Daugelį dešimtmečių švedai (įskaitant ir jaunuosius švedus) galėjo pasigirti palyginti su kitomis Europos šalimis mažu alkoholio suvartojimo rodikliu.
Tai susiję su nuosekliai vykdoma šalyje alkoholio politika: monopolizuota šios valstybės alkoholinių gėrimų pardavimo sritis, nustatyti griežti apribojimai parduodant alkoholį nepilnamečiams, padidintos alkoholio kainos (Švedijoje jos vienos aukščiausių).
Pastebėta, kad tendencijos pradėjo keistis tuomet, kai Švedija įstojo į Europos Sąjungą 1995-aisiais. Gyventojams atsirado daugiau galimybių įsigyti pigesnio alkoholio ir kaimyninių šalių.
Nevyriausybinė organizacija Švedijos Taryba Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo informacijai teikti išspausdino kasmetinę apžvalgą, atspindinčią devintos klasės moksleivių (15–16 amžiaus vaikų) gėrimo įpročius.
2007-ųjų metų statistika rodo, kad daugiau nei 30 proc. moksleivių teigia visai nevartojantys alkoholio. Šis rodiklis pakito: 1990-ųjų pabaigoje negeriančių šio amžiaus vaikų buvo 20 proc.
20–25 m. amžiaus jaunuolis išgeria vidutiniškai 14 pusės litro stipraus alaus bokalų kiekvieną savaitę. Tos pačios amžiaus grupės mergina išgeria perpus mažiau.
Suomija: socialinė reklama, reikia diskusijų
Kai 2004-aisiais Suomijos vyriausybė trečdaliu sumažino mokesčius alkoholiui, šalyje gerokai padaugėjo mirčių ir ligų, susijusių su alkoholio vartojimu.
Mokesčių sumažinimo motyvas buvo pigaus alkoholio importas iš kaimyninės Estijos.
Šiandien rodikliai fiksuoja, kad alkoholio vartojimas tarp jaunuolių mažėja, tačiau bendras gėrimo skaičius auga.
16–17 metų Suomijos jaunuolių viešas girtuokliavimas yra vis akivaizdesnis.
Pernai dirbančio amžiaus suomių mirties statistikos rodikliai parodė, kad mirčių lentelės viršuje karaliavo su alkoholio vartojimu susijusios ligos ir apsinuodijimai.
Šalies vyriausybė bandydama spręsti augančią problemą inicijavo socialinę reklamą, skirtą jaunuomenei.
Sutinkama, kad žmonėms tikrai reikėtų pokyčių visoje Suomijos gėrimo kultūroje ir reikėtų daugiau viešų diskusijų šia tema.
Ispanija: geria lėčiau ir mažiau
Ispanija bėdų dėl alkoholio beveik neturi, jeigu lygintume šios valstybės rodiklius su Didžiąja Britanija.
Bendrame Europos kontekste Ispanijoje užfiksuoti skaičiai geri. Bare užsisakant alaus, pagal vietinį standartą, įpilama 200 mililitrų gėrimo, t. y. visu trečdaliu mažiau nei Didžiojoje Britanijoje.
Dauguma jaunų žmonių pradeda gerti stipriuosius gėrimus ankstyvoje paauglystėje kartu su tėvais.
Ispanijoje galima pastebėti socialinę toleranciją alkoholio vartojimui viešose vietose. Baruose, restoranuose kuriama jauki atmosfera. Žmonės čia dažniausiai atsipalaiduoja ir geria lėčiau nei kitose Europos šalyse.
Šioje šalyje itin retas atvejis, kad alkoholio vartojimas iššauktų žiaurų žmonių elgesį.
Tačiau negalima teigti, kad Ispanija neturi su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Šalies sveikatos ministras sako, kad 5 proc. gyventojų turi šių bėdų.
Reiškinys, vadinamas „didžiuoju buteliu“ (isp. botellon), – kai jauni žmonės susitikę geria alkoholį tiesiog gatvėse, – kelia susirūpinimą visiems ispanams, nes manoma, kad tokių dalykų toleravimas skatina girtuoklystę.
Vokietija: pakeista keletas įstatymų
Vokietijoje šių metų kovą 16-os metų moksleivis, išgėręs daugiau nei 50 tekilos taurelių, mirė.
Moksleivio mirtis atkreipė dėmesį į augančią paauglių girtuokliavimo problemą šalyje. Buvo pakeista keletas įstatymų.
Baro, kuriame moksleiviui parduota gėrimo, savininkas buvo suimtas ir laukia teismo. Jis kaltinamas sukėlęs sunkų kūno sužalojimą, kuris privedė asmenį prie mirties.
Vokietijos vyriausybė taip pat uždraudė vakarėlius, apie kuriuos sakoma – „Gerk viską, ką gali“. Juose svečiai sumokėdavo tam tikrą sumą ir galėjo nusigerti iki „žemės graibymo“. Moksleivis, miręs kovą dalyvavo tokio tipo vakarėlyje.
Palyginus keleto pastarųjų metų duomenis, alkoholio vartojimas šalyje sumažėjo, tačiau šiandien Vokietijoje daugelis geria gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Vokiečių paaugliai užima antrą vietą pagal suvartojamo alkoholio kiekį visoje Europoje, pirmąją vietą užleidę Didžiosios Britanijos paaugliams.
Problemos, susijusios su alkoholio vartojimu Vokietijoje yra siejamos su vokiečių kultūra, kurioje gėrimas užima reikšmingą vietą. Alkoholio industrija yra nusitaikiusi į jaunuomenę, kuri matoma kaip nauji potencialūs vartotojai.
Italija: reklamose jaunimas skatinamas gerti
Didžiojoje Britanijoje paaugliai garsėja besaikiu alkoholio vartojimu, kai italai gali didžiuotis saikingumu.
Greičiausias būdas smukti italo akyse yra viešai nusigerti. Alkoholio vartojimas tiesiog gatvėje laikomas nepagarbiu elgesiu.
Tačiau pastaraisiais metais tendencijos keičiasi.
Italijos sveikatos ministerijos rodikliai rodo, kad bent kartą per mėnesį girtauja apie 17 proc. visų Italijos gyventojų. Vienas iš penkių paauglių teigia geriantis nuolat.
1996-aisiais Italijoje buvo 19 tūkst. žmonių, besigydančių nuo alkoholizmo. Šiandien jų yra apytikriai 54 tūkst.
Sveikatos ministerija pastebi, kad jaunuoliai geria ne dėl malonumo, o kad apskritai nusigertų.
Šie pokyčiai susiję su Italijos alkoholio industrijoje pastebima tendencija skatinti jaunimą gerti metant iššūkį – būk „kietas“. Reklamose sakoma, kad jeigu negersi, neturėsi draugų.
Kita problema – įpročių kaita. Šeimos vienybė silpnėja. Gėrimo tradicija seniau buvo atsinešama iš tėvų. Jaunimas žinojo, kad vakarienės metu išgerti taurę vyno nėra nieko bloga. Tačiau dabar tėvai užtrunka savo darbuose: keičiasi gyvenimo ritmas, keičiasi santykiai šeimoje. Gėrimo tradicija formuojasi už šeimos ribų.
Romoje imtasi griežtesnių priemonių ir bandoma mažinti girtavimą bei su juo susijusių nusikaltimų skaičių: barų savininkams įsakyta užsidaryti anksčiau, o alkoholį pardavinėti plastmasinėje (ne stiklinėje) taroje.
Šiandien Italijoje draudžiama parduoti alkoholį klubuose vėliau nei 2 val. nakties.