Atkreipė dėmesį į silpnaregius ir turinčius regėjimo negalią
„Telia“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė teigia, kad įmonės tikslas – visiems prieinamos paslaugos, todėl nuspręsta kartu su Silpnųjų ir neregių asociacija atlikti auditą. Anot jos, vasaros viduryje atliktas auditas parodė pagrindines taisytinas klaidas įmonės programėlėse ir tinklalapyje, be to, leido įvertinti jų patogumą silpnaregiams ir regėjimo negalią turintiems asmenims.
„Nebuvome iki galo tikri, ką pamatysime audito metu, tačiau rezultatu apsidžiaugėme. Darėme eksperimentą su vienu neregiu, tiesiog sakome: pabandykite užsisakyti dabar mūsų interneto puslapyje interneto paslaugą. Nustebome, nes aš pati ilgiau užsisakinėjau viską matydama. Tai tikrai viskas įmanoma, užsakyti paslaugas patogu, tačiau yra ir tobulintinų vietų. Dabar dėliojame strategiją ir veiksmų planą, kad kuo greičiau pakoreguotume taisytinas vietas ir paslaugos būtų tikrai prieinamos visiems“, – sako J. Markeliūnė.
„Pati šiame salone, tarp kitko, esu daug metų dirbusi ir atrodo, kad labai gerai jį pažįstu, bet kai tu esi su baltąja lazdele ir užrištomis akimis, tai visiškai kitaip suvoki aplinką. Tai buvo labai vertinga patirtis, leidusi suprasti ir kitaip pasitikti atėjusį klientą, žinoti, ką daryti ir ko nedaryti”, – išbandžiusi simuliaciją, įspūdžiais dalinosi J. Markeliūnė.
Ji pažymi, kad ir patys darbuotojai vis dažniau prašo edukacijų, kaip bendrauti su tam tikrą negalią turinčiais žmonėmis ar kaip tinkamai juos aptarnauti, todėl panašias edukacines veiklas planuojama tęsti.
Anot jos, „Telia“ didina įtrauktį ne tik klientų, bet ir darbuotojų atžvilgiu, o įmonės kolektyve darbuojasi žmonės su skirtingomis negaliomis – tiek fizinėmis, tiek įvairiais neuroįvairovės spektrais.
„Esame labai lankstūs ir norime, kad žmonės galėtų jaustis patogiai ir gerai darbo vietoje. Kalbant apie silpnaregių įtrauktį, mūsų didieji Kauno ir Vilniaus biurai yra tam pritaikyti. Mūsų liftai turi Brailio rašto žymėjimą ir pasako, kada durys atsidaro, kada jos užsidaro. Skiriame tam dėmesį, tačiau dar tikrai turime ką tobulinti“, – pastebi J. Markeliūnė.
Kada svarbu ištiesti pagalbos ranką: viena iš išskirtinių situacijų – evakuacija
Tuo metu regos negalią turinti visuomenininkė, radijo laidų vedėja bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tarybos narė Irma Jokštytė-Stanevičienė teigia, kad sąjungoje bandoma parengti planą, kaip neregiai ir silpnaregiai galėtų saugiai evakuotis, be to, vykdo mokymus.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, organizavome mokymus apie tai, ką reikėtų žinoti, kad žmonės, turintys regos sutrikimų, galėtų pasirūpinti savo saugumu. Aš manau, kad tikrai neįmanoma pasiruošti visoms situacijoms ir jų visų numatyti. Visų pirma, reikia suvokti tai, kad regos negalią turintis žmogus elementariai negauna informacijos ekstremalioje situacijoje apie tai, kas vyksta. Todėl saugumo reikalaujančiose situacijose jam prireiks aplinkinių pagalbos. Svarbu žengti žingsnį į bendradarbiavimą, kad aplinkiniai nebijotų prieiti prie žmogaus, pasiūlyti savo parankę, žinotų, kaip pasiūlyti pagalbą ir padėti evakuotis“, – teigia I. Jokštytė-Stanevičienė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad net jei regėjimo negalią turinčiam žmogui būtų žinomas kelias iki avarinio išėjimo, ekstremalios situacijos atveju tas kelias gali nebebūti saugus. Todėl tokiose situacijose itin svarbi aplinkinių pagalba.
Progresas darbo rinkoje džiugina, tačiau dar yra kur tobulėti
Kalbant apie tai, ar Lietuvos verslai yra prisitaikę priimti žmones su regos negalia tiek kaip darbuotojus, tiek klientus, I. Jokštytė-Stanevičienė sako, kad progresu galima pasidžiaugti, nors kalbėti apie visus verslus ir sunku.
„Kai „Telia“ susisiekė su mumis ir pasakė apie įtraukties ir įvairovės skyrių (…), aš galvoju: ką, jau pas mus būna tokių skyrių? Ir tai man buvo džiugiausia metų naujiena, kad, pasirodo, jau būna tokių skyrių. Manau, kad tik verslas, žengdamas tokius žingsnius, gali parodyti pavyzdį. Jie turi daugiau galimybių negu viešasis sektorius, kuriame pokyčiai visada vyksta, deja, lėčiau. Mes esame įpareigoti iš Europos Sąjungos siekti įtraukties, kad kiekvienas rastų galimybes integruotis darbo rinkoje“, – sako I. Jokštytė-Stanevičienė.
Vis dėlto, ji pastebi, kad norint įsidarbinti turint regos ar kitą negalią, sunkumų tikrai kyla. Statistika rodo, kad mūsų šalyje dirba tik nedidelė dalis neregių – apie 30 proc.
„Mes tikrai turime kur dar patobulėti. Ir aš nesakau, kad viską turi padaryti verslas. Mes turime rodyti galimybes žmonėms, turintiems regos negalią, ir sakyti, kad jūs esate reikalingi darbo rinkai, kad verslai jau jūsų nebebijo ir laukia, todėl turėkite tikslą gerinti savo kompetencijas ir tobulėti. Mes visi turime augti ir visi turime ko mokytis – tiek regos negalią turintys žmonės, tiek kiti mūsų visuomenės atstovai“, – teigia I. Jokštytė-Stanevičienė.