Naujausi viešai skelbiami duomenys rodo, kad kas mėnesį Lietuvoje parduodama apie 200 tūkst. šių vaistų pakuočių, o tai yra 2–3 kartus daugiau nei Šiaurės Europos šalių vidurkis. Stulbinančius skaičius analizuodami visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad šie vaistai dažnai vartojami ne tik trumpalaikėms problemoms spręsti, bet ir labai ilgą laiką – vidutiniškai net iki 7 metų. Deja, tai žymiai padidina priklausomybės riziką, o neretai priklausomybė nuo tokio ilgo vartojimo jau būna išsivysčiusi, bet neidentifikuota kaip sutrikimas.
Oficialūs Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl benzodiazepinų vartojimo.
Užsiimant savigyda ar nesilaikant gydymo nurodymų gali išsivystyti priklausomybė
Benzodiazepinai įprastai skiriami nerimo sutrikimams, nemigai ir epilepsijai gydyti. Jų poveikis greitas ir stiprus: veikia centrinę nervų sistemą, ramina ir mažina nerimą.
Tačiau ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę, ypač jei vaistai vartojami be griežtos medicininės priežiūros arba nepaisant gydytojų rekomendacijų ir užsiimant savigyda.
Lietuvoje priklausomybė nuo benzodiazepinų pripažįstama rimta sveikatos problema, nes jie dažnai vartojami be būtinos medicininės indikacijos arba ilgesnį laiką nei rekomenduojama. Dėl priklausomybės psichotropiniams vaistams pacientai dažnai patiria sudėtingus abstinencijos simptomus, o nuolatinis vartojimas daro neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai, gali neigiamai veikti socialinį gyvenimą.
Lietuvoje benzodiazepinų vartojimas ypač išaugo dėl lengvos prieigos prie vaistų. Pacientai šių vaistų receptus nesudėtingai gaudavo iš šeimos gydytojų, psichiatrų, išaiškintas ne vienas atvejis, kai gydytojai sąmoningai vertėsi raminamųjų vaistų išrašinėjimu.
Tiesa, prieš dvejus metus problemos mastams išaugus buvo imtasi pokyčių – nustatyta tvarka, kad vaistai turi būti išrašomi tik elektroniniais receptais, o išimties tvarka gali būti išrašomi tik ant specialių blankų. Padidinus receptų išrašymo kontrolę ir atsekamumą, tikimasi problemą bent iš dalies išspręsti.
Pagalba žmonėms, priklausomiems nuo vaistų, yra kompleksinė
Priklausomybė nuo vaistų gali pasireikšti labai įvairiais simptomais, ją dažnai sunkiau pastebėti nei priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, nes vaistai ne taip smarkiai ar ne taip greitai pakeičia žmonių elgesį, išvaizdą, jų vartojimą lengviau nuslėpti.
Vienas įprasčiausių simptomų, į kurį reiktų atkreipti dėmesį – reguliarus vaistų vartojimas ir vis didesnių dozių poreikis, be kurių sunkiau sekasi susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Jei žmogus ima vartoti daugiau vaistų, nei jam paskirta, jaučia stiprų norą vartoti vaistus ar jam kelia nerimą tai, kad vaistų nebėra ar liko mažai, taip pat nerimą kelia ribotos galimybės vaistų įsigyti, ir tokios mintys nuolat neiškrenta iš galvos – verta nedelsiant sunerimti.
Kad sunkumai sunkiai sprendžiami, neretai paaiškėja bandant mesti ar mažinti vaistų vartojimą – tuomet pasireiškia nemalonūs abstinencijos simptomai, kurie slopinami tais pačiais vaistais. Žmogus tarsi patenka į užburtą ratą ir ima gydytis tuo, nuo ko susirgo.
Priklausomybė gali tęstis, net jei žmogus žino apie turimą problemą. Jis gali jaustis teisiamas ar gėdijamas, kai gydytojas ar vaistininkas, artimieji nori aptarti jo vaistų vartojimo kiekius, problemą neretai puolama neigti.
Medikamentų, kurie patikimai tiesiogiai gydytų priklausomybę nuo raminamųjų vaistų, nėra, kaip kad nėra ir medikamentinio gydymo priklausomybei nuo alkoholio ar narkotikų vartojimo.
Priklausomybę benzodiazepinams gydyti ypač sudėtinga, nes tai – ne tik fizinė, bet ir psichologinė priklausomybė. Ypač, jei vaistai vartojami ilgai. Šiai priklausomybei įveikti reikia kruopščiai kontroliuojamo medicininio detoksikacijos proceso, nes staigus vaistų nutraukimas dažnai sukelia labai stiprius abstinencijos simptomus – nerimo, baimės priepuolius, traukulius ir pan.
Tokie simptomai gali kelti pavojų gyvybei, todėl mažinti vaistų dozę patartina laipsniškai, būtinai prižiūrint gydytojui. Ilgalaikiai abstinencijos reiškiniai dažniausiai tęsiasi kelis mėnesius ir labai apsunkina sveikimo procesą bei didina atkryčio riziką.
Svarbiausi pagalbos priklausomiems žmonėms būdai
Specialistai išskiria kelis esminius pagalbos priklausomiems žmonėms būdus. Pirmasis – konsultacijos su toksikologais ir priklausomybės ligų gydytojais, kurie sudaro sveikimo planą ir padeda saugiai mažinti vaistų dozes, kol jų vartojimo pavyksta iš viso atsisakyti.
Kartu su šiuo gydymu įprastai taikomas ir psichoterapinis gydymas. Lietuvoje su priklausomybe su vaistų susiduriantys asmenys sėkmingai gydomi Respublikiniame priklausomybės ligų centre pagal „Minesotos“ programą.
Visuotinai pripažinta, kad itin didelį vaidmenį gyjant, o vėliau ir nuo priklausomybės pasveikusių žmonių gyvenime atlieka „anoniminių tabletininkų“ grupės. Šių savipagalbos grupių veiklos principai yra panašūs į „anoniminių alkoholikų“ modelį. Šios grupės, kurių yra ir Lietuvoje, suteikia galimybę pacientams susitikti ir dalintis patirtimi, gauti emocinį palaikymą iš žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais.
Nepamirškite, kad priklausomybė yra ne valios trūkumas, o psichikos sveikatos sutrikimas. Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių, asmuo turintis priklausomybę jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, jo galimybės valdyti šį sutrikimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.
Visapusiška psichologinė pagalba yra vienas esminių gydymo ir prevencijos elementų, mat priklausomybė dažniausiai išsivysto dėl giliau glūdinčių emocinių ar psichologinių problemų.