Ši problema išryškėjo prieš 6 metus panaikinus blaivyklas.
Girti asmenys neretai trukdo medikų darbą, gadina inventorių, o kartais nukenčia net patys gydytojai.
Kauno savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri pateikė galimą problemos sprendimo būdą.
"Darbo grupė šiai dienai pasiūlė bent jau numatyti papildomų lėšų, kad ligoninėse kur pristatomi neblaivūs asmenys būtų įrengtos atskiros patalpos su atskiru priimamuoju, kad neblaivūs asmenys nesusidurtų su eiliniais pacientais", - sakė Kauno Savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiojo specialistė Jolanta Baltaduonytė.
Kitą mėnesį svarstant miesto biudžetą ketinama skirti 150 tūkst. specialių padalinių įrengimui.
"Tai problemos iš esmės neišspręs. Nebent reikia statyti atskirą pastatą, bet neaišku ar tai ekonomiškai labiau apsimokės nei steigti vieną įstaigą kur būtų aiški asocialių ir neblaivių asmenų nukreipimo tvarka. Siūloma suma yra juokinga. Ja net nepadengsi vienos gydymo įstaigos išlaidų. Dabar tokias paslaugas Kaune teikia dvi stacionarinės įstaigos. Čia yra iškreipti valdininkų skaičiavimai, kur prioritetai skiriami kitiems reikalams, o sveikatos apsauga kaip visada lieka antrajame plane", - sakė Kauno II klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas teisės klausimams Darius Petraitis.
Kauno valdininkai teisinasi, kad išblaivinimo paslaugas privalo teikti gydymo įstaigos, kurios finansuojamos iš Lietuvos biudžeto, tačiau D.Petraitis įsitikinęs, kad už išblaivinimo paslaugas turi mokėti savivaldybė.
"Valdininkai savo naudai interpretuoja Alkoholio kontrolės įstatymą, kuriuo labiausiai remiasi. Įstatymas numato, kad asmenys gali būti priverstinai detoksikuojami sveikatos priežiūros įstaigose jei kelia grėsmę kitų sveikatai ir gyvybei. Tačiau Socialinių paslaugų įstatymas, kuris asocialius asmenis priskiria socialinės rizikos grupei ir to įstatymo 34 straipsnis aiškiai numato finansavimo tvarką ir šaltinius – tai turi daryti savivaldybė", - sakė D.Petraitis.