Grybų sezonas susivėlino beveik mėnesiu
Patyrę grybautojai pirmaisiais miško laimikiais jau džiaugiasi, tačiau pripažįsta – dėl šalto pavasario ir sausrų grybų derlius šiais metais kol kas labai negausus. Šilumą ir drėgmę mėgstančių voveraičių tenka gerokai paieškoti net ir grybingose vietovėse, kuriose jų įprastai gausu.
Nors vasara lietumi nelepino ir grybų sezonas susivėlino, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė džiaugiasi – tiekėjams pavyko užtikrinti, kad parduotuvėse šių gėrybių nepritrūks, o kainos liks patrauklios.
„Lietuviškos voveraitės pirkėjų ypač laukiamos – jas mėgsta net tie žmonės, kurie paprastai nemėgsta grybų skonio. Įprastai jomis prekiauti pradedame liepos mėnesį, o jų paklausa piką pasiekia rugpjūtį. Šiemet jų sezonas neskubėjo prasidėti, tad šie grybai išsiilgti kaip niekad. Galime nudžiuginti, kad pirmosios parduotuves jau pasiekė supakuotos į patogius 200 g indelius“, – sako V. Budrienė.
Voveraičių gaminimo paslaptis – nepersistengti
Voveraitės – išties išskirtinis grybas, naudingosiomis savybėmis kai kur lenkiantis net grybų karaliumi tituluojamą baravyką.
Ryškiai geltona spalva jas nudažo vitaminas A – jo kiekiu voveraitės nė kiek nenusileidžia morkoms, tačiau bene labiausiai šie grybai vertinami dėl juose esančių visapusiškai organizmui naudingų B grupės vitaminų. Gausu voveraitėse ir mineralinių medžiagų – vario, mangano, geležies. Suvalgę vos saują jaunų voveraičių, gausite ne tik įvairiausių vitaminų ir mineralų, bet ir skaidulų, svarbių amino rūgščių.
Voveraičių išskirtinis bruožas – jos beveik nekirmija. Valgyti jas galima ir termiškai neapdorotas, tačiau džiovintos ir į miltelius sumaltos geriau įsisavinamos. Žinoma, vasaros metu geriausia mėgauti šviežiomis.
Norint išlaikyti voveraičių traškumą ir neleisti joms sutrupėti, grybus geriausia plauti vandenyje su druska, kuri padeda nuo voveraičių lengviau pašalinti prilipusius medžių spygliukus bei lapelius. Voveraitės – drėgmės mėgėjos, tad vandenį į save susiurbia kaip kempinės. Tam, kad išlaikytų tvirtą savo tekstūrą, vandenyje ilgai jų nelaikykite – vos pamerkę, iškart ištraukite, tą patį pakartodami kelis kartus.
Priešingai nei ruošiant daugumą kitų grybų, voveraičių nebūtina apvirti – pakaks pakepinti ant sviesto, pagardinant druska ir pipirais, šviežiomis smulkintomis žolelėmis.
Voveraitės su šonine grietinėlės padaže
Šį patiekalą paruošite visai nesunkiai, o ir kainuos tikrai nedaug bei užteks visam svečių būriui pavaišinti! Pagrindiniai produktai, vos keturi – prireiks šviežių voveraičių, šaltai rūkytos šoninės, grietinėlės ir bulvių. Jei norite šiek tiek gurmaniškiau, patrupinkite fetos ir pelėsinio sūrio, gardinkite šviežiomis kapotomis žolelėmis.
Reikės:
- 400 g voveraičių;
- 300 g šaltai rūkytos šoninės;
- 1,5 kg bulvių;
- 200 ml grietinėlės (vidutinio riebumo);
- 100 g fetos sūrio;
- 100 gramų pelėsinio sūrio;
- 50 g sviesto;
- saujos kapotų šviežių žolelių;
- druskos ir pipirų.
Gaminimas:
Bulves sumeskite į puodą su vandeniu ir palikite virti. Tuo tarpu nuplaukite voveraites, jei reikia – jas šiek tiek pasmulkinkite. Supjaustykite šoninę plonomis juostelėmis. Voveraites ir šoninę dėkite į keptuvę su įkaitintu sviestu ir kelias minutes pakepinkite – susikaupusio skysčio nenupilkite.
Ant voveraičių užpilkite grietinėlę ir, sumažinę kaitrą iki vidutinės, kelias minutes patroškinkite. Kai grietinėlė ims tirštėti, įpilkite šiek tiek vandens, suberkite fetos ir pelėsinį sūrį, pagardinkite žiupsneliu druskos ir pipirais.
Užilkite paruošto troškinio ant virtų bulvių ir paskaninkite kapotomis šviežio derliaus žolelėmis.