Nekontroliuojamas potraukis, nerimas, bandant atsiriboti, o kartais ir rimti socialiniai bei ekonominiai nuostoliai byloja apie priklausomybę. Tačiau, nepaisant augančio šios problemos pripažinimo, egzistuoja ir nuomonė, esą probleminio naudojimosi internetu lyginti su tradicinėmis priklausomybėmis nereikėtų.
Apie sunkumus, kuriuos skatina probleminis interneto naudojimas (PIN), psichologines problemas, su kuriomis susiduria asmenys, pernelyg daug laiko skiriantys socialiniams tinklams, kompiuteriniams žaidimams ar pornografinio turinio žiūrėjimui, ir pavojus, tykančius už šio tipo priklausomybių, pasakoja organizacijos „Skaitmeninės etikos centras“ steigėja, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisių tinklo darbo grupės narė bei lektorė Rasa Jauniškienė.
Kuo skiriasi elgesio priklausomybės, tokios kaip socialiniai tinklai ar kompiuteriniai žaidimai, ir priklausomybės nuo medžiagų, tokių kaip alkoholis ar narkotikai?
Šioje srityje tyrimai tebevyksta, tačiau jau atrasti bendri neurobiologiniai mechanizmai ir nustatyti bendri biopsichosocialiniai modeliai tarp psichoaktyvių medžiagų priklausomybių ir pasikartojančio probleminio elgesio. Ir elgesio, ir medžiagų priklausomybių atveju yra nuolatinis troškimas vartoti medžiagą arba kartoti elgesį, o bandymai sumažinti vartojimą ar retinti pasikartojantį elgesį – nesėkmingi. Abiem atvejais kenčia žmogaus ir jo artimųjų gyvenimo kokybė. Taigi, į elgesio priklausomybes turime žiūrėti rimtai.
Kaip priklausomybės nuo skaitmeninio turinio veikia žmogaus psichiką?
Yra tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad priklausomybės nuo socialinių tinklų, pornografijos ir kompiuterinių žaidimų gali turėti panašų poveikį smegenims, kaip ir medžiagų priklausomybės atveju, nors šie procesai nėra visiškai tapatūs. Priklausomybės nuo įvairių skaitmeninių medijų atveju stebimi į medžiagų priklausomybę panašūs dopamino sistemos pokyčiai, kai intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais ar žaidimais, kaip ir priklausomybės nuo, tarkime, narkotikų atveju, gali sukelti dopamino išsiskyrimą, patiriamas malonumo ir atlygio jausmas. Ilgalaikė priklausomybė gali paveikti smegenų sritis, veikiančias impulsų kontrolę, atmintį ir sprendimų priėmimą, todėl gali būti sunku kontroliuoti savo elgesį ir sumažinti priklausomybę.
Kas sukelia socialinių tinklų ar kompiuterinių žaidimų priklausomybes?
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dažnai susijusi su dopamino išsiskyrimu, nes socialiniai tinklai teikia greitas ir nuolatines teigiamas grįžtamojo ryšio reakcijas, pavyzdžiui, patiktukai ir komentarai, kurie sukelia tam tikrą malonumo pojūtį. Tai skatina vartotojus grįžti į platformą, siekiant gauti dar daugiau teigiamų patirčių. Tyrimai rodo, kad toks elgesys gali sukelti dopamino sistemos disbalansą, tai jau panašu į kai kurių cheminių priklausomybių poveikį.
Kai kurie tyrimai rodo, kad priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų turintys asmenys turi panašių smegenų pokyčių kaip ir tie, kurie priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų. Ilgalaikis žaidimas, ypač žaidžiant tokius žaidimus, kuriuose yra nuolatinis pasiekimų jausmas ir atlygių sistema, gali sukelti dopamino perteklinį išsiskyrimą, o tai sukelia priklausomybės simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad tai siejasi su pokyčiais smegenų struktūrose, kurios reguliuoja impulsų kontrolę ir sprendimų priėmimą.
Kaip elgesio priklausomybės gali paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą, jo santykius ir emocinę būseną?
Probleminis interneto naudojimas gali sietis su kaltės jausmu, depresiškumu, nerimu, socialine izoliacija, bejėgiškumu, baimės jausmu, darbų vilkinimu, nuotaikos svyravimais, nemiga ir kasdienių pareigų vengimu. Nukenčia kitos žmogui svarbios gyvenimo sritys, stebimi ir pažintinių funkcijų pakitimai, nukenčia sprendimų priėmimo procesai, darbinė atmintis, dėmesys. Galima sakyti, kad PIN žmogaus gyvenimą neigiamai paveikia reikšmingai ir ilgam.
Kokie rizikos faktoriai skatina žmones įsitraukti į šias veiklas iki priklausomybės lygio?
Pats internetas skatina įsitraukimą – ir tai yra tos interneto savybės, kurios paprastai laikomos privalumais: lengva prieiga ir pasiekiamumas, anonimiškumas. Žinoma, ir socialinių tinklų algoritmai skatina įsitraukimą. Prisideda ir nuolatinė technologijų pažanga, masinė interneto turinį leidžiančių žiūrėti įrenginių gamyba, kokybiškas, daug kur pasiekiamas ryšys.
Įtakos turi ir paties asmens savybės, o labiausiai pažeidžiami yra vaikai ir jaunimas. PIN rizika išauga, jei, tarkime, vaikas ar paauglys turi emocinių ar elgesio sutrikimų, pasižymi impulsyvumu.
Reikšmingai prisideda ir aplinka, pavyzdžiui, reklamos, skatinančios naudotis internetu dar daugiau, nepaisant paros laiko, arba tendencija jau pirmoje klasėje įteikti vaikui išmanųjį, o kartais ir sukurti pradinukui paskyras socialiniuose tinkluose, kuriuose mažiausia amžiaus riba – nuo 13 metų. Būna, kad telefonas naudojamas stiprioms vaiko emocijoms nuraminti. Tuomet vėliau gali susiformuoti supratimas – jei jaučiuosi prastai, reikia ekrano ir viskas susitvarkys.
Ir šeimose, ir ugdymo įstaigose yra tikrai labai svarbios taisyklės. Kaip kelyje mes saugiai galime nuvykti į reikiamą vietą, kai žinome taisykles, jų laikomės ir tą patį daro kiti kelių eismo dalyviai, taip ir kalbant apie internetą pasiekiančius įrenginius: svarbu žinoti ir sutarti – kada, kur ir kaip naudosimės, o kada – jau nebe ir prioritetą teiksime kitoms mums taip pat labai svarbioms gyvenimo sritims.
Kaip ir piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis atveju, žmonės gali rinktis internetą, siekdami pabėgti nuo sunkumų ar problemų realiame gyvenime. Tyrimai rodo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra stipriai susijęs su didesne PIN išsivystymo rizika.
Kokius požymius reikėtų atpažinti žmogui, kuris abejoja, ar jo elgesys tapo priklausomybe?
Lietuvoje turime probleminio interneto naudojimo rizikai nustatyti tinkamus, patikimus ir mūsų šalies populiacijai pritaikytus klausimynus, kai kiekvienas, atsakęs į kelis klausimus, gali sužinoti savo rizikos laipsnį naudotis internetu problemiškai. Be to, klausimai gali paskatinti susimąstyti, pavyzdžiui, ar apleidžiu namų ruošos darbus, kad galėčiau praleisti daugiau laiko internete, ar bandau nuslėpti, kiek laiko praleidžiu internete, kaip dažnai artimieji skundžiasi, kad per daug laiko praleidžiu prie ekrano, nespėju ko nors, neišsimiegu ir panašiai. Lietuvos populiacijai adaptuotus klausimynus galima rasti Skaitmeninės etikos centro puslapyje ir svetainėje www.mediavaikai.lt. Atsakę į klausimus, susumavę rezultatus ir peržiūrėję rekomendacijas, turėsite įžvalgas, kokia rizika tapti priklausomu interneto naudotoju. Jei ji didelė arba arčiau jos – drąsiname pasitarti su specialistais.
Kokios pagalbos galimybės egzistuoja Lietuvoje žmonėms, kurie įtaria turintys šių priklausomybių?
Išskyrus žaidimų sutrikimą ir lošimų internete sutrikimą, kurie jau įtraukti į PSO tarptautinę ligų klasifikaciją, veikos internete nėra pripažintos kaip ligos. Psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai bei įvairios organizacijos visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiria šiems klausimams, nes elgesio priklausomybės turi aiškių neigiamų pasekmių psichikos sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Pasitarti galima su psichikos sveikatos specialistais, kurių specializacija – priklausomybės. Jie naudoja įvairias terapijas, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) – tai viena iš efektyviausių pagalbos formų, padedanti suprasti ir pakeisti destruktyvius įpročius ir elgesį. Gali būti taikomas ir dar vienas metodas – motyvacinis pokalbis. Jis padeda žmonėms suvokti savo priklausomybės priežastis ir išmokti valdyti impulsus.
Kokie būdai yra veiksmingiausi kovojant su šių priklausomybių poveikiu?
Nuo interneto atsiriboti visam laikui nėra būtina, svarbiausia, kad naudojimasis juo netaptų pertekliniu arba probleminiu. Taigi, kada laikas susirūpinti ir ką daryti, kad taip neatsitiktų? Sveiki skaitmeniniai įgūdžiai ir balansas su kitomis veiklomis, fizinis aktyvumas, tinkama miego kokybė ir kiekis, malonių veiklų ir laisvalaikio neprisijungus – ne internete – radimas, bendravimas su žmonėmis akis į akį, ne per ekraną yra svarbūs įgūdžiai siekiantiems skaitmeninio ir realaus gyvenimo balanso.
Laiką internete būtina riboti. Padėti gali ir tos pačios technologijos, yra įvairių išmaniųjų programėlių. Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, rekomenduoja tokią ekrano laiko ribų formulę: 0–1–2–3 val. Vaikai iki 2 m. – 0 val., 2-5 m. vaikai – iki 1 val., ikimokyklinukai ir pradinukai – iki 2 val., 10-14 m. – 3-4 val. (įskaitant ir laiką, skirtą mokytis).
Jei jaučiate, kad šiuo metu naudojatės per daug – pradėkite stebėti, kiek. Kontroliuoti gali tik tai, ką žinai. Ir tada nusistatykite tikslą palaipsniui laiko apimtis įtraukiančiose veiklose mažinti. Kai kuriems padeda tai daryti drauge su kitais – susitarus, kiek ir kur mažinsiu: viešas įsipareigojimas irgi padeda. O jei visgi neramu, kad galbūt jau sudėtinga veiklas prie ekrano kontroliuoti, pasitarkite su specialistais.
Kadangi probleminio interneto naudojimo riziką didina asmeniniai ir aplinkos veiksniai, tarp jų – emociniai sutrikimai, impulsyvumas ir nereguliuojamas technologijų naudojimas vaikystėje, svarbu analizuoti ne tik savo praleidžiamą laiką internete, bet ir domėtis vaikų veiklomis, nes įpročiai pradeda formuotis dar ankstyvame amžiuje. Tinkamos taisyklės ir balanso ugdymas nuo mažens gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių.
Norint užkirsti kelią PIN priklausomybėms, būtina ugdyti sveikus skaitmeninius įgūdžius, riboti laiką internete ir užtikrinti balansą tarp skaitmeninio bei realaus gyvenimo. Ypatingą reikšmę turi malonios veiklos atradimas – laisvalaikis, nepriklausomas nuo ekranų, ir gyvas bendravimas, kuris skatina emocinį ryšį ir gerina psichologinę būseną.
PIN valdymas reikalauja individualaus įsitraukimo, socialinio palaikymo ir edukacijos. Laiku atpažinus problemą ir taikant tinkamas priemones, galima ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir padėti vaikams formuoti sveikus skaitmeninius įpročius.