Ukrainos revoliucija: kaip ją lėmė milicijos žiaurumas sumušant protestavusius studentus

Neramumų centrinėje Kyjivo Maidano aikštėje, virtusių aukų pareikalavusiais nuožmiais gatvių mūšiais ir galiausiai tuomečio prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimu galėjo ir nebūti, jai ne išskirtinio žiaurumo akcija prieš taikiai protestavusius studentus. 2013 metų lapkričio 30 dieną specialios paskirties milicijos dalinys „Berkut“ žiauriai susidorojo su studentais, o šis smurto proveržis galiausiai virto masinių protestų ir valdžią nuvertusios revoliucijos katalizatoriumi. Istorinių įvykių liudininku tapęs profesorius Gintautas Mažeikis sako, jog revoliucijos sėkmę nulėmė veiksmingas pasipriešinimas smurtavusiems agresoriams.

Milicijos smurtas virto globalių protestų katalizatoriumi

Minint 10-ąsias Orumo revoliucijos ir karo pradžios Ukrainoje metines, daug kas pamena kraują stingdančius vaizdus pirmaisiais 2014 metų mėnesiais. Degančios padangos ir suręstos barikados Kyjivo Maidano aikštėje, protestuotojus puolantys milicijos daliniai, link jų skriejantys buteliai su padegamuoju skysčiu. Taip pat – kruvinų susirėmimų aukos: žuvusieji bei sužeistieji, jų atminimui iškilę memorialai.

Tačiau visa tai prasidėjo nuo akademinio jaunimo protestų prieš tuomečio prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimą Vilniuje nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga bei milicijos padalinio „Berkut“ smurto išvaikant protestuotojus. 2013 metų lapkričio 30-ąją vykęs susidorojimas su studentais virto katalizatoriumi, paskatinusiu revoliucija virtusią protesto bangą.