„Širvintų rajono merės sprendimas dėl ugdymo organizavimo skirstant vaikus į atskiras erdves pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina vaikų ir tėvų susipriešinimą, provokuoja pažeminimą ir tikrai nestiprina šios bendruomenės“, – ketvirtadienį išplatintame komentare tikino I. Gaižiūnas.
„Merės požiūris yra esminis stabdis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui ir bendrai – visapusiškos jaunos asmenybės ugdymui“, – pridūrė jis.
Be to, anot viceministro, trečiadienį Ž. Pinskuvienės viešai išplatintas pranešimas klaidina visuomenę.
„Merei derėtų žinoti, kad specialiosios ugdymo įstaigos ir specialiosios klasės nėra uždaromos. (...) Tėvai neprivalo savo vaiko perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas, jei mano, kad jų vaiko poreikius geriau atliepia specialioji mokykla. Todėl čia labai svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms ir jų pedagoginės psichologinėms tarnyboms. (...) Širvintų rajone iki šio nebuvo nei specialiųjų klasių, nei specialiųjų mokyklų“, – pabrėžė I. Gaižiūnas.
„Rekomenduojama darželio grupėje, bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje ugdyti ne daugiau kaip 3 mokinius, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Taigi, formuojant klases, vienoje jų neturėtų mokytis keturi ar penki „tokie“ vaikai, kaip skelbia Širvintų rajono merė“, – reaguodamas į Širvintų rajono merės pareiškimus pažymėjo jis.
Trečiadienį Ž. Pinksuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.
„Užtikrinu, kad visos ugdymo įstaigos tinkamai pasirūpins visais mokykloje besimokančių vaikučių specialiaisiais poreikiais, jie bus integruoti į bendrąjį ugdymą kartu mokantis dailės, muzikos, technologijų, fizinio ugdymo, bus skirtas išskirtinis dėmesys jų poreikiams“, – teigė Širvintų rajono merė.
„Tačiau individualiais atvejais jie bus ugdomi atskirai nuo kitų vaikų, todėl daugiau nenukentės nei jų nei kitų klasės vaikų ugdymo kokybė, emocinė būsena, jie nebepatirs tiek psichologinių įtampų kiek jiems tekdavo patirti anksčiau“, – pridūrė ji.
Pranešime Ž. Pinkskuvienė negailėjo kritikos valdantiesiams. Anot jos, nuo rugsėjo startuosiančiam įtraukiajam ugdymui nepasirengta – trūksta atitinkamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų ir asistentų, nėra skirtas pakankamas finansavimas.
„Šis valdančiųjų taip skambiai pristatytas, tačiau skubotai ir paviršutiniškai parengtas ir paleistas „įtraukiojo ugdymo“ projektas sukuria daugiau problemų negu jų išsprendžia“, – aiškino ji.
Savo ruožtu viceministras nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybė įtraukiajam ugdymui 2022 metais skyrė 292 tūkst. eurų, o pernai – tik 31,3 tūkst. eurų. Tuo metu valstybė Širvintoms atitinkamai skyrė 471 tūkst. eurų ir 522 tūkst. eurų. Anot I. Gaižiūno, šiais metais Širvintoms suplanuota skirti 600 tūkst. eurų.
„Valstybės finansavimas švietimo pagalbai Širvintose didėja, o Širvintų dalis mažėja, nors finansavimas turėtų būti tik iš savivaldybių“, – akcentavo jis.