Sutiktų praeivių gretose, net ir turinčių mažamečių vaikų, pasitaikė tokių, kurie apie šią reformą apskritai negirdėjo. Tačiau, pristačius pokyčius šalies mokyklose, jie buvo įvertinti teigiamai.
„Nežinau, man atrodo, kad jeigu vaikas turi kažkokią negalimybę, tai jam geriau mokytis su visais vaikais, nes tada jis mato kitus vaikus, kaip elgiasi tie vaikai. O jeigu vaikai su negalia bus visi atskirai, jiems nebus galimybių tobulėti“, – svarstė sutikta mama.
„Manau, kad tai – didelis žingsnis į priekį, tiesiog mes galime žmones, kurie yra mūsų visuomenės dalis, įtraukti į pilnavertį gyvenimą. Aš esu visada už tai, kad žmogus turėtų daugiau pasirinkimo“, – antrino vilnietė.
Vis dėlto, ne visi įtraukiojo ugdymo reformą vertino teigiamai. Sutiktas vyriškis svarstė, kad vaikai su individualiais ugdymo poreikiais turėtų mokytis atskirai – ne bendrojo lavinimo įstaigose.
„Turėtų būti kažkaip paruošti kitur, specializuota turėtų vis tiek būti, nes jiems reikia žymiai stipresnio paruošimo“, – teigė vyriškis.
Paprašytas pasvarstyti, ar tuomet nebus taip, kad uždaryti nuo visuomenės šie žmonės taps nematomi ir toliau liks engiami, šis su mintimis nesutiko.
„Šiaip galima kalbėti daug ką, žinokite, nėra taip, kad jie būtų engiami. Ir visur kitur, aš galvoju, kad kiekvienas užjaučiame, nes ir mūsų aplinkoje, pas visus yra – ar pas vieną, ar pas kitą, bet subendrinti negalima, nes tada nutraukia kitus vaikus, neduoda galimybių jiems pasireikšti, neduoda galimybių eiti tolyn. Įsivaizduokite patys: užtenka dviejų mokinių klasėje, kurie prasčiau mokosi, kurie gadina, ir visą klasę traukia žemyn“, – atsakė jis.
Jaunas vyras svarstė, kad klausimas, ar ši reforma pasitiesins, – labai sudėtingas: „Bet vien tas faktas, kad atsiranda poreikis, kad tų vaikų su poreikiais daug daugiau, turbūt yra ženklas, kad reikėtų kažką daryti. Nereikėtų pamiršti jų, kad mes kažkuria prasme negrįžtume į Sovietų Sąjungos laikus, kiek aš žinau, kai sakydavo, kad nėra žmonių su negalia ir t.t. Tai aš manau, kad tą reikia spręsti, tik nesu pakankamai protingas, kad pasakyčiau kaip.“
Jauna mama tikino, kad „visi vaikai turi turėti galimybes mokytis mokykloje“, tačiau atkreipė dėmesį į reformos spragas – personalo, galinčio dirbti su individualių poreikių vaikais, stygių: „Ir nepamirškime mažesnių miestelių – ten nėra žmonių, kurie galėtų ten dirbti, bet reikia tuo klausimu dirbti – kuo greičiau pradėsime, tuo geriau ir išsivystys visas reikalas.“
Su jaunos mamos pastebėjimais sutiko ir kita kalbinta pašnekovė.
„Darbuotojų tikrai stinga, pagalbos vaikui specialistų trūksta, mokinio padėjėjų taip pat labai trūksta darželiuose. Ir kadangi vienas padėjėjas kartais turi dirbti su keliais vaikais, tai apsunkina, nes tie vaikai būna kartais ne vienoje grupėje, bet kiekviena grupė turi po kelis tokius vaikus, tai yra sudėtinga, iš tikrųjų čia yra labai sunku dėl darbuotojų trūkumo. Manau, kad atlyginimų kėlimas būtų viena iš išeičių. Dabar vyksta tam tikri kursai persikvalifikavimo, žmonės gali tapti pagalbos specialistais vaikui ir pedagogais, tai viskas yra gerai, tiesiog tam, matyt, reikia laiko“, – sakė ji.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.