Vilniuje vien per šį pusmetį Greitosios pagalbos medikams teko vykti pas 83 alkoholiu apsinuodijusius paauglius. Anot Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos vedėjos doc. Virginijos Žilinskaitės, dažniausiai tenka gaivinti paauglius iki 15 metų.
„Mat jie dar menkai žino, kas yra alkoholis, koks jo poveikis ir kiek jo gali atlaikyti organizmas. Teko gydyti dvylikametį, kurio kraujyje alkoholio koncentracija siekė keturias promiles. Tačiau iš tiesų būklės sunkumas nuo promilių nepriklauso. Kai kuriems gyvybinės funkcijos trinka ir nuo dviejų promilių“, - teigė pašnekovė.
Anot pašnekovės, dar prieš keletą metų į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės reanimaciją kasmet patekdavo apie 50-60 sunkiai alkoholiu apsinuodijusių jaunuolių. Dabar šis skaičius jau siekia šimtą. Kai kuriems pacientams medikų pagalbos prireikia ne vieną kartą.
Medikų siaubas – masinės šventės
Anot Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vadovės Rasos Jansonienės, pasitaikė ne vienas atvejis, kai paauglys tiesiai šviesiai prisipažino, kad gerti nesiliaus. Per metus šis skyrius sulaukia daugiau nei 60 alkoholiu ar narkotikais apsinuodijusių paauglių. Paprastai jie visi būna komos būsenoje, jiems trinka kvėpavimas, širdies veikla.
Santariškėse įsikūrusios Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės direktorius Kazimieras Binkis pastebi, kad apie alkoholio vartojimo mastus reikėtų spręsti ne tik iš reanimacijoje atsidūrusių paauglių skaičiaus. „Šiemet tokių pacientų turėjome tik penkis. Tačiau girtumas nustatytas dar bent 30-čiai vaikų, kurie pas mus pakliuvo dėl traumų”, - teigė pašnekovas. Bene didžiausias darbymetis medikams būna per šventes.
„Kiekvienos šventės laukiame su siaubu ir specialiai jai ruošiamės. Pastaruoju metu padėtis kiek pagerėjo. Ko gera, tai susiję su griežtesne alkoholio vartojimo kontrole per masinius renginius, - svarstė V.Žilinskaitė. – Tačiau iš tiesų paauglių girtavimo problemai dėmesio skiriama per mažai.
Net keista, kad dar vyksta diskusijos, ar verta riboti alkoholio pardavimą. Tie, kurie sako, kad nieko daryti nereikia, tegu ateina pas mus ir pabudi savaitėlę“.
Apsinuodija net sidru
Kiek ramiau nusiteikusi tik Kauno vaikų ligų klinikos intensyvios vaikų terapijos gydytoja bei vaikų poliklinikos administratorė Ilona Stirbienė.
„Tvirtinti, kad padaugėjo girtaujančių paauglių, nesiimčiau. Buvo jų ir prieš 10 metų. Du trečdaliai pas mus patenkančių pacientų – ne iš probleminių šeimų, o geri vaikai, kurie alkoholio per kokią nors šventę paragavo pirmą kartą. Šiuo metu labai reklamuojamas sidras, tačiau nuo jo vaikai dažniausiai ir apsinuodija, ypač kai jį sumaišo su degtine“, - teigė pašnekovė. Šioje ligoninėje per mėnesį intensyvios terapijos prireikia 2-3 paaugliams.
Baudos – juokingos
Anot Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Kristinos Smirnovos, pernai už alkoholio vartojimą ar pasirodymą girtam viešoje vietoje buvo surašytas 3361 protokolas. Iš jų 1678 nuobaudos skirtos tėvams. Mat pagal teisės aktus iki 16 metų bausti pačių vaikų negalima. 470 protokolų surašyta už alkoholinių gėrimų pirkimą nepilnamečiui, 262 kartus nubausti prekybos darbuotojai, pardavę alkoholį nepilnamečiams. Šių metų pirmojo pusmečio statistika rodo, kad tendencijos išlieka panašios – jau surašyti 1543 protokolai. Iš jų 760 skirti paauglių tėvams, 225 – alkoholį paaugliams pirkusiems suaugusiems, 110 – prekybos darbuotojams.
Anot pareigūnės, policijos žinion daugiausia pakliūna paaugliai nuo 16 metų. Kai kuriems iš jų per metus surašomas ne vienas protokolas. „Teigti, kad vaikai yra iš probleminių šeimų, negalima. Be abejo, probleminėse šeimose, kur nuolat girtaujama ar vaikai yra neprižiūrimi, tokių atvejų daugiau. Tačiau vaikai iš tokių šeimų tikrai nedominuoja“, - tvirtino K.Smirnova.
Jei šešiolikos metų sulaukęs paauglys girtas pagaunamas pirmą kartą, jam skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 15 iki 25 litų, jei antrą kartą - 25 iki 50 litų. Jaunesnių paauglių baudžiami tėvai. Jiems skiriama bauda svyruoja nuo 50 iki 100 litų.