„Viskas prasidėjo, kai gerklėje liežuviu užčiuopiau nedidelį gumbelį. Užuot nuėjęs pas gydytojus, pradėjau skaitinėti internete, kas man galėtų būti ir, žinoma, radau informacijos apie pačias baisiausias įmanomas diagnozes, kurias sau labai lengvai pritaikiau. Kokį mėnesį dėl to nemiegojau, patyriau labai didelį stresą. Dabar pagalvoju, kad daugybės sveikatos problemų, kurios manęs laukė vėliau, būčiau išvengęs, jei laiku būčiau kreipęsis į medikus. Dabar suprantu, ką reiškia posakis – „visos ligos dėl nervų“, – pasakoja Rokas (vardas pakeistas – red.), būdamas vos trisdešimties pats savo kailiu patyręs, kas yra psichosomatiniai sutrikimai, fiziškai sveikatą žmogų verčiantys jaustis prastai.
Gumbelis, kaip pasakoja Rokas, pats išnyko, tačiau sulig tuo viskas nesibaigė. Ilgai trukęs stresas dėl išsigalvoto naviko gerklėje paskatino įvairius nemalonius jausmus visame kūne ir įsuko į užburtą sveikatos problemų ratą.
„Visų pirma gerklėje pradėjau jausti nuolatinį gniutulą, lyg kąsnis būtų užstrigęs. Būdavo sunku ryti, kvėpuoti. Vėliau kankino refliuksas, man buvo atlikta endoskopija – nei gerklėje, nei žarnyne gydytojai nieko nerado. Po kurio laiko prasidėjo įvairūs dilgčiojimai raumenyse, nei iš šio, nei iš to išpildavo karštis. Galiausiai sužinojau, kas yra širdies permušimai – dėl jų naktį teko praleisti ir ligoninėje, taip pat baimės priepuoliai“, –prisimena pašnekovas.
Eilinį kartą apsilankęs pas šeimos gydytoją, Rokas išgirdo jam negirdėtą psichosomatinių sutrikimų terminą ir pasiūlymą kreiptis į psichiatrą.
„Pripažinti, kad nei su mano širdimi, nei su skrandžiu nieko blogo nėra, buvo sunku. Pati mintis, kad visi fiziniai pojūčiai yra tik tavo galvoje, tokiais atvejais sunkiai suvokiama. Tačiau tiek kartų varsčius įvairių gydytojų kabinetų duris, kitos išeities, kaip tik kreiptis į psichiatrą, jau nebuvo“, – sako Rokas.
Kūnas pasiima dalį psichologinės įtampos
Psichosomatiniai sutrikimai – tai būklė, kai vidiniai emociniai išgyvenimai ar ilgalaikė psichologinė įtampa pradeda tiesiogiai veikti kūną, sukeldama realius, apčiuopiamus simptomus, kurių medicininės priežastys nerandamos. Jie atspindi sudėtingą kūno ir psichikos ryšį, kuriame neapdoroti jausmai ar nuolatinė įtampa pasireiškia fiziniais negalavimais, neretai klaidinančiais tiek patį žmogų, tiek gydytojus. Psichosomatiniai simptomai dažnai atsiranda, kai emociniai sunkumai pradeda veikti fizinę savijautą – kūnas tarsi prisiima dalį emocinės naštos.
Psichosomatinius simptomus psichikos sveikatos specialistai paaiškina tuo, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri tinkamai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Tam, kad žmogaus kūnas ir psichika išliktų sveiki, būtinas biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas.
Niekam ne paslaptis, kad patiriant stiprias nemalonias emocijas ar joms ilgai užsitęsus, gali išsivystyti tam tikri mąstymo, elgsenos, jausmų, nuotaikos sutrikimai, tačiau gali pasireikšti ir fiziškai juntami psichosomatiniai simptomai.
Tokie sutrikimai dažniausiai pasireiškia įvairiais skausmais, pavyzdžiui, galvos ar nugaros, virškinimo sistemos problemomis – skrandžio spazmais, pykinimu, kvėpavimo sunkumais ar širdies ritmo sutrikimais. Tokiais atvejais žmonės dažnai kreipiasi į gydytojus, tačiau atlikus tyrimus nerandama jokių fizinių priežasčių šiems simptomams atsirasti.
Identifikuoti, ar skausmas kyla dėl fiziologinės ar psichologinės priežasties - ne visada paprasta. Problemos sprendimo nepalengvina ir tai, kad pasiūlymas apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus tokius žmones įprastai nustebina, o neretai ir supykdo. Tikrai ne visi pasiryžta kreiptis psichologinės, psichoterapinės ir/ar psichiatrinės pagalbos. Dalis psichosomatinius sutrikimus turinčių žmonių metų metus tęsia apsilankymus pas fizinės sveikatos specialistus, deja, neretai beprasmiškai.
Roko istorija yra tipiškas psichosomatinių sutrikimų pavyzdys: jo simptomai ryškūs ir varginantys, o gydytojai, net ir numanydami tikrąsias priežastis, atlieka daugybę tyrimų, siekdami patvirtinti, kad jaučiamų simptomų šaknys slypi ne kūne, o vidiniuose išgyvenimuose. Kita vertus, svarbu suprasti, kad ilgai trunkantys psichosomatiniai simptomai, jei jų priežastys nėra pašalinamos, laikui bėgant gali peraugti į fizinės sveikatos sutrikimus.
Patiriančių psichosomatinius simptomus daugėja
Psichosomatiniai sutrikimai, kai psichologiniai veiksniai sukelia arba sustiprina fizinius simptomus, vis dažniau pripažįstami svarbia sveikatos problema visame pasaulyje.
Tyrimai rodo, kad tebesitęsiantis COVID-19 pandemijos poveikis, pavyzdžiui, padidėjęs nerimas, neužtikrintumo ir nepastovumo jausmas, kasdienio gyvenimo pokyčiai padidino su stresu susijusių sunkumų skaičių. Pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo ir žmonių, ieškančių pagalbos dėl psichosomatinių simptomų.
Šie sutrikimai neaplenkia jokios amžiaus grupės, lyties ar tautybės žmonių, nors paplitimas priklausomai nuo geografijos skiriasi. To priežastimi įprastai įvardinami skirtingi taikomi diagnostikos kriterijai, medicininių paslaugų prieinamumas.
Kita vertus, žmonių, kuriems šie sutrikimai diagnozuojami, skaičius gali būti išaugęs ir dėl to, kad šiandien psichikos sveikatos specialistai turi kur kas daugiau žinių ir gebėjimų problemą atpažinti.
Nors ši tema neretai stigmatizuojama, su psichosomatiniais simptomais susidūręs yra kone kiekvienas. Tereikia prisiminti sudėtingesnius gyvenimo etapus, tam tikrus įvykius: dažnam prieš egzaminą gali susukti pilvą, o stresinėje situacijoje suspausti širdį ar skaudėti skrandį. Tai – puikus pavyzdys, kaip mūsų kūnas reaguoja į emocijas ir išgyvenimus.
Įtariant psichosomatinius sutrikimus patariama kreiptis dėl psichologinės pagalbos
Pagalba turintiems psichosomatinių sutrikimų – ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek profesionalios medicininės pagalbos, tiek asmeninio pasiryžimo ir problemos pripažinimo. Tad šiuo atveju norint suprasti tikrąsias priežastis, labai praverčia psichoterapija – būdas pažinti save ir savo jausmines būsenas.
Vos pajutus, kad emociniai išgyvenimai pradeda veikti sveikatą, patariama nieko nelaukti ir kreiptis pagalbos – tokiu būdu galima laiku užkirsti kelią ilgalaikiam fiziniam diskomfortui. Tyrimai rodo, kad tikimybė susidurti su psichosomatinėmis problemomis didėja su amžiumi, todėl svarbu atpažinti požymius kuo anksčiau ir kreiptis pagalbos.
Psichoterapija padeda žmogui identifikuoti streso ir emocinių sunkumų šaltinius, moko juos valdyti. Specialistai ne tik padeda geriau suprasti asmeninius išgyvenimus, bet ir supažindina su efektyvesniais būdais kasdienio gyvenimo iššūkiams spręsti. Terapijos metu išmokstama naudingų metodų, padedančių susikoncentruoti į emocijas ir jų kūnui daromą poveikį.
Pastebima, kad itin veiksminga yra kognityvinė-elgesio terapija, kuri moko atpažinti neigiamas mintis ir emocijas bei jas pakeisti pozityvesnėmis.
Nors psichosomatiniai sutrikimai dažniausiai gydomi taikant psichoterapijos metodikas, pacientams gali būti skiriami ir vaistai. Tai gali būti antidepresantai ar anksiolitikai, kurie padeda sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, taip palengvindami ir nemalonius fizinius pojūčius. Tačiau vaistų vartojimas paprastai derinamas su terapija. Integruota pagalba leidžia ne tik gydyti simptomus, bet ir šalinti tikrąsias jų priežastis.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmogus pats puikiai suvokia, kad visų jo negalavimų priežastis yra nerimas, stresas ar nuovargis. Tokiais atvejais padėti gali ir atsipalaidavimo metodai: meditacija, giluminio kvėpavimo pratimai, joga, įvairiausia fizinė veikla.