Kaip atsakingo verslo konferencijoje aiškino D. Dėdinienė, kiekvienam verslui svarbu suvokti tvarumo svarbą ir nieko nelaukiant pradėti ruoštis jau dabar. Ne rytoj, ne poryt, o šiandien. Čia ir dabar. Tačiau, kaip teigia ji, pirmiausia svarbu suprasti, kas apskritai yra tas tvarumas ir kokie aspektai svarbūs šiame kontekste. Pasak pranešėjos, žodžiai tvarumas, darnumas arba socialinė atsakomybė apima tris sferas: aplinką, socialinius klausimus ir valdyseną.
„Kai dirbau Lietuvos banke, įmonės, nusprendusios tvarumo strategiją susieti su savo įmonės verslo modeliu, manęs dažnai klausdavo ir sakydavo: Daiva, nuo ko mes turėtume pradėti? Ar iš tikrųjų mums reikia būti biurokratais ir apsirašyti tas visas politikas ir strategijas? Gal ir keistai nuskambės, bet tikrai taip, nes pirmiausia mes, įmonės vadovai, tada darbuotojai ir visi aplink turėtume suprasti – ko gi tas mūsų tvarus verslas siekia, ko mes tikimės ir kaip mes tą savo tvarumo sąvoką integruosime ir susiesime su savo verslo modeliu“, – teigė ji.
Kaip aiškino pranešėja, priešingu atveju, kai įmonėje nėra aiškių gairių, siekis integruoti tvarumą į verslo modelį gali nuvesti prie ekomanipuliavimo ir žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing). Kitaip tariant, gražių žodžių neužtenka.
„Todėl mūsų išsikelti tikslai be galo svarbūs ir juos mes turime pateikti tvarumo ataskaitose. Be jų nėra įsivaizduojamas nei tvarus verslas, nei tvari strategija. Kitais žodžiais tariant, mes savo strategiją, verslo modelį ir verslo kūrimą turime atskleisti būtent savo verslo kūrimo ir tvarumo ataskaitose, kuriose turi būti pateikiama vykdoma politika, vadovybės įsitraukimas, kontrolė, procedūros ir, aišku, rezultatai.
Tvarumo informacijos atskleidime, priešingai nei finansinėse ataskaitose už praėjusius metus, planuojamas rizikas ir jų valdymą mes turime pateikti ne tik trumpuoju metų laikotarpiu, bet taip pat ir vidutiniu bei ilguoju periodu. Labai svarbu ir įvertinti, kaip tos rizikos gali paveikti mūsų įmonės verslo modelį, veiklą, finansinius rezultatus ir prie to paties reikia nepamiršti, kad įmonės poveikis mūsų aplinkai taip pat gali būti labai svarbus.
Šioje vietoje, sakyčiau, įvedame dvigubo reikšmingumo sąvoką – ne tik įmonės poveikis aplinkai, bet kaip ir pati aplinka gali keisti įmonės veiklą. Čia labai svarbus finansinis reikšmingumas – įmonės turi įvertinti, ar tokiomis sąlygomis gali veikti toliau ir ką planuojama keisti“, – konferencijoje aiškino D. Dėdinienė.
Pasak pranešėjos, tvarumas ir produkto žalumas šiuo metu yra itin madingas. Kartais įmonės jį paprasčiausiai imituoja, net jei produktas yra tik dalinai tvarus ar dalinai žalias. Todėl, pasak D. Dėdinienės, įmonės turėtų suprasti, kad net jei jų produktas nėra visiškai tvarus, tai privaloma nurodyti tvarumo ataskaitose. Priešingu atveju, susiduriame su ekomanipuliavimo rizika.
„Šioje vietoje nereikia apsigauti nei pačiam, nei tam, kad mūsų niekas negalėtų apkaltinti ekomanipuliavimu. Tas yra labai svarbu ir čia padėtų nepriklausomas užtikrinimas, kuris kol kas yra neprivalomas. Kad ekomanipuliavimas išties tampa problema, patvirtina ir padidėjusi įmonių priežiūra. Turbūt esate girdėję, kad Europos Sąjungos priežiūros institucijos yra nusimatę gaires, jau paskelbė jų projektą, aišku, ir dabar vykdo priežiūros veiklą, bet ateityje bus dar baisiau, jeigu galima taip sakyti – galimos net baudos už neteisingą informacijos atskleidimą“, – aiškino ji.
Naujoji direktyva
Naujoji Europos Sąjungos Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. CSRD – The Corporate Sustainability Reporting Directive), įsigaliosianti 2024-ųjų sausio 1-ąją, įpareigos įmones pateikti duomenis kur kas griežčiau, nei iki šiol reikalaudavo nuo 2018 metų galiojusi nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (angl. NFRD – Non-Financial Reporting Directive). Įmonės jau nuo 2025-ųjų privalės reguliariai skelbti ataskaitas apie savo veiklos poveikį aplinkai ir socialiniam poveikiui.
„Dažnai sulaukdavau klausimų apie NFRD, kuri vis dar galioja – tai kaipgi ten ką atskleisti, kol kas jokio reguliavimo nėra ir t.t. Iš tikrųjų tas reguliavimas yra, jis niekur nedingęs, tačiau naujoji direktyva įveda griežtesnius reikalavimus. Šiuo metu pagal NFRD informaciją turi pateikti didelės, viešojo intereso įmonės, įskaitant visas listinguojamas bendroves. Visos jos turi atitikti tris rodiklius: įmonės turtas vertinamas 20 mln. eurų, jeigu yra įmonių grupė – 24 mln., apyvarta siekia 40 arba 48 mln. eurų ir įmonė turi darbuotojų ne mažiau 500. Tai reiškia, jeigu įmonė didžiulė, holdingas, sakykime, turi daug turto ir gauna daug pajamų, bet, kaip žinome, grupės viršuje yra 0, 1, ar iki 10 darbuotojų – jiems prievolės pateikti šią ataskaitą nėra.
Iš dalies dėl to buvo priimta ta naujoji direktyva ir čia jau iš tikrųjų tie reikalavimai yra išplečiami – jie daug griežtesni. Nors preliminariai žiūrint atrodo lyg ir tas pats, turtas ir pajamos lieka tie patys, bet įtraukiamos įmonės su daug mažiau darbuotojų – 250. Be to, dingsta reikalavimai atitikti visus tris rodiklius, pakaks atitikti bent du. Kas iš to? Praplečiamas ratas įmonių, kurios turės teikti šias ataskaitas, harmonizuojamas ataskaitų teikimas, gerinama jų kokybė, didėja informacijos prieinamumas, užtikrinama detali informacija apie tvarumo rizikas, galimybes ir poveikį“, – aiškino ji.
Be to, pagal naująją direktyvą bus įvesti Europos Tvarumo Atskaitomybės Standartai – ETAS (angl. ESRS – European Sustainability Reporting Standarts). Visi jie turės būti sužymėti specialiais įrankiais, o tai, pasak pranešėjos, atveria didžiules galimybes visiems: ir analizuojantiems ataskaitas, ir investuotojams vertinant įmonės patikimumą, taip pat ir reguliuotojams, nes ataskaitas bus daug paprasčiau patikrinti, o įmonėms, jei jos įdiegusios visus įrankius, bus daug lengviau ataskaitas ruošti.
„Dar vienas labai įdomus dalykas, ką jau daro biržinės bendrovės, tai yra įvedamas vienas, elektroninis ataskaitų teikimo formatas – XHTML ir skaitmenizuotas tvarumo informacijos žymėjimas. Ir, aišku, tam, kad pavyktų išvengti ekomanipuliavimo arba žaliojo manipuliavimo, naujoji ataskaita turės būti patikrinta auditorių“, – konferencijoje teigė specialistė.
Kas laukia mažų ir vidutinių įmonių?
„Dažnai manęs klausia: o kaipgi bus su tomis mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurios neturi pateikti šios ataskaitos? Ar jas kažkaip palies, nes čia vis kalbame apie didžiąsias įmones ir joms taikomus reikalavimus? Ar bus mažoms ir vidutinėms įmonėms kažkokie standartai ir t.t.? Tos mažos ir vidutinės įmonės, kurios listinguojamos biržoje ir nepatenka po CSRD apimtimi, taip pat bus paveiktos. Todėl joms aš patarčiau mažais žingsneliais bandyti judėti į priekį“, – tikino D. Dėdinienė.
Pirmiausia, kaip konferencijoje tikino ji, reikėtų pradėti nuo įmonės vadovo ir darbuotojų sąmoningumo. Pasak pranešėjos, verslai turi suprasti, kad norime ar nenorime, tvarumas turės poveikį verslui. Tai supratus privalu nusimatyti, kokia yra verslo vizija per 5–10, o galbūt per 20 metų, vertinant rizikas ir galimybes.
„Gerai, mes suprantame, mes norime būti tvarūs, veikti tvariai, kokius gi mums rodiklius skaičiuoti? Įmonių vadovai manęs klausia: nuo ko pradėti? Suprantame, kad tvarumas turi būti kaip strategija, tai negali būti tiesiog vieno kažkokio rodiklio išėmimas ir pateikimas, nes mus galėtų apkaltinti ekomanipuliavimu. Todėl patarčiau pradėti nuo tų duomenų, kurie yra visiems prieinami, visiems suprantami ir lengvai palyginami. Tai būtent vandens, dujų, elektros, kitų medžiagų vartojimas, paprasčiausias atliekų tvarkymas ir perdirbimas.
Taip pat reikėtų persižiūrėti bendrovės lyčių įvairovę, galbūt buvo nelaimingų atsitikimų darbe, galbūt mes turime atlygio politiką, kuri nėra visiškai teisinga? Kokia struktūra, koks vadovavimas? Vienas iš paprasčiausių – reikėtų pasižiūrėti ir į neseniai kelis metus baimę kėlusį baubą Bendrajį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir atkreipti dėmesį, ar mes jį atitinkame? Ir visą šią informaciją, kuri lengvai palyginama ir gali būti lengvai peržiūrima, mes turime įvertinti ir pasižiūrėti“, – aiškino ekspertė.
Be to, ji pabrėžė, kad svarbu vertinti ne tik tai, kokias rizikas kelia minėtieji aspektai, bet atkreipti dėmesį, kokių galimybių jie gali atnešti.
„Turbūt mažoms įmonėms niekur nepavyks pabėgti – mūsų tiekėjai ir klientai tikrai paprašys duomenų. Taip pat ir mes turime atkreipti dėmesį, kad tie klientai, tie partneriai nebūtų įtartinti, iš sankcionuotų šalių, kad jie taip pat galėtų teikti duomenis. Normalu, kad mes metinėse ataskaitose turėtume atskleisti savo nustatytus tikslus ir sekti progresą.
Kitaip sakant, start small but think big. Tiesiog galimybes reikia įsivertinti, reikia pasižiūrėti ir tai mums padės sutaupyti. Aišku, visokių inovacijų taikymas gal kartais atrodys brangus, bet paskui pamatysite savo nuostabai, kad ne visuomet. Taigi, sakyčiau, kad tvarumas ir verslas yra neatskiriamos sritys, kurios tikrai ateityje bus sujungtos į vieną. Ir pabaigai norėčiau priminti tą pasaką, kurią pradžioje sekiau. Pažiūrėkite ir pasistenkite, kad nebūtų taip, jog pelę gausite rytoj“, – šyptelėjo ekspertė.