Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ekspertė ir „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos koordinatorė Greta Klidziūtė pasakoja apie pagrindinius veiksnius, atitolinančius žmones nuo pagalbos kreipimosi, ir apie būdus, kaip galima įveikti šias kliūtis, siekiant paskatinti daugiau žmonių labiau rūpintis savo psichikos sveikata.
Dėl kokių veiksnių žmonės, patiriantys psichikos sveikatos sunkumus, įprastai vengia kreiptis pagalbos?
Didžiausia kliūtis įprastai yra mitai ir nuostatos, kuriais apipintas pagalbos teikimas bei pati psichikos sveikatos tema. Gyvendami aplinkoje, kurioje psichikos sveikatos sunkumai yra matomi kaip silpnumo ženklas, bijome pripažinti, kad kartais susiduriame su sunkumais. Neretai girdime, kad pagalbos kreipimasis tolygus diagnozės nustatymui, o tai tariamai užkirs kelią toliau sėkmingai siekti savo tikslų.
Taip pat susiduriame su nuostatomis, kad psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys neturėtų būti bendruomenės nariais, todėl asmeniui gali būti sudėtinga pripažinti, kad susiduria su sunkumais. Tokios nuostatos kuria didelius barjerus.
Galėtume sutalpinti šiuos įsitikinimus į žodį stigma. Psichikos sveikatos stigma – tai gajūs įsitikinimai, susiformavę dėl žinių trūkumo ir išankstinių nuostatų. Stigma gali būti tiek visuomeninė, tiek nukreipta į save. Tokiu atveju pagalbos bijoma kreiptis ne tik dėl to, ką kiti apie asmenį pagalvos, bet ir dėl paties asmens vidinių nuostatų.
Kokie yra pirmieji ženklai, rodantys, kad žmogui galbūt reikėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą?
Įprastai apie pagalbos poreikį signalizuoja kasdienio gyvenimo pokyčiai: nebepavyksta susikaupti, mokytis ar dirbti, pradedama vengti kontakto su kitais, pakinta miego, valgymo įpročiai, o mėgstamos veiklos, kurios anksčiau padėdavo atsipalaiduoti, nebeteikia džiaugsmo ir nebėra tokios veiksmingos. Įprastai šiai būsenai trunkant bent dvi savaites, rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
Kuo skiriasi draugų ir artimųjų palaikymas nuo profesionalios psichikos sveikatos specialisto pagalbos? Kodėl abu šie šaltiniai yra svarbūs?
Pagalbos būdų yra ne vienas – dažniausia pagalbos dalis yra savipagalba. Tai mūsų elgesys, kuriuo siekiame padėti sau atsigauti ir jaustis geriau. Visgi gali būti, kad to neužtenka ir prireikia paramos iš šalies – draugų ir artimųjų parama gali tapti svarbiu ramsčiu išgyvenant sunkų periodą. Ryšys su kitu padeda greičiau atsitiesti.
Specialistų pagalba yra kaip piramidės viršūnė – kai mūsų įprasti būdai atsitiesti nepadeda, verta pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu. Tai dažnai būna kelionės pradžia, kuri padeda mums geriau suprasti savo poreikius, rasti naujų įveikos būdų. Patiriant ilgalaikius sunkumus, labai svarbu gauti specialistų pagalbą. Tačiau tai nereiškia, kad gaudami specialistų pagalbą, turėtume pamiršti apie savipagalbą, santykius su draugais – geriausią poveikį matome būtent tada, kai viskas veikia kompleksiškai.
Kodėl vis dar vyrauja nuostata, kad kreiptis pagalbos – tai pripažinti „trūkumą“? Kaip visuomenė galėtų padėti šią nuostatą keisti?
Toks požiūris stipriai priklauso nuo to, kaip matome psichikos sveikatą. Dažnai į psichikos sveikatą žiūrime kaip į tiesiog sutrikimų nebuvimą. Visgi psichikos sveikata yra daugiau nei vien sutrikimo nebuvimas – tai kiekvienam mūsų unikalus reiškinys, leidžiantis patirti įvairias emocijas, veikti mėgstamas veiklas, būti visuomenės nariu, mokytis, dirbti ar kitaip išreikšti save.
Nepaisant to, ar susiduriame su sunkumais, ar turime psichikos sveikatos sutrikimų patirties, visi turime psichikos sveikatą, kuri yra unikali. Kai pradedame žiūrėti į psichikos sveikatą iš šios pusės, pagalbą dėl jos labiau suvokiame kaip rūpinimąsi savimi. Dalindamiesi apie patiriamus psichikos sveikatos sunkumus, pradedame juos matyti kaip įprastą žmogišką patirtį, todėl atviras kalbėjimas apie psichikos sveikatą gali būti puiki priemonė šiai nuostatai keisti.
Lietuvoje daugybė žmonių nežino apie galimybę gauti nemokamas konsultacijas pas psichikos sveikatos specialistus. Kaip manote, kodėl?
Išmanymas, kur ieškoti ir gauti pagalbos, yra didelis psichikos sveikatos raštingumo resursas. Kuo daugiau žinome skirtingų šaltinių, tuo didesnė tikimybė laiku gauti reikiamą pagalbą. Tai, kad ne visada žinome, kur galime rasti pagalbą, byloja, kad vis dar trūksta tinkamo psichikos sveikatos raštingumo didinimo. Svarbu ir tai, kad net žinant, kur galima gauti pagalbą, tą padaryti gali būti sudėtinga dėl stigmatizacijos. Psichikos sveikatos raštingumas taip pat gali pasitarnauti kaip apsauginis veiksnys – galime padėti kitiems rasti ir gauti pagalbą, žinodami, kur ir kaip ji teikiama.
Kokios priežastys lemia, kad viešosiose įstaigose dirbantys psichikos sveikatos specialistai neretai yra nuvertinami?
Specialistų pagalba, ypatingai sveikatos priežiūros įstaigose, yra vis dar apipinta mitais. Daug baimės sukelia klaidinantys įsitikinimai, kad vienos ar kitos diagnozės nustatymas paveiks galimybę dirbti, įgyti teisę vairuoti ir pan. Apsilankę pas psichologą tikrai negausite diagnozės ir jokios jūsų teisės nebus apribotos, o pagalba gali būti išties vertinga. Apsilankyti pas psichologą poliklinikoje yra itin paprasta – galima gauti nemokamas konsultacijas, joms nereikalingas siuntimas. Psichologai padės išbūti su užklupusiais sunkumais, padės surasti tolimesnę pagalbą, jei jos trūks.
Poliklinikose dirba medicinos psichologai, tai specialistai, kurie gali atlikti įvairius testus būsenai įvertinti, pavyzdžiui, atminties, dėmesio, asmens emocinei būklei vertinti. Pagal tai šie specialistai sprendžia, kokia pagalba gali būti reikalinga. Psichologai padeda konsultuodami, neskiria diagnozių. Tiesa, kaip ir privačiame sektoriuje, taip ir valstybiniame, norint pasikonsultuoti gali tekti palaukti eilėje – tai ženklas, kad poreikis psichologinei pagalbai yra išties didelis.
Kaip skatintumėte žmones pasinaudoti šia nemokama paslauga ir nebijoti kreiptis į psichologus, dirbančius viešosiose įstaigose?
Visų pirma reikėtų įsivardinti, kas konkrečiai stabdo jus gauti psichologų konsultaciją, pavyzdžiui, poliklinikoje. Tai padarius verta pasidomėti, kaip psichikos sveikatos centre, esančiame poliklinikoje, tos paslaugos teikiamos. Įprastai jos teikiamos visur panašiomis sąlygomis – didžioji dalis konsultacijų per metus yra nemokamos, paslaugoms gauti nereikalingas siuntimas.
Psichologai padės įsivertinti jums savo būseną ir rasti reikiamus būdus jai keisti. Pasikartosiu, kad jie neskirs diagnozių, neišrašys vaistų. Registruotis pas psichologus galima susisiekus su savo poliklinikos psichikos sveikatos centro registratūra, kai kuriuose poliklinikose tai galima padaryti ir internetu.
Kiekvienas mūsų turi teisę rinktis tiek sveikatos specialistą, tiek įstaigą, kurioje gauna paslaugas. Psichologai šiuo atveju nėra išimtis. Jeigu per pirmąją konsultaciją pajaučiama, kad su psichologu nepavyko užmegzti ryšio, galima jį pakeisti.
Kaip manote, kokie pokyčiai turėtų įvykti visuomenėje, kad psichologinė pagalba taptų visiems prieinama ir nepriklausytų nuo stereotipų?
Išskirčiau dvi kryptis – psichikos sveikatos raštingumo didinimą bei stigmos mažinimą. Tai, kaip esame linkę kreiptis pagalbos, priklauso tiek nuo mūsų žinių apie psichikos sveikatą bei sveikatos sistemą, tiek nuo visuomenėje bei asmeniškai egzistuojančių nuostatų. Psichikos sveikatos raštingumo didinimas veikia drauge ir kaip stigmos mažinimas, o jei papildomai pasitelkiamos istorijos žmonių, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų patirties, pokytis gali būti dar ryškesnis. Skyrę pakankamai išteklių šioms sritims stiprinti, tikrai galime sulaukti puikių rezultatų ir paraginti žmones kreiptis pagalbos.