64 straipsnių
Įtraukusis ugdymas yra ugdymo metodika, siekianti užtikrinti, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, poreikių ar iššūkių, turėtų galimybę mokytis ir tobulėti bendrojo lavinimo aplinkoje kartu su savo bendraamžiais. Tai ugdymo forma, kuri ne tik sutelkia dėmesį į specialiųjų poreikių mokinius, bet taip pat skatina visos mokyklos bendruomenės įtrauktį ir lygybę.
Pagrindiniai įtraukaus ugdymo principai:
Prieinamumas:
Įtraukusis ugdymas užtikrina, kad mokyklos aplinka, mokymo priemonės ir ugdymo turinys būtų pritaikyti visiems mokiniams. Tai gali apimti fizinės aplinkos pritaikymą, pvz., rampų įrengimą, mokymo programų pritaikymą ir kitų mokymo metodų taikymą.
Diferencijavimas:
Mokymo medžiaga ir metodai yra pritaikomi pagal individualius mokinių poreikius ir mokymosi stilius. Tai reiškia, kad mokytojai turi taikyti įvairias strategijas, kad mokiniai galėtų pasiekti geriausių rezultatų.
Bendradarbiavimas:
Įtraukusis ugdymas skatina mokyklos personalą, tėvus, specialistus ir pačius mokinius bendradarbiauti, kad būtų sukurta palaikanti ir supratinga mokymosi aplinka. Tai taip pat apima specialistų, tokių kaip logopedai, psichologai ar socialiniai darbuotojai, dalyvavimą mokyklos veikloje.
Socialinė įtrauktis:
Įtraukusis ugdymas siekia ne tik akademinių tikslų, bet ir socialinių. Jis skatina visus mokinius dalyvauti mokyklos gyvenime, bendradarbiauti su bendraamžiais ir kurti socialinius ryšius.
Visų gebėjimų pripažinimas:
Įtraukusis ugdymas remiasi nuostata, kad visi mokiniai turi unikalius gebėjimus ir potencialą, kurį reikia atpažinti ir puoselėti.
Politikos ir praktikos derinimas:
Įtraukusis ugdymas yra palaikomas politikos lygiu, kuris reikalauja aiškių mokyklų sistemų, kurios remia šį ugdymo metodą. Tai apima ir tinkamą mokytojų rengimą bei išteklių paskirstymą.
Įtraukiojo ugdymo nauda:
Socialinė integracija:
Skatina toleranciją, supratimą ir draugiškus santykius tarp visų mokinių.
Individualizuotas mokymasis:
Pritaikant ugdymą pagal individualius poreikius, mokiniai gali mokytis efektyviau.
Gebėjimų atpažinimas:
Įtraukusis ugdymas padeda atpažinti ir išnaudoti kiekvieno mokinio stipriąsias puses.
Visuomenės pokyčiai:
Skatinant įtraukumą mokykloje, formuojama labiau tolerantiška ir įvairiapusė visuomenė.
Įtraukusis ugdymas reikalauja nuolatinio darbo, resursų ir atsidavimo tiek mokyklos personalo, tiek visuomenės, tačiau jo nauda yra labai reikšminga tiek individualiam mokinių vystymuisi, tiek visos bendruomenės gerovei.
Ketvirtokams vyksta lietuvių kalbos pamoka. Mokytoja užduoda klausimus, o kai kurie vaikai net stojasi iš suolų, stiebiasi ant pirštų galiukų, kad atkreiptų mokytojos dėmesį. Jie sprigėte spirga noru atsakyti į klausimą. Visgi vienas berniukas apatiškai guli ant stalo, rankas užsimetęs ant galvos ir...
50 tūkstančių vaikų su negalia šiemet išėjo į bendrojo ugdymo mokyklas. Viešojoje erdvėje nuskambėjo ne viena negatyvi istorija apie negalią turinčius vaikus, kurie kasdien patiria patyčias. Ne mažiau istorijų ir iš kitos pusės – tėvų, kurių vaikai mokosi kartu su negalią turinčiais, ir mokytojų, ku...
„Delfi“ konferencijos „(Ne)matomi: įtraukties diena“ diskusijoje „(Ne)matomi vaikai: ar mokyklos pasiruošusios išugdyti ateities lyderius?“ aktorė Toma Razmislavičiūtė-Juodė ir atlikėja Katažina Zvonkuvienė, auginančios sūnus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, pasidalijo savo patirtimi švietimo s...
Tūkstančiai vaikų su negalia šiemet išėjo į bendrojo ugdymo mokyklas. Kai kurių mokyklų durys jiems liko uždarytos arba atidarytos tik dėl akių. Yra daug tokių ugdymo įstaigų, kur negalią turintys vaikai kasdien patiria patyčių ne tik iš bendraklasių, bet ir iš mokytojų, be to, tokiais vaikais steng...
Gruodžio 4–5 d. organizuojama konferencija „Švietimas. Tik į priekį?!“, kurioje bus diskutuojama aktualiais švietimo dabarties ir ateities klausimais. Viena antrosios dienos diskusijų temų skirta įtraukiajam ugdymui, kuris nuo šių mokslo metų tapo privalomas visoms Lietuvos ugdymo įstaigoms. Kaip ve...
Vis dažniau kalbama apie įtraukųjį ugdymą mokykloje. Tik ryškėja skirtingi jo supratimai – vieni mano, kad tai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracija į ugdymo(si) procesą, kiti vadovaujasi Švietimo įstatyme pateikta įtraukiojo ugdymo samprata: „įtrauktis – švietimo sistema sudaro s...
Vaikų, turinčių intelekto negalią, įtrauktis į visuomenę – jautri ir kompleksiška tema. Tai ne tik švietimo, bet ir socialinė, emocinė bei kultūrinė užduotis, reikalaujanti visų visuomenės narių įsitraukimo ir supratimo. Kaip sėkmingai įtraukti šiuos vaikus ir kokie pagrindiniai iššūkiai lydi šį pro...
„Gyvenime nieko nereikia bijoti, reikia tik suprasti. Dabar pats laikas daugiau suprasti, kad mažiau bijotume“, – yra pasakiusi žymi lenkų-prancūzų mokslininkė Marie Curie. Tokią nuostatą galėtume pritaikyti ir požiūriui į oficialiai nuo šių mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklose startavusį įtraukų...
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui. Viena iš priemonių, padedančių mokytojams ir specialistams spręsti iššūkius, su kuriais susiduriama, kai kalbama apie įtraukųjį ugdymą, gali būti Lietuvos gamintojų sukurta papildytosios realybės smėlio dėžė IMSAND.
Dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse užsibrėžusi Širvintų rajono savivaldybė nurodo nepriėmusi jokių oficialių teisės aktų. Dėl to šią informaciją gavę Vyriausybės atstovai apskrityse sako savivaldybės sprendimų vertinti negalintys. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto...
Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai nesutaria, kaip geriausia užtikrinti vaikų su specialiais poreikiais interesus. Dalis politikų akcentuoja, kad įtraukusis ugdymas yra raktas siekiant efektyvesnės žmonių su negalia integracijos. Tuo metu kiti pabrėžia, kad šiam žingsniui mokyklos dar n...
Artėjant mokslo metų pradžiai, suaktyvėjo diskusijos dėl įtraukiojo ugdymo. Randasi vis daugiau pesimizmo, skverbiasi įtraukiojo ugdymo krizės grėsmė... Pažvelkime į situaciją iš kelių perspektyvų, pasklaidykime dokumentus, pasidalinkime mintimis ir ateities įžvalgomis.
Gyvename pasaulyje, kuriame materialinė gerovė tapo esminiu sėkmės rodikliu, tačiau vis dažniau tenka pastebėti, kaip šiame lėkime prarandama dvasinė pusiausvyra, žmogiškumas ir tikrosios vertybės. Technologijos, socialiniai tinklai, informacijos srautai – visa tai nuolat formuoja mūsų mąstymą, elgs...
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepritariantis Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės pareiškimams, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai bus ugdomi atskirose erdvėse. Anot šalies vadovo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį. Todėl, pažymi G. Nausėda, jis artimi...
Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei pareiškus, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai bus ugdomi atskirose erdvėse, prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė pabrėžia, kad šiuo klausimu reikia siekti moksleivių, o ne miesto vadovų, interesų. Pasak jos, kiekvienos savivaldybės užd...
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kurios reformos švietimo srityje yra vykdomos greičiau nei švietimo bendruomenė spėja joms pasiruošti. Pasak jo, vienas to pavyzdžių – įtraukiojo ugdymo reforma.
Praėjusiais metais nuskambėjus keliems skandalams švietimo sistemoje, prasidedantys nauji mokslo metai žada ne vieną naujovę. Kol mokyklos nerimauja ne tik dėl startuojančio įtraukiojo ugdymo, tačiau ir dėl vadovėlių trūkumo atnaujintose ugdymo programose, ministerija sako parengusi reikiamą metodin...
„Jei sakome, kad norime visuomenės, kurioje visi galėtų jaustis pilnaverčiais jos nariais, nepriklausomai nuo turimų skirtybių, tokiu atveju tai turi atsispindėti ir švietime“, – paklaustas nuomonės apie įtraukųjį ugdymą sako Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos (LTPA) narys, psichologas J...
Nuo rugsėjo Lietuvoje startuoja įtraukusis ugdymas – mokyklos ir darželiai į klases ir grupes priims ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Nors kai kuriems tai gali atrodyti nemenkas iššūkis, tačiau patirties su įtrauktimi turintys pedagogai bei specialistai pabrėžia – toks ugdymas naudingas vis...
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės sprendimas specialiųjų poreikių vaikų ugdymą organizuoti atskirose erdvėse gilina atskirtį.
