Mūšis dėl Donecko oro uosto: pasipriešinimo pavyzdys, įkvėpęs naują karių kartą

2014 metais Kyjive įvykus Orumo revoliucijai, šalis patyrė Rusijos agresiją: aneksuotas Krymas, rytinė Ukrainos dalis – Donecko ir Luhansko regionai tapo kontroliuojami prorusiškų separatistų, užvirė nuožmios kovos. Su Rusijos remiamais separatistais kovėsi pakrikusi reguliarioji kariuomenė bei pradėję formuotis savanorių būriai. Vienas nuožmiausių mūšių vyko dėl Donecko oro uosto, susirėmimai truko 242 dienas. Nors Ukrainos turėjo atsitraukti, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis teigia, jog šis mūšis turėjo milžinišką svarbą kariuomenės formavimuisi, o ši patirtis aktuali ir lietuviams. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kūrėjo ir pirmojo vado atsargos pulkininko Sauliaus Guzevičiaus vertinimu, karyboje būna situacijų, kai iš pažiūros svarbą praradusio objekto gynyba įgyja visai kitą, simbolinę prasmę, bendram tikslui sutelkia tiek karius, tiek ir civilius.

Oro uosto gynyba tapo šalies pasipriešinimo simboliu

Rusų klasiko Sergejaus Prokofjevo vardu pavadintas Donecko oro uostas prieš karą buvo vadinamas pačiu moderniausiu Ukrainoje. Ruošiantis 2012 metų Europos futbolo čempionatui jo modernizavimui nepagailėta 900 mln. JAV dolerių.

Jau netrukus, 2014 metais šis Donecko pasididžiavimas buvo visiškai sugriautas, oro uosto terminalas tapo nesibaigiančių mūšių vieta, o jį gynę ukrainiečių kariai savo didvyriškumu sukūrė nenugalimų ir nepalaužiamų „kyborgų“ legendą.