Problemas psichikos sveikatos srityje gilina ir įvairūs socialiniai veiksniai, tokie kaip vienišumas, šeimos ar bendruomenės palaikymo stygius, įsigalėjusi stigma. Dalis žmonių, patiriančių sunkumus, vengia kreiptis pagalbos į specialistus dėl išankstinių nuostatų ir baimės, nes mūsų visuomenėje pagalbos ieškojimas kartais vis dar klaidingai vertinamas kaip silpnumo ženklas.
2021 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vos 56 proc. respondentų laikė įprasta kreiptis į psichologą. 28 proc. abejojo, ar tokia pagalba yra reikalinga, 9 proc. manė, kad su sunkumais galima susidoroti savarankiškai, o 6 proc. buvo įsitikinę, jog psichologų pagalba reikalinga tik rimtus psichikos sutrikimus patiriantiems asmenims. Šie duomenys atspindi visuomenės požiūrį į psichologinę pagalbą ir pabrėžia būtinybę didinti informuotumą apie psichikos sveikatos svarbą.
Pagalbos būdų susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais yra įvairių. Vienas jų – psichiatrijos dienos stacionaras. Jame pagalbą teikia profesionalų komanda – psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir kiti. Jie, atsižvelgdami į kiekvieno lankytojo individualius poreikius, parenka tinkamiausias pagalbos priemones.
Nepaisant dienos stacionarų svarbos ir teikiamos naudos, šios įstaigos ir jų veikla vis dar apipintos mitais. Dažnai manoma, kad dienos stacionaras prilygsta ilgalaikiam hospitalizavimui arba yra skirtas tik tiems, kurie patiria sunkius psichikos sveikatos sutrikimus. Klaidinančios nuostatos trukdo žmonėms pasinaudoti šia efektyvia pagalbos priemone.
Pasak Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Gintaro Naujoko, žmones klaidina pats žodis „stacionaras“.
„Dauguma įpratę, kad stacionaras – tai palata ir lova, kur pagalbą gauna gulintis ligonis, tačiau dienos stacionaras yra įstaiga, į kurią asmuo ateina kiekvieną darbo dieną, o paskui grįžta namo. Asmuo gauna paslaugų paketą, tai tarsi intensyvios pagalbos sutelktinė forma vienoje vietoje. Dienos stacionaro veiklą kordinuoja gydytojas psichiatras. Čia žmogus gali gauti psichoterapinę pagalbą, psichologo ir psichiterapeuto konsultacijas, jei reikia – psichiatro konsultaciją dėl medikamentų. Žinoma, pastarieji nebūtinai skiriami , daug atvejų ir tokių, kai stacionare lankosi asmenys, kuriems neskiriami jokie vaistai“, – sako G. Naujokas.
Dienos stacionare vykdomos ne tik konsultacijos, bet ir įvairių formų terapijos, pavyzdžiui, dailės.
„Kartais žmonės baiminasi, kad nemoka piešti, tačiau dailės terapija nėra dailės pamokos, tai kalba apie psichologines būsenas per piešimą. Būna, žmonės nemoka verbaliai išreikšti savo pojūčių, tačiau tai gali atskleisti piešdami. Kartais tai nustebina ir patį žmogų, nesitikintį, kad piešimas gali pasakyti tiek daug“, – aiškina gydytojas psichiatras.
Kita dienos stacionare siūloma terapija – muzikos. G. Naujokas pabrėžia, kad to nereikėtų painioti su atpalaiduojančiu muzikos klausymu: dažnai muzikos terapijose lankosi turintys nerimo ar miego sutrikimų.
Norėdami gauti socialinių darbuotojų konsultaciją į dienos stacionarą kreipiasi įvairūs žmonės – tiek turintys nerimo ar depresinių sutrikimų, tiek susiduriantys su sunkumais dėl socialinių problemų, pavyzdžiui, būsto ar santykių. Čia vyksta tiek asmeninės konsultacijos, tiek paskaitos, kurias veda socialiniai darbuotojai ar psichologai. Tokios veiklos suteikia galimybę žmonėms giliau suprasti savo iššūkius ir atrasti naujus būdus juos įveikti, taip pagerinant gyvenimo kokybę. Jos ne tik skatina asmeninį augimą ir savarankiškumą, bet ir stiprina socialinius ryšius bei palengvina integraciją į platesnę visuomenę, skatinant aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.
Žmogui, kuris kreipėsi pagalbos dėl psichologinių sunkumų, specialistai pataria, koks iššukių sprendimo kelias jam būtų tinkamiausias, tačiau žmonės patys renkasi, kokiais būdais spręs sunkumus.
Gydytojas psichiatras pastebi, kad besilankantys pas psichiatrą pirmą kartą dažnai būna kupini baimių, pavyzdžiui, domisi, ar jam nebus atimtas vairuotojo pažymėjimas, ar apie vizitą bus pranešta darbovietei, ar tai nepakenks karjerai.
„Be abejo, pirmiausia išsklaidome šias baimes, tuomet galime paskirti psichologo konsultaciją ar, jei reikia, medikamentus. Dažnai žmonės ateina kreipdamiesi pagalbos dėl, pavyzdžiui, nemigos, prašydami vaistų, kurie sutvarkytų vieną simptomą. Tačiau svarbu susidėlioti platesnį vaizdą – išsiaiškinti, kas ir kokias problemas žmogaus gyvenime galėjo sukelti. Tarkim, nemiga dažniausiai susijusi su platesniu kontekstu: nerimu, įtampa, santykiais ar pervargimu. Pasitaiko tų, kurie į problematiką nenori gilintis, nori tiesiog momentinio sprendimo. Tačiau kiti vis dėlto domisi tuo, iš kur sunkumas galėjo kilti ir teiraujasi papildomų sprendimo būdų. Pasiūlome lankyti dienos stacionarą, pavyzdžiui, savaitei, kad žmogus įsivertintų, ar tokia pagalba tinka ir patinka. Taigi, žmogus visada pats renkasi, ar jis nori lankytis dienos stacionare“, – pasakoja G. Naujokas.
Kiek laiko asmuo lankysis dienos stacionare, sprendžiama individualiai – vieniems pakanka trumpesnio laikotarpio, kitiems rekomenduojamas ilgesnis. Gydytojas psichiatras pataria, kad nereikėtų pasiduoti pirmam greito pagerėjimo įspūdžiui, kai atrodo, kad sunkumai ėmė nykti vos po savaitės.
„Iš pradžių yra išsiaiškinama, dėl ko išryškėjo tam tikri simptomai. Pradėjus teikti pagalbą pamažu pasimato visas problemos mastas, tuomet žmogus sprendžia, ar jis norės gilintis ir pradės spręsti problemas iš gelmių, ar rinksis gyventi kaip anksčiau, tik žinodamas šiek tiek daugiau apie save. Specialistai ir psichologai nespręndžia už žmogų, kokį kelią jam rinktis. Galime jį palaikyti, galime jam rekomenduoti veiklas, lankymąsi tam tikrą laiką, tačiau tai jo asmeninis pasirinkimas“, – sako gydytojas.
Ne vienam kyla klausimas, kaip dienos stacionaras derinamas su kasdieniu gyvenimo ritmu? Specialistas paaiškina: Dienos stacionaro veikloms skiriama pusė dienos, šešios valandos užsiėmimų.
„Kai kurie žmonės apsilankymus dienos stacionare būtinai siekia derinti su darbu, visgi mes rekomenduojam pasinaudoti galimybe visą dėmesį veiklų metu skirti tik sau. Daugelis žmonių, dienos stacionare praleidę tas šešias valandas, sako besijaučiantys, kaip atidirbę visą darbo dieną ir fiziškai, ir emociškai. Žmogus nepasitraukia iš savo aplinkos, visas naujas žinias ir analizę jis parsineša į savo aplinką ir santykius, bando pritaikyti tai, ką išgirdo ir sužinojo – tai yra labai svarbus dienos stacionaro išskirtinumas. Labai svarbu ir tai, kad dienos stacionare žmogus gali pasipasakoti, kaip jam sekėsi savoje aplinkoje praėjusią dieną, su kokiais iššūkiais susidūrė, galbūt kas nors paaiškėjo, gal nepatiko, galbūt ką nors pritaikė. Dėl to siūlome veikloms dienos stacionare pasiimti nedarbingumą ir nesiblaškytų tarp terapijų ir darbo. Žmogus turėtų suvokti, kad tai laikas sau, kad terapijos yra dėl savęs“, – rūpinimosi savimi svarbą pabrėžia gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas.