Seime bus bandoma aiškintis priežastis, kodėl siekiama stabdyti įtraukujį ugdymą Lietuvoje

Priešinantis įtraukųjį ugdymą stabdančioms Šveitimo įstatymo pataisoms, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu (LNF) ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Seime rengia apskritojo stalo diskusiją, kurios metu siekiama įgarsinti argumentus, kodėl specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai turi mokytis įprastose švietimo ir ugdymo įstaigose, o ne specialiai jiems sukurtuose „getuose“ – specialiosiose mokyklose.

Kaip rašoma pranešime spaudai, ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad stabdydamas įtraukųjį ugdymą, Seimas gręžtųsi atgal, o ne judėtų į priekį. Pasak T. V. Raskevičiaus kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis turi specialiųjų poreikių, ar ne, yra toks pat vaikas ir jis turi teisę ne tik mokytis kartu su kitais vaikais, bet ir pasirinkti norimą mokyklą.

„Prieš žiemos šventes Seime pateikimo stadijoje „įbalsuotos“ Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama stabdyti įtraukiojo ugdymo procesus Lietuvos mokyklose, o didelių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus grąžinti į specialiąsias mokyklas, žmonių su negalia bendruomenėje sukėlė šoką. Projektą įregistravę Seimo nariai šių pakeitimų nederino su žmonių su negalia teisių apsaugos srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir ekspertais, tokiu būdu nubraukdami pastarųjų metų įdirbį ir bendradarbiavimą.

Siekdamas taisyti situaciją, Žmogaus teisių komitetas sieks išklausyti visas suinteresuotas puses – žmonių su negalia orumas nėra prekė, kuria prekiausime Seime prieš artėjančius Seimo rinkimus,“ – teigė Seimo narys T. V. Raskevičius.

Anot Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmiasnkienės, įtraukusis ugdymas nėra tik politika ar „gairės“ mokykloms. Visų pirma tai yra fundamentali teisė ir visuomenės atspindys – visuomenės, kuri vertina įvairovę ir lygiateisiškumą.

„Sudarydami mokykloms galimybę dėl nepasirengimo, išteklių stokos, o kartais gal ir nenoro, nepriimti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, mes ne tik diskriminuojame šiuos vaikus, bet ir apsunkiname bei savotiškai baudžiame mokyklas, kurios deda pastangas būti įtraukios, nes didžioji specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis atitenka būtent joms.

Nepalaikau siūlomų įstatymo pakeitimų, tai būtų kelias atgal, kelias, kuris veda diskriminacijos, ribotų pasirinkimų ir daugybės šiandien egzistuojančių socialinių problemų Lietuvoje link,“ – tikina Seimo narė M. Ošmianskienė.

Pernai gruodį Seime buvo pateiktas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti 2020 m. Seimo priimtas ir 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančias Švietimo įstatymo pataisas ir taip apriboti tėvų, auginančių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, laisvę ir teisę pasirinkti pageidaujamą ugdymosi įstaigą.

Pakeitimais siekiama sudaryti galimybes švietimo įstaigoms nepriimti didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir nukreipti juos į kitas, tariamai geriau pritaikytas, švietimo įstaigas.

Apskritojo stalo diskusija „Pasirengimo įtraukiajam ugdymui sėkmės ir nesėkmės Lietuvoje“ vyks vasario 7 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai). Renginį taip pat bus galima stebėti Delfi portale, spauskite ČIA.

Renginyje dalyvaus Švietimo, sporto ir mokslo ministras Gintautas Jakštas, LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs (2015–2022) Jungtinių Tautų Žmonių su negalia komiteto narys ekspertas ir vicepirmininkas dr. Jonas Ruškus, LNF Įtraukiojo švietimo ekspertė Lina Garbenčiūtė, Žmonių su negalia ir jų tėvų bendruomenės atstovė Rūta Ruolytė-Verschoore, kiti nevyriausybinių organizacijų ir švietimo įstaigų atstovai, ekspertai, žmonių su negalia bendruomenės nariai, taip pat Seimo nariai.