Šiuos skirtingų įstatymų projektus jau svarstė Trišalė taryba, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.
VDI ragina reikalauti visiško blaivumo darbe, o šiuo metu leistina riba yra 0,4 promilės. Ji rengia ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis leidžiama didinti baudas už darbo saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų pažeidimus, kai dirbama pavojingus darbus, o dar padidinti, ir už darbą apsvaigus.
„Šiuo metu bauda yra iki 100 Lt, o ją sumokėjęs darbuotojas dar ir apspjaudo inspektorių“, – posėdyje sakė M. Pluktas.
Į Alkoholio kontrolės įstatymą siūloma įrašyti leidimą darbdaviui įmonėse alkotesteriu tikrinti darbuotojus, kai yra pagrindo įtarti, kad jie dirba neblaivūs.
„Galiojanti įstatymo nuostata yra per siaura, nes numatytas tik asmenų, vairuojančių transporto priemones, tikrinimas. Tuo tarpu įmonių neblaivių vairuotojų avarijose žūsta gerokai mažiau, palyginti su kitus darbus dirbančiais neblaiviais darbuotojais. Dabar į įmonę kviečiama policija niekada neatvyksta, jei neblaivus darbuotojas nesielgia chuliganiškai“, – sprendimą motyvuoja VDI.
Inspekcija taip pat tikėjosi, kad savanoriškai darbdavių kuriamas elektroninis už girtavimą išmestų darbuotojų bankas pagelbės renkantis darbuotoją. „Tokio duomenų banko, kaip prevencijos priemonės, apie nedrausmingus darbuotojus egzistavimas dalį darbuotojų galbūt atbaidytų nuo potraukio dirbti apsvaigus“, – argumentuoja siūlymo autoriai.
Tačiau šią idėją skirtingai įvertino Trišalės tarybos posėdyje dalyvavę verslo atstovai, kai kurie siūlė banką kurti „Sodroje“, kiti abejojo, ar apskritai įmanoma tai įgyvendinti.
Tarp planų kovoje su girtavimu ir pažeidimais darbo vietoje – ir nemokama VDI telefono linija darbuotojams ir darbdaviams.
Atimti teisę vairuoti
VDI ragina įteisinti nuostatą, kad vairuojant automobilį apsvaigus, pirmą kartą vairuotojo pažymėjimas būtų atimamas 5 metams, o pakartotinai – visam laikui.
„Tik griežtos sankcijos didžiąją dalį nedrausmingųjų privers susimąstyti apie padarinius ir padės išsaugoti dalį gyvybių. Paskutinė vieta pagal žuvusius neblaivius darbuotojus ES įpareigoja griežtinti sankcijas“, – laikosi nuomonės VDI.
Draudžiamas ir neblaivus
Inspekcija siūlo papildyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nuostata, kad draudžiamaisiais būtų pripažįstami ir tie įvykiai, kai nelaimingo atsitikimo metu nukentėjo neblaivus darbuotojas.
Šiuo metu įstatymas neblaivių žuvusiųjų darbuotojų atvejų nepripažįsta draudiminiais, todėl tos įmonės nepatenka ir į mokesčio tarifo didinimo grupę, taigi nesulaukia ir ekonominės sankcijos – padidėjusios įmokos.
„Tokiu atveju darbdaviai nevykdo jokios neblaivumo prevencijos. Kai darbdaviai sumoka mokestį už darbuotojus į draudimo fondą nuo nelaimingų atsitikimų, jie sumoka už visus įvykius, nepriklausomai nuo to, kokiame stovyje ką darbuotojas padarė. Svarbiausia, kad jis dirbo įmonės naudai, vadovaudamasis vidaus tvarkos taisyklėmis“, – DELFI sakė vyriausiasis darbo inspektorius.
VDI skaičiuoja, kad iš visų neblaivių žuvusių 90 proc. atvejų buvo pažeisti ir darbo saugos reikalavimai, o apie 10 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta tik dėl darbuotojų girtumo.
Taip pat siūloma įstatymu numatyti darbuotojo pareigą nedirbti apsvaigus nuo alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, pranešti apie pastebėtus neblaivius kolegas.
Nori darbuotojų atsakomybės
„Mes pasigendame pačių darbuotojų atsakomybės už girtavimą ir saugos bei sveikatos reikalavimų nesilaikymą“, – posėdyje sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Darbo santykių komiteto pirmininkas Arimantas Glebauskas.
„Aš manau, kad reikės greitai skelbti karą statybose dėl girtavimo. Tokio girtavimo lygio nebuvo pasiekta nei 1980, nei 1990 metais“, – sakė LPK vicepirmininkas Jonas Guzavičius.
VDI duomenimis, darbe žuvusių neblaivių darbuotojų dalis tarp visų žuvusiųjų katastrofiškai didėja: 2003 m. – 28 proc., 2007 m. – 41 proc. Iki įsigaliojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, kai įmonė pati mokėdavo vienkartinę pašalpą, žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius buvo sumažėjęs iki 13 proc.
Žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius Lietuvoje yra 8 kartus didesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, o statybos sektoriuje dėl kritimų iš aukščio – net 15 kartų.
63 proc. iš žuvusiųjų neblaivių darbuotojų darbovietėje turėjo iki 1 metų darbo stažą.