Kokią riziką sukelia nėštumas tokiame jauname amžiuje? Ir kaip dažniausiai baigiasi atvejai, kai pastojama itin anksti?
Apie tai kalbėjome su Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidente, taip pat 10 metų patirtį turinčia akušere Alina Liepinaitiene ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidente, gydytoja akušere ginekologe, profesore Žana Bumbuliene.
Paauglių nėštumas – daug rizikingesnis nei įprastai
„Dar praėjusiais metais kartu su kolegomis visoje Lietuvoje diskutavome ir kalbėjome apie ankstyvus nėštumus, kurių skaičius kasmet yra mažėjantis, tačiau vis tiek sudaro apie 2 proc. visų gimdymų Lietuvoje“, – sakė A. Liepinaitienė.
Pasak akušerės, 11 metų mergaičių organizmas dar yra visiškai nebrandus. Kai kurios mergaitės dar nėra net sulaukusios pirmųjų menstruacijų, kitos – dar tik pradeda bręsti, prasideda brendimui būdingi požymiai – didėja krūtys ir plaukuotumas ant gaktos ir pažastyse, atsiranda paauglių aknė. Tad ankstyvas nėštumas, kai dar pati vaiku būdama mergaitė susilaukia naujagimio, sukelia be galo daug iššūkių fizinei, psichologinei ir socialinei sveikatai.
„Būtina žinoti, kad paauglių nėštumas yra susijęs su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, prastesniu naujagimių sveikatos būklės rodikliu, prastėjančiais socialiniais ir psichologiniais veiksniais mamos paauglės gyvenime. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvas mergaičių nėštumas lemia du kartus didesnį nėščiųjų mirtingumo skaičių visame pasaulyje, lyginant su mamomis, kurios vaikų susilaukia vyresniame amžiuje, būdamos 20–30 metų amžiaus“, – vardijo A. Liepinaitienė.
Negana to, statistika rodo, kad paauglių nėštumai beveik 3 kartus dažniau baigiasi priešlaikiniu vaisiaus dangalų plyšimu, dažniausiai vadinamu „iki gimdymo nutekėjusiais vandenimis“, beveik 4 kartus dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas, beveik 2 kartus dažniau paauglių motinų naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio – naujagimio svoris būna mažesnis nei 2,5 kg esant nėštumui daugiau nei 37 savaitėms.
„Vis dėlto didžiausias iššūkis ir pavojus kyla ne tik naujos, jaunos mamos sveikatai, bet ir socialinei gerovei. Ankstyvi nėštumai dažnai lemia psichinės sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad paauglystėje naujagimio susilaukusios mamos beveik 7 kartus dažniau patiria pogimdyminio liūdesio epizodus ir beveik 5 kartus dažniau paauglėms mamoms diagnozuojama pogimdyminė depresija, jos dažniau renkasi socialinę atskirtį, arba tiesiog yra atstumiamos visuomenės ir patiria ne atskirtį, o socialinę izoliaciją. Ankstyvame amžiuje vaiko susilaukusios mamos 2 kartus rečiau baigia vidurinio ugdymo institucijas, todėl mažėja jų raštingumas: finansinis, socialinis, sveikatos ir panašiai“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės akušerė.
Dar vienas pavojus, su kuriuo susiduria paauglystėje vaikų susilaukusios mamos – postnatalinės priežiūros trūkumas. Pasak pašnekovės, Lietuvoje nėra aiškios ir tikslios metodikos, kaip dirbti su paauglėmis mamomis, susilaukusiomis vaikų, kaip užtikrinti naujagimio sveikatos priežiūrą, kai naujagimio mama dar yra priklausoma nuo savo tėvų ar globėjų.
Papasakojo protu nesuvokiamas istorijas
A. Liepinaitienė taip pat prisiminė ir kelias istorijas iš savo darbo praktikos.
„Savo darbo praktikoje turėjau jauniausią paauglę mergaitę 12 metų, kurią mama atvedė į moterų konsultaciją po Skubios medicinos pagalbos skyriuje atliktų tyrimų, ji atvyko į ligoninę dėl skausmų kairiajame šone, pilvo apačioje. Nėštumas buvo 11 savaičių. Deja, šią mergaitę mama atvedė į moterų konsultaciją dėl dirbtinio aborto, nes anot mamos, negali būti, kad jos vienintelė dukra, būdama 12 metų ir neturėjusi lytinių santykių, gali lauktis.
Kitas įsimintinas atvejis: taip pat 12-metė, 13 metų paauglei sukako praėjus 2 mėnesiams po gimdymo. Ši mergaitė buvo atvežta į Skubios pagalbos skyrių dėl pilvo skausmų ir „viso kūno patinimo“. Paaiškėjo, kad ji laukiasi. Tiksliau, jau buvo prasidėję sąrėmiai, t.y. ji atvyko prasidėjus gimdymo veiklai. Gimė sveikas berniukas, paauglė rūpestingai prižiūrėjo savo pirmagimį, jį žindė.
Visgi, šis atvejis atmintin įsirėžė ne dėl gražios gimdymo pabaigos. Antrą parą po gimdymo bendraujant su mergaite paaiškėjo, jog ji nėra girdėjusi apie menstruacijas, nežinojo, kaip naudoti moteriškas higienos priemones. Jau po gimdymo mergaitę mokiau įsidėti įklotą į kelnaites, kaip rūpintis intymia higiena. Ji itin sunkiai atviravo, tačiau atskleidė, jog pastojo po to, kai senelės draugas jai du metus bent kartą per savaitę tikindavo, kad tai, ką vyriškis daro su ja – normalus procesas. Ji buvo šlykščiausiu būdu klaidinama, kad santykiaudama su juo greičiau taps paaugle, jai neva sparčiau augs krūtys ir ji taps gražia panele, kurią įsimylės kiekvienas berniukas“, – sunkiai protu suvokiamas istorijas papasakojo A. Liepinaitienė.
Lietuvos oficialios statistikos duomenimis, paauglių iki 18 m. gimdymai sudaro apie 2 procentus visų Lietuvoje oficialių gimdymų, t. y. per metus apie 400 paauglių merginų tampa mamomis.
Kasmet net 40 paauglių iki 15 metų Lietuvoje susilaukia kūdikių
Pasak prof. Žanos Bumbulienės, nėštumas iki 16 metų laikomas rizikingu ir motinai, ir naujagimiui.
„Paauglių mamų naujagimių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei suaugusių mamų naujagimių mirtingumą, net 2 kartus dažnesnės yra paauglių mamų mirtys. Paauglių mamų nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra viena iš pagrindinių paauglių merginų mirties priežasčių“, – pasakojo prof. Ž. Bumbulienė.
Gydytojos teigimu, kūdikiui taip pat kyla daug įvairių rizikų, nes dažnai tokie naujagimiai gimsta neišnešioti.
„Apie ką dar dažniausiai nekalbame – neretai paauglės rūko, geria, vartoja narkotikus, nes tikrai nežino, kad gali būti nėščios. Narkotikai sukelia mėnesinių išnykimą, todėl, kai dingsta mėnesinės, mergina galvoja, kad taip nutiko dėl narkotikų, ne dėl nėštumo. Be to, jos dažnai prastai maitinasi. Visa tai siejama su galimu vaisiaus apsigimimu, todėl paauglių naujagimiai dažniau būna apsigimę nei suaugusių motinų“, – sakė profesorė.
Paauglės dažniau atiduoda naujagimį įvaikinti, nes lieka vienišos. Kyla problema, ką toliau daryti – ar įgyti išsilavinimą, ar eiti dirbti, taip pat, jei paauglė iš socialiai pažeidžiamos šeimos, nei jos, nei vaiko šeima gali neišlaikyti.
„Be to, jos pačios dar vaikai. Yra žinoma, kad paauglių vaikai turi didelę riziką ateityje sunkiau mokytis, bus linkę vartoti narkotikus, didelė tikimybė, kad ir patys taps paaugliais tėvais“, – sakė prof. Ž. Bumbulienė.
Gydytoja pabrėžia, kad kasmet net 30–40 paauglių iki 15 metų imtinai, Lietuvoje susilaukia naujagimių.
„Jei didžiuojamės, kad paauglių nėštumai pas mus mažėja, tai nėštumai iki 15 metų imtinai, deja, svyruoja, bet nemažėja“, – kalbėjo pašnekovė.
Ragina užsiimti lytinių švietimu
Prof. Žana Bumbulienė, paklausta apie lytinį švietimą, atsako labai aiškiai – apie tai kalbėti su vaikais yra būtina.
„Manau, kad lytinis ugdymas tikrai turi būti. Apskritai, nesuprantu dabar visuomenės susipriešinimo. Tame turi dalyvauti ir tėvai, ir profesionalai, kurie žino visgi šiek tiek daugiau nei tėvai. Tėvai gali žinoti iš praktinės pusės, bet nebūtinai iš teorinės.
Nekalbame tik apie lytinius santykius, apie viską yra kalbama plačiau, ir apie gyvybės prasidėjimą, ir vaisingumą, ir problemas, bandant pastoti. Tai yra labai platu, todėl nebūtinai tėvai viską žino. Antra, kaip tėvai gali žinoti, kokiame amžiuje ką reikia pasakyti? Taip, kaip suvokia, taip ir pasakys“, – kalbėjo profesorė.
Pašnekovė pabrėžia, kad lytiškumo ugdymas nėra laužtas iš piršto – visos gairės yra patvirtintos Europoje, kokiame amžiuje apie ką reikia kalbėti.
„Kai kuri informacija yra per anksti, nebūtinai jos reikia, bet svarbu, kad ji nebūtų pateikta ir per vėlai. Pykstama, kad apie lytinius santykius pradedama kalbėti, kai dar jų nėra. Bet mes juk ir turime užsiimti prevencija, kalbėti, kai dar nieko neįvyko, kad paaugliai žinotų, kaip apsisaugoti nuo nėštumo. Juk pirmi lytiniai santykiai tikrai nebus tie, kai jau planuojamas nėštumas“, – savo poziciją išsakė profesorė.
Gydytojos teigimu, neretai nėštumas būna didelė staigmena pas ginekologę atėjusiai mergaitei, taip pat ir jos mamai. O vėliau viskas priklauso nuo šeimos ir jų požiūrio, mat dažniausiai nėštumai jau būna tokie, kokių nutraukti nebegalima.
Delfi primena, kad 2021 metais visoje Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai 13 metų mergaitė iš vaikų vasaros stovyklos naktį iš liepos 13 į 14 dieną buvo išvežta į ligoninę, nes prasidėjo gimdymas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno mieste, Kauno ir Marijampolės apskrityse Ramunė Liubinaitė portalui „Delfi“ tada pasakojo, kad apie stovykloje pagimdžiusios nepilnametės gimdymą vaiko teisių gynėjai sužinojo iškart.
„Alytaus apskrities vaiko teisių gynėjai pranešimą apie pagimdžiusią nepilnametę iš vaikų vasaros stovyklos gavo naktį iš liepos 13 į 14-ąją. Vaiko teisių gynėjai nedelsdami nuvyko į ligoninę, bendravo su gydytoju, aiškinosi, ar jaunai mamai reikalinga kokia nors skubi pagalba. Pirminiais duomenimis, šeima apie dukros nėštumą nežinojo, ji pati – taip pat“, – tą kartą komentavo R. Liubinaitė.