Skamba panašiai, tačiau sąvokos – skirtingos
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Galima galvoti, kad turime aštrėjančią problemą, iš kitos pusės – tai ženklas, kad geriau suprantame psichikos sveikatos svarbą, dažniau ir drąsiau kreipiamės pagalbos į specialistus.
Tačiau į ką kreiptis – psichologą, psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą – ne visi žino. Iš esmės tai priklauso nuo to, su kokia problema susiduriama ir kaip stipriai tam tikri sunkumai veikia žmogaus asmeninį ir profesinį gyvenimą, santykius, jo sveikatos būklę. Nors visi šie specialistai dirba toje pačioje srityje, jų teikiamų konsultacijų specifika skiriasi.
Vilniaus Geštalto instituto psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė paaiškina, kad gydytojas psichiatras – tai specialistas, galintis diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir paskirti medikamentus, jeigu jie yra reikalingi teikiant pagalbą psichikos ar elgesio sutrikimų turinčiam žmogui.
Kiek sudėtingiau yra atskirti psichologo ir psichoterapeuto sąvokas. Psichoterapeutas – tai gydytojas psichiatras arba psichologas, baigęs papildomas tam tikros krypties psichoterapijos studijas. Tuo tarpu psichologas – tai psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete baigęs asmuo, turintis konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, klinikinio psichologo, sveikatos psichologo ir kt.
Psichologas, priešingai nei gydytojas psichiatras, negali nustatyti diagnozės ir paskirti medikamentų – jis konsultuoja ir pokalbio principu gali padėti spręsti šiuo metu žmogui aktualias problemas, keisti tam tikrus įpročius ar nusistovėjusius elgesio modelius.
Tačiau tam tikrais atvejais bandydami padėti su psichikos sveikatos iššūkiais susiduriančiam žmogui, specialistai gali glaudžiai sąveikauti tarpusavyje. Pavyzdžiui, nustatydamas pacientui psichikos sutrikimo diagnozę ir parinkdamas medikamentines pagalbos priemones, psichiatras gali atsižvelgti į išvadą, kurią parašo asmens psichologinį įvertinimą atlikęs psichologas. Arba esant poreikiui, diagnozę paskyręs psichiatras gali sudaryti kompleksinės pagalbos planą kartu su psichologo konsultacijomis ar psichoterapija.
Lankymasis pas psichiatrą stigmatizuojamas labiau
B. Kaleckaitė sako pastebinti, kad į psichiatro specialybę mūsų visuomenėje vis dar žiūrima šiek tiek nepatikliai, su tam tikromis baimėmis ar išankstinėmis nuostatomis.
„Tikrai turiu istorijų, kuomet žmonės vengia kreiptis į psichiatrus būtent dėl stigmatizuoto požiūrio į šiuos specialistus. Kartais vidinių baimių vedini žmonės pirmiausia kreipiasi į ugdymo specialistus, vėliau – pas psichologus, tačiau galiausiai vis tiek turi kreiptis į psichiatrą. Yra ir kita kategorija žmonių, turinčių negatyvią nuostatą prieš visus šiuos specialistus, tačiau situacija tikrai keičiasi į gerą“, – sako pašnekovė.
Klinikinė psichologė, psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė svarsto, kad stigma, susijusi su visuomenės požiūriu į psichiatrus, iš dalies yra sovietų valdžios palikimas, kuomet psichiatrija kai kuriais atvejais anuomet buvo naudojama kaip priemonė nutildyti laisvus žmones.
„Kai kuriems žmonėms dar iš tų laikų įstrigusi baimė, esą pakliuvus pas psichiatrą, bus paskirta diagnozė ir prikabinta etiketė. Manau, tais laikais šios baimės turėjo pagrindą, tačiau šiuolaikinė psichiatrija neturi su tuo nieko bendro. Priešingai, netgi tenka sulaukti pastebėjimų, kad psichiatrai nelinkę laisva ranka išrašinėti medikamentų. Tai rodo, kad psichiatrija keičiasi ir baimintis jos tikrai nereikia“, – sako I. Bogdzevičienė.
Vilniaus Geštalto instituto psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė atkreipia dėmesį ir į terminologiją: bendrinėje kalboje terminą „psichikos sveikata“ ne atsitiktinai vis dažniau pakeičia terminas „emocinė sveikata“. Tai, anot specialistės, padeda atsiriboti nuo įsigalėjusios stigmos, susijusius su pačiu žodžiu „psicho“ (gr. psychē — siela).
Psichoterapeutai – skirtingos krypties specialistai
Psichoterapija yra bendras terminas, apimantis daugybę teorinių krypčių, pvz. psichodinaminę, analitinę, egzistencinę, humanistinę, geštaltinę, integratyvią ir kt.
Psichoterapijos kryptis nusako terapeuto filosofinį bei teorinį požiūrį ir pagrindinius pagalbos žmogui principus. Tačiau nepriklausomai nuo skirtingų taikomų psichoterapijos metodų, visų jų esmė išlieka ta pati – padėti žmogui, patiriančiam psichologinių sunkumų ar turinčiam psichikos sveikatos sutrikimų, ribojančių visavertį jo asmenybės funkcionavimą, veikimą ir galimybes.
Pavyzdžiui, geštaltinė psichoterapija yra orientuotą į procesą, o ne turinį ar praeities analizę. Šios terapijos metu siekiama pilnai patirti savo būsenas, išjausti savo norus ir poreikius, judėti link aiškesnio tapatybės jausmo. Humanistinė psichoterapija akcentuoja pozityviąją žmogaus prigimtį, pasitikėjimą žmogaus gebėjimais ir potencialu, skatinant asmeninį augimą bei saviraišką, siekį tapti pilnaverčiu „aš“. Egzistencinė psichoterapija sutelkta į gilų savęs supratimą, atsakomybės prisiėmimą už savo gyvenimą ir prasmės paiešką.
B. Kaleckaitė pastebi, kad įprastai į psichoterapeutus pagalbos besikreipiantys žmonės nebūna įsigilinę, pas kokios krypties specialistą atvyko – dažnas psichoterapeutą renkasi pagal pažįstamų, artimų žmonių rekomendacijas.
„Ir tai yra gerai. Svarbiausia, kad žmogui patiktų pats specialistas, nes visame pagalbos procese yra labai svarbus santykis ir pasitikėjimas“, – sako B. Kaleckaitė.
Į ką kreiptis, priklauso nuo situacijos
Skirtingų sąvokų išgirsite ir domėdamiesi psichologo specialybe. I. Bogdzevičienė pasakoja, kad priklausomai nuo baigtos magistrų studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys psichologai turi klinikinio arba sveikatos psichologo specializaciją.
Bendrine prasme psichologas yra specialistas, susipažinęs su įvairiais psichikos aspektais ir procesais, jos funkcijomis, su asmenybės bruožais, jos raida bei sutrikimais, elgesio bei mąstymo problemomis, gebantis padėti sprendžiant tas problemas.
Svarbu atminti, kad psichologai nediagnozuoja sutrikimų, negali skirti žmogui medikamentų. Tačiau klinikinis psichologas, baigęs specializuotą klinikinės psichologijos magistro ar doktorantūros studijų programą, gali padėti kitiems specialistams atlikti diagnozę.
B. Kaleckaitė pastebi: žmogui, ieškančiam pagalbos dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, verta iškart kreiptis į psichiatrą. Tuo tarpu dėl gyvenimiškų situacijų, naudinga gali būti tiek psichologo, tiek psichoterapeuto pagalba. Norintiems aiškiau suvokti šių specialistų skirtumą, patariama atsižvelgti į norimą spręsti problemą.
„Tais atvejais, kuomet žmogus susiduria su gana konkrečia spręstina situacija, pavyzdžiui, ieško būdų kaip tinkamai bendrauti su paaugliu, sudėtingai išgyvena skyrybų procesą ar netektį, padėti gali psichologinis konsultavimas. O psichoterapija labiau nukreipta į tyrinėjimą, savo jausmų ir pojūčių suvokimą – kas žmogui yra svarbu jo gyvenime, ko jis nori, kaip jis elgiasi“, – paaiškina B. Kaleckaitė.