Pagrindinė motyvacija – noras pažinti žmogų ir jam padėti
Profesorės teigimu, pagrindinis bruožas, kuris būdingas besirenkantiems psichikos sveikatos profesijas, yra smalsumas ir žingeidumas. „Noras pažinti žmogų – suprasti, kodėl jis vienaip ar kitaip jaučiasi, mąsto ar elgiasi yra labai svarbus variklis“, – sako R. Jusienė.
Vis dėlto ji pripažįsta, jog kartais galima išgirsti klaidingų nuomonių, kad psichologiją pasirenka patys su psichologiniais sunkumais susiduriantys žmonės. Profesorė griežtai paneigia šį mitą: „Teigti, kad psichologiją studijuoja tik tie, kurie turi psichikos sveikatos problemų, yra tas pats, kas sakyti, kad gydytojai renkasi mediciną todėl, kad serga.“
Pasak jos, viena iš priežasčių, dėl kurių kyla šis mitas gali būti tai, kad psichologijos studentams, ypač tiems kurie planuoja studijuoti magistrantūroje ir dirbti klinikinį darbą, rekomenduojama patiems išbandyti psichologinę pagalbą ir pabūti kliento vietoje. „Renkantis praktinį darbą, labai svarbu suprasti savo patirtį, jausmus, reakcijas, kad galėtum juos atskirti nuo kliento. Dirbdamas su žmonėmis psichologas tampa įrankiu, todėl, norėdamas savo darbą atlikti profesionaliai ir nespręsti savo problemų klientų sąskaita, pirmiausia jis turi labai gerai pažinti save“, – teigia profesorė.
Pasak R. Jusienės, besirenkantiems psichologijos studijas būdinga ir tai, kad jie turi didelį norą bei motyvaciją padėti žmonėms spręsti problemas, rūpintis jų sveikata ir tiki, kad gali jiems padėti. „Jeigu netikėtume, kad galima išspręsti vienokias ar kitokias problemas tokiu būdu, šios srities paprasčiausiai nesirinktume“, – sako ji.
Ji priduria, kad neretai studentai išreiškia bazinį pasirengimą šiai profesijai, pasakodami, kad dar mokykloje draugai mėgo su jais pasikalbėti, nes jie mokėjo išklausyti, įsigilinti ir pabandyti suprasti.
Jautrumas – svarbiausias įgūdis dirbant su žmonėmis
Dirbant psichikos sveikatos srityje taip pat labai svarbus jautrumas. „Tik būdamas jautrus gali pajusti kito žmogaus emocinę būseną. Jautrumas padeda suprasti klientą, įvardinti jo emocijas, kurių jis pats gali nesuprasti. Savo studentams neretai kartoju, kad jautrumas yra labai didelis mūsų privalumas“, – dalinasi R. Jusienė.
Tačiau jautrumas psichikos sveikatos specialistams gali tapti ir iššūkiu. „Mes ir gyvenime esame jautresni žmonės, todėl turime išmokti gyventi su tuo didesniu jautrumu, kuris mūsų profesijos atstovams yra labai reikalingas“, – aiškina ji.
Pasak R. Jusienės, tie studentai, kurie yra smalsūs, žingeidūs, nori pažinti žmogų, bet neturi to jautrumo, dažniau renkasi mokslinį, o ne konsultacinį darbą.
Psichikos sveikatos specialistų vaidmenys ir skirtumai
Profesorė atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenėje dažnai painiojami psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai. Ji pabrėžia, kad tai skirtingos profesijos. Nors visi šių profesijų atstovai vadinami psichikos sveikatos specialistais, tiek jų išsilavinimas, tiek kompetencijos skiriasi.
R. Jusienė sako, kad psichologija visų pirma yra mokslas: „Psichologai atlieka daugybę įvairiausių tyrimų, siekdami atsakyti į klausimus apie žmogaus elgesio, jausenos, mąstymo ypatumus ir aplinkos veiksnius, galinčius lemti geresnes gyvenimo išeitis arba, atvirkščiai, tapti rizikos veiksniais, dėl kurių formuojasi įvairūs sunkumai ir sutrikimai“.
Pasak pašnekovės, psichologija atveria daugybę profesinių kelių. Psichologai gali tapti medicinos, mokyklų ar organizacijų psichologais ir savo įgytas mokslines žinias panaudoti praktiniame darbe, spręsdami praktines žmonių problemas.
„Tuo tarpu psichiatrai – tai bendrosios medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigę gydytojai, kurie specializuojasi psichikos sveikatos srityje. Jų pasirengimas leidžia teikti pagalbą žmonėms, turintiems sunkius psichikos sutrikimus ir skirti medikamentinę pagalbą“, – aiškina profesorė.
Tiek psichologai, tiek psichiatrai gali įgyti papildomą kvalifikaciją ir tapti psichoterapeutais. Psichoterapijos studijos yra sudėtingas ir ilgai trunkantis (įprastai 4–5 metų trukmės) procesas. „Jeigu psichologams tik rekomenduojama, tai psichoterapeutams privaloma patiems praeiti savo asmeninę terapiją. Psichoterapeutai yra labiausiai pasiruošę dirbti su itin sudėtingomis žmonių patirtimis ir spręsti ilgalaikes, įsisenėjusias problemas, kompleksiškai padėti turintiems įvairius sutrikimus“, – sako R. Jusienė.
Psichiatras, turintis psichoterapeuto kvalifikaciją, gali derinti medicininį pasirengimą ir taikyti tiek psichoterapiją, tiek medikamentinį gydymą. Tuo tarpu psichoterapeuto kvalifikaciją įgijęs psichologas, padeda žmogui įveikti sunkumus, traumines patirtis bei kitus sudėtingus išgyvenimus, pasitelkdamas psichoterapinius metodus. Jeigu psichologas mato, kad pacientui reikalingas medikamentinis gydymas, siekdamas užtikrinti visapusišką pagalbą, jis bendradarbiauja su gydytoju psichiatru.
Asmeninės patirtys – motyvacija padėti kitiems
Pasak profesorės, psichologo profesijos pasirinkimas gali būti susijęs ir su asmenine patirtimi. „Mes visi turime tam tikrų patirčių, nebūtinai traumuojančių, bet galime savo aplinkoje matyti priklausomų nuo alkoholio žmonių, susidurti su smurtu ir pan. Nebūtinai patys tai išgyvename, tačiau atpažįstame šias problemas ir matome jų poveikį“, – aiškina ji.
Kartais vaikai užauga matydami tėvų ar artimųjų pastangas spręsti priklausomybės problemas. Tokios situacijos gali paskatinti norą gilintis į žmogaus elgesį, suprasti ir padėti.
Pašnekovės teigimu, sprendimą rinktis psichologijos studijas neretai įkvepia konkretūs pavyzdžiai. „Kaip gydytojai neretai pasirenka mediciną įkvėpti susitikimų su atsidavusiais specialistais, taip ir psichologai gali būti įkvėpti, pavyzdžiui, mokykloje puikiai dirbančio psichologo, kuris sugeba veiksmingai išspręsti sunkumus“, – priduria R. Jusienė.
Šeimos įtaka profesijos pasirinkimui
Pasak profesorės, psichologijos studijų Lietuvoje istorija dar gana jauna. Vilniaus universitete šios specialybės studijos prasidėjo prieš 55 metus, o pirmoji psichologų laida išleista prieš 50 metų. „Palaipsniui psichologų skaičius augo, o dabar jau pastebime, kad ir jų vaikai vis dažniau renkasi šią profesiją. Tai natūralu – jeigu tėvai padeda žmonėms ir tai atrodo prasminga, vaikai dažnai jaučia norą sekti jų pėdomis“, – sako R. Jusienė.
Pasak pašnekovės, įdomu ir tai, kad psichologijos studijas vis dažniau renkasi ir gydytojų vaikai. „Tai neretai sukelia tėvų pasipriešinimą, nes jie mano, kad medicinos kelias būtų tinkamesnis. Tačiau dažnai šie jauni žmonės visgi stoja į psichologijos studijas, o kartais, jausdami tėvų spaudimą, pradeda nuo medicinos ir vėliau pereina į psichologiją“, – dalijasi profesorė.
Kitoks požiūris į sveikatą ir pagalbą
Pasak R. Jusienės, medikų vaikai psichologiją renkasi ir dėl naujo požiūrio į sveikatą. „Jie supranta, kad nereikia laukti, kol problemos atsiras ar gilės. Daugeliui dalykų galima užkirsti kelią atitinkamai gyvenant arba sprendžiant sunkumus vos jiems prasidėjus, nelaukiant, kol jie virs sutrikimais. Medikai dažniau susiduria ir dirba su pasekmėmis, o psichologai stengiasi dirbti prevenciškai“, – aiškina profesorė.
Kitas svarbus aspektas – požiūris į pagalbą. „Kuo toliau, tuo labiau suprantame, kad ne viskam reikalingas medikamentinis gydymas. Kai žmogus gauna reikiamą pagalbą, jis gali labai daug padėti pats sau tiek psichikos, tiek fizinės sveikatos srityje. Labai daug mūsų sveikatos problemų kyla dėl psichologinių priežasčių, o jas sprendžiant gerėja bendra sveikata“, – pažymi profesorė.
Psichologo profesija tampa vis svarbesnė
Pasak R. Jusienės, psichologų poreikis nuolat auga. Tačiau, jos teigimu, tai lemia ne tik vis didėjantys visuomenės psichikos sveikatos iššūkiai, nors šiuolaikinis gyvenimo tempas, išmaniųjų įrenginių naudojimas ir didelis su jais praleidžiamo laiko kiekis, stresas ir kiti veiksniai prastina mūsų savijautą. Profesorė akcentuoja, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai priverčia pamiršti esminius psichologinius poreikius, pavyzdžiui, artimą ryšį ar galimybę atsipalaiduoti. „Pavyzdžiui, vaikams labai svarbus artimas santykis, laikas žaidimams. Deja, mes dažnai tai pamirštame ir nuo mažens imame juos ugdyti, apkraudami save ir vaikus bereikalingais iššūkiais“, – sako profesorė.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios auga psichologų poreikis, yra didėjantis visuomenės sąmoningumas ir psichikos sveikatos svarbos suvokimas. „Žmonės pradeda suprasti, kad psichologinė savijauta yra esminė jų gerovės dalis. Ankstesniais laikais buvo daug iššūkių, bet trūko supratimo ir išteklių. Dabar visuomenė geba atkreipti dėmesį į šiuos dalykus ir juos spręsti“, – pastebi pašnekovė.
Dar vienas veiksnys, skatinantis psichologų poreikį, yra ilgėjanti gyvenimo trukmė ir didėjantis lėtinių ligų skaičius. „Gyvenimas ilgėja, o daugelis ligų, kurios anksčiau būdavo mirtinos, dabar tampa gydomos. Tai reiškia, kad atsiranda naujas iššūkis – kaip su tomis ligomis gyventi. Čia psichologai vaidina svarbų vaidmenį, padėdami žmogui užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę“, – sako R. Jusienė.
Naujos psichologijos sritys
Pasak profesorės, nuolat plečiasi ir psichologijos specializacijų spektras. „Per pastarąjį dešimtmetį atsirado naujos sritys, pavyzdžiui, medijų – žiniasklaidos ir interneto – psichologija. Šioje srityje besispecializuojantys psichologai tyrinėja, kaip išmaniosios technologijos veikia žmogų, kaip galima apsisaugoti nuo jų neigiamo poveikio ir tuo pačiu pasinaudoti jų privalumais“, – aiškina ji.
Kita gana nauja sritis – aplinkos psichologija. „Šios srities specialistai nagrinėja, kaip klimato kaita ir tolimas nuo gamtos veikia žmogaus savijautą. Pastebėta, kad industrializacija sukelia stiprų sugrįžimo į gamtą poreikį. Tyrinėjama, kaip aplinkos pokyčiai keičia žmogaus elgesį, emocijas ir funkcionavimą“, – priduria profesorė.
Pasak pašnekovės, specializacijų poreikis kyla iš aktualijų mūsų aplinkoje, todėl aktualia išlieka krizių psichologija. „Pandemijos, karo grėsmės ir kitos globalios problemos reikalauja specialistų, gebančių suprasti, kaip žmogus reaguoja į šias situacijas ir padėti efektyviai spręsti kylančias problemas“, – sako prof. R. Jusienė.
Aktualumo nepraranda ir organizacijų psichologija, nagrinėjanti žmogaus santykį su įrankiais bei technologijomis, darbo sąlygas, didinančias motyvaciją ir produktyvumą.
Psichologų veiklos įvairovė
Profesorė akcentuoja, kad psichologų darbas nėra vien konsultavimas. „Psichologai ne tik padeda žmonėms individualiai, bet ir tiria, edukuoja, analizuoja įvairias aplinkybes, bando atsakyti į sudėtingus klausimus bei prisideda prie visuomenės problemų sprendimo“, – aiškina ji.
Pasak R. Jusienės, didžioji dalis psichologijos studijų absolventų pasirenka klinikinį darbą ir teikia psichologinę pagalbą. Tačiau jų veiklos spektras yra gerokai platesnis – psichologai kuria pridėtinę vertę įvairiose gyvenimo srityse.
Psichologų poreikio didėjimas ne tik atspindi augantį visuomenės sąmoningumą, bet ir išryškina jų svarbą sprendžiant šiuolaikinius psichikos sveikatos ir socialinius iššūkius.
Kiti mitai apie psichologo profesiją
R. Jusienė sako, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad psichologai geba išspręsti visas savo problemas patys. „Su studentais kalbame ir iš kitų girdime, ir savo aplinkoje tenka susidurti su nuostata, jog jeigu tu esi psichologas, tai visas problemas gali išsispręsti pats. Arba jeigu gyveni su psichologu, tai visos problemos bus išspręstos“, – pasakoja profesorė.
Tačiau ši prielaida yra klaidinga. „Svarbu suprasti, kad nors psichologijos specialistai turi žinių ir gebėjimų atpažinti, kada reikalinga pagalba, tai dar nereiškia, kad jie gali patys sau padėti“, – pabrėžia prof. R. Jusienė. Psichologai, susiduriantys su asmeniniais iššūkiais ar krizinėmis situacijomis, būtinai turi kreiptis pagalbos į savo kolegas, kitus psichikos sveikatos specialistus.
Psichologo profesijos ir asmeninio gyvenimo ribos
Kitas iššūkis, su kuriuo dažnai susiduria psichologai, yra netinkami artimųjų ar pažįstamų lūkesčiai. „Dažnai žmonės galvoja, kad jei jau šalia yra psichologas, tai galima bet kada kreiptis patarimo – gatvėje, vakarėlyje ar kitose neformaliose situacijose. Kalbiesi su žmogumi, pasakai, kad esi psichologas, ir išgirsti: „Kaip gerai, tai dabar mane pakonsultuok“, – pasakoja profesorė.
Pasak jos, tokie lūkesčiai neatitinka psichologo darbo principų. „Iš psichologo tikimasi, kad jis gali pakonsultuoti bet kur, bet kada ir bet kokiu klausimu. Tačiau mokomės į tai mandagiai atsakyti, kad „šiuo metu aš nedirbu“. Svarbu atskirti profesiją nuo žmogaus asmenybės ir nepainioti darbo su asmeniniu gyvenimu“, – sako R. Jusienė.
Psichologai – taip pat žmonės
Profesorė pabrėžia, kad psichologas pirmiausia yra žmogus, turintis aiškias darbo ribas ir asmeninį gyvenimą. „Profesija yra tik darbo valandomis. Psichologas taip pat yra tiesiog žmogus“, – aiškina ji.
Šią mintį iliustruoja ir asmeninė profesorės patirtis. „Kai mano vaikų klausia, ar tavo mama psichologė, jie atsako, kad aš – tiesiog mama. Jie mane priima ne kaip specialistę, o kaip mamą, nes šeimos aplinkoje tai svarbiausia“, – priduria profesorė.
Kodėl verta rinktis psichologijos studijas
Baigdama pokalbį profesorė sako, kad jeigu domitės žmogaus prigimtimi, mąstymu ir jausmais, verta rinktis psichologijos studijas. „Psichologijos studijos suteikia ne tik galimybę tapti psichologu, bet ir plačias bei išsamias žinias apie žmogų, kurios pravers daugelyje sričių. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori suprasti žmones ir prisidėti prie jų gerovės“, – teigia R. Jusienė.