dar nėra pakankamai informuota psichikos sveikatos temomis

2024 m. vasarą Higienos instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad daugelis žmonių nesikreipia pagalbos dėl baimės likti nesuprasti ar apkaltinti netinkamu elgesiu. Tai, specialistų teigimu, rodo, kaip svarbu kurti atviras, supratingas ir palaikančias bendruomenes.

Vienas svarbiausių bendruomenės veiksmų turėtų būti susijęs su stigmos mažinimu. Savižudybės dažnai apipintos mitais ir klaidingais įsitikinimais, todėl švietimas gali padėti žmonėms geriau suprasti psichikos sveikatos problemas ir įveikti išankstinius nusistatymus.

Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyr. specialistas Tomas Knabikas pritaria, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduriama, yra tai, kad psichikos sveikatos problemos vis dar stigmatizuojamos.

„Žmonės bijo arba gėdijasi kalbėti apie savo emocinius sunkumus, nes baiminasi būti nesuprasti ir atstumti. Glaudžiai susijusi problema – nepakankamas visuomenės informuotumas psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos temomis, palaikantis įvairias klaidingas nuostatas ir mitus, pavyzdžiui, kad kalbėjimas apie savižudybę gali ją išprovokuoti arba kad kalbantieji apie savižudybę tik ieško dėmesio. Stigma ir informacijos stoka kuria aplinką, kurioje žmonės dalintis apie emocinius sunkumus vengia arba nežino, kaip apie tai kalbėtis.“ – nurodo T. Knabikas.

Tikslingas švietimas gali padėti žmonėms suvokti, kad psichikos sveikatos sunkumus išgyvenantis žmogus, kreipdamasis pagalbos nedemonstruoja silpnumo, o savižudybė – ne „egoistinis“ ar „nenormalus“ elgesys. Veikiau – nevilties rezultatas. Naujausi Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad vis dar nemažai žmonių Lietuvoje nežino, kur kreiptis pagalbos arba kaip padėti artimajam, susidūrusiam su krizine situacija. Todėl čia itin svarbi tinkama informacijos sklaida apie pagalbos linijas, psichologinės pagalbos centrus ir bendruomeninius resursus.

Bendruomenės vaidmuo savižudybių prevencijoje

Kitas svarbus aspektas – bendruomeninių pagalbos tinklų kūrimas. Savižudybės rizika gali kilti ir dėl socialinės izoliacijos, vienišumo ar paramos trūkumo. Bendruomenės gali veikti kaip prevencinės paramos tinklai, skatinantys socialinį įsitraukimą ir bendravimą. Pavyzdžiui, savivaldybės, bendruomenių centrai ar net paprastos kaimynų iniciatyvos gali pasiūlyti užsiėmimų, kuriuose žmonės gali susitikti, bendrauti ir rasti palaikymą. Tai ypač svarbu socialinę atskirtį jaučiantiems žmonėms – tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse, jaučia socialinių ryšių, veiklų trūkumą. Bendruomenių renginiai, klubai, sporto veiklos ar savanoriškos organizacijos yra puikios priemonės, leidžiančios užmegzti ryšius ir mažinti vienišumo jausmą.

Bendruomenės taip pat gali būti atsakingos už švietimą, inicijuoti ir dalyvauti mokymuose, kurie padėtų išmokti atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir tinkamai reaguoti į krizines situacijas. Mokymai pedagogams, socialiniams darbuotojams ar sveikatos priežiūros specialistams gali suteikti jiems reikiamų žinių ir įgūdžių, kad jie galėtų laiku pastebėti galimai krizę išgyvenančius žmones ir pasiūlyti jiems tinkamą pagalbą.

Jaunimo įtraukimas į bendruomeninę veiklą

Jaunimo įtraukimas į bendruomenines veiklas taip pat yra esminis aspektas savižudybių prevencijai. Tyrimai patvirtina, kad jauni žmonės iki 30 metų dažniau kalba apie psichikos sveikatos problemas artimoje aplinkoje, tačiau jiems taip pat būdingas didesnis emocinis pažeidžiamumas. Bendruomenės, kurios aktyviai dirba su jaunimu, gali sukurti saugias erdves, kuriose jauni žmonės galėtų dalintis savo patirtimis, rasti supratimą ir gauti emocinę paramą. Tai gali būti jaunimo centrai, savitarpio pagalbos grupės ar neformalios veiklos, skirtos visuomenės švietimui, psichologinės sveikatos gerinimui ir socialinių įgūdžių stiprinimui.

Be to, bendruomenės turėtų aktyviai skatinti naudotis esamais pagalbos ištekliais, pavyzdžiui, psichologinės pagalbos linijomis. Higienos instituto apklausa parodė, kad tik 16 proc. respondentų žinojo apie interneto svetainę „Tu esi“, kuri siūlo pagalbą krizę išgyvenantiems žmonėms. Šis skaičius rodo, kad informacija apie tokias paslaugas dar nėra pakankamai paplitusi, tačiau bendruomenės taip pat gali prisidėti prie informacijos apie tokius resursus sklaidos.

Itin reikšmingu gali būti net nedidelis žingsnis

Galiausiai, labai svarbu bendruomenėje puoselėti empatiją ir solidarumą. Tai apima ne tik paramą krizę išgyvenantiems asmenims, bet ir nuoseklų rūpestį vieni kitais. Pavyzdžiui, pastebėjus žmogų, kuris atrodo pasimetęs ar užsidaręs, bendruomenės nariai turėtų nedvejodami pasiūlyti pagalbą, parodyti dėmesį ar tiesiog pasikalbėti. Net mažiausias palaikymo gestas, sugebėjimas parodyti žmogui, kad jo emocinė savijauta rūpi ir kitiems bendruomenės nariams, paprastas klausimas „kaip jautiesi?“, gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus savijautai.

Prie savižudybių rizikos mažinimo gali prisidėti dauguma bendruomenės narių. Kiekviena iniciatyva ar netgi paprastas veiksmas, ar tai būtų švietimas, mokymai, pagalbos tinklų kūrimas, ar paprasčiausias domėjimasis kito žmogaus gerove, prisideda prie saugesnės ir palaikančios aplinkos kūrimo. Bendruomenės gali atlikti itin reikšmingą dalyvaujant savižudybių prevencijoje ir skatinant kiekvieno visuomenės nario emocinę gerovę. Visigi, labai svarbu ir tai, kad bendruomenės nariai, pastebėję šalia esantį asmenį, kuriam reikalinga pagalba, ne tik išklausytų, parodytų supratimą ir empatiją, bet ir nukreiptų jį į specialistus, kurie gali suteikti profesionalią pagalbą

Šiandien mūsų šalyje vykdomi įvairūs projektai ir iniciatyvos, skirtos visuomenės švietimui ir bendruomenių įgalinimui savižudybių prevencijos kontekste. Viena tokių iniciatyvų yra Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomas projektas „Tu esi“, skirtas savižudybių prevencijai, savižudybės krizę išgyvenančių asmenų, jų artimųjų bei šioje srityje dirbančių ar su šia problema susidurti galinčių specialistų informavimui. Ši iniciatyva siekia užtikrinti, kad žmonės, susiduriantys su savižudybės krize bei jų artimieji vienoje vietoje galėtų pasiektiaiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie tai, kaip elgtis, susidūrus su savižudybės krize ir kur gauti visą tokioje situacijoje reikalingą pagalbą.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].