Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba atskleidė sudėtingą, įdomų, išplėstinį bei pareikalavusį išmonės tyrimą, susijusį su alaus gamybos, realizavimo, prekybos verslu, iš kurio įmonės savininkas, nuslėpdamas tikrąjį įmonės turtą – pajamas, išlaidas ir pelną, pralobo.
Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, o labiausiai jis išpopuliarėjo XVI a. Lietuviai turėjo savo alaus dievaitį – Ragutį ir jo pačią – Raugutienę, o seniausiame Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų rinkinyje – 1529 m. LDK statute – galima rasti ne vieną įstatymą, minintį aludarystę.
Panevėžio apskritis taip pat nuo seno garsėja aludaryste, apskrityje veikia 18 alaus bravorų. Remiantis Panevėžio pareigūnų turima informacija ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamomis analizėmis alaus gamyba užsiimančios įmonės patenka tarp rizikingiausių prekybos sektorių, kuriuose klesti didelis „šešėlinis“ verslas.
Neskaidri alaus gamyba ir prekyba
2021 metais atlikę aludarystės verslo analizę pareigūnai nustatė rizikingą bendrovę, vykdančią latentinę nusikalstamą veiką, susijusią su alaus gamybos, realizavimo ir prekybos verslu. Sodros duomenimis bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, iš kurių trys – šeimos nariai, o vidutinis darbo užmokestis – mažesnis už minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Įtarimą kėlė ir tai, kad bendrovė dirbo neviršydama 45 000 eurų pelno, galimai tam, kad nereiktų tapti Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Nors pajamos buvo didelės, bendrovė dirbo nuostolingai arba deklaruodavo mažą pelną.
Galiausiai pareigūnai išsiaiškino, kad bendrovė pristatydavo alų įmonėms–pirkėjoms statinėse neišrašant dokumentų. Pareigūnai, nustatę, kad bendrovė galimai neskaidriai vykdo alaus gamybą ir prekybą.
Atliekant tyrimą užfiksuoti faktai, kad alus statinėse be buhalterinės apskaitos dokumentų buvo tiekiamas į ne mažiau kaip 30 juridinių asmenų – skirtingų alaus barų, esančių Panevėžyje, Kupiškyje, Rokiškyje, Kėdainiuose, Šeduvoje, o gauti pinigai dedami į labiausiai apsaugotą nuo mokesčių saugyklą – kišenę. Nekilo abejonių, kad mokesčiai slepiami stambiu mastu. Be to, vienos įmonės direktorė gudravo ir veikė net trijų įmonių vardu – vienoje kaip direktorė, kitoje kaip faktinis vadovas, o trečioje – vykdė veiklą už savo dukrą, kad išvengtų prievolės registruotis PVM mokėtoja.
Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės, gaminančios alų, direktorius priima visus sprendimus, susijusius su veikla: nurodo kokį kiekį produkcijos reikia pagaminti, kada, kur ir kiek alaus pristatyti, iš ko ir kada paimti pinigus bei kur juos padėti. Jis su sūnumi, bendrovėje dirbančiu vadybininku ir produkcijos išvežiotoju, tarėsi ir derino kam išrašyti sąskaitas už pristatytą alų, o kam ne. Sūnus užšifruotai (pagal sąskaitas parduodamą alų įvardindavo šviesiu, be sąskaitų – tamsiu, nors gamino ir tiekė vienos rūšies alų) kontaktavo su alaus barų atstovais – direktoriais, barmenėmis, vadybininkais ir derino tarpusavio veiksmus.
Alus į mažus alaus barus buvo pristatomas po du–tris kartus per savaitę, nors oficialiai buvo deklaruojama, kad alus pristatomas vieną kartą per mėnesį. Panevėžio kriminalistų užsispyrimo ir atkaklaus darbo dėka pavyko sėkmingai surinkti duomenis, tapusius reikšmingu postūmiu atskleidžiant realius be apskaitos dokumentų parduodamo alaus kiekius.
Atlikta 60 kratų
Ikiteisminiame tyrime kruopščiai surinkus visus duomenis pasiruošta stambaus masto realizacijai, kurios metu atlikta 60 kratų dalyvaujant ne tik Panevėžio kriminalistams, bet ir Šiaulių, Kauno, Utenos policijos pareigūnams. Kratų atlikimui buvo pasitelkti Panevėžio apskrities VMI, informacinių technologijų bei vaiko teisių apsaugos specialistai – iš viso dalyvavo 65 pareigūnai ir specialistai.
Kratų metu patikrintuose alaus baruose, kuriuose fiksuoti pajamų neapskaitymo atvejai, rasta neapskaitytų grynųjų pinigų bei nustatyta, kad ne visuose baruose kasos aparatai buvo įjungiami kiekvieną darbo dieną, o klientams atsiskaičius banko kortelėmis – pardavimų operacijos nebuvo registruojamos kasos aparatu ir neišduodami kasos aparato kvitai.
Kratų metu taip pat rasta „juodoji buhalterija“ – tyrimui reikšmingi dokumentai ir sąsiuviniai, kurie buvo paruošti naikinimui ir surasti šiukšliadėžėje bei prie namo esančiame šiukšlių konteineryje. Vieno baro darbuotoja, pamačiusi pareigūnus, pradėjo plėšyti sąsiuvinį, kuriame buvo vedama „juodoji buhalterija“, tad pareigūnams teko dokumentą surinkti iš naujo ir sudėlioti kaip puzlę.
Kito alaus baro savininkas porą statinių slėpė net savo miegamojo spintoje. Be to, kai kuriuose baruose rastas ne tik neapskaitytas alus, bet ir kontrabandinės cigaretės bei kontrabandinė degtinė. Baruose rasti ne tik stiprūs alkoholiniai gėrimai be banderolių, bet ir grynieji pinigai iš nesąžiningo verslo, įvairūs kiekiai alaus, kurių įsigijimo dokumentai kėlė įtarimų. Kratų metu pas pagrindinį bendrovės direktorių rasta 74 000 eurų grynųjų pinigų.
Įtarimai pareikšti 16-ai direktorių
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nefiksuojant ūkinių–finansinių operacijų, susijusių su pagaminto alaus iš bendrovės įsigijimu bei jo realizavimu, neišrašant sąskaitų faktūrų už parduotą alaus produkciją ir jų neįtraukiant į finansinę apskaitą bei gautų pajamų nedeklaruojant bei taip išvengiant pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą įtarimai pareikšti 16-ai juridinių asmenų direktorių, alaus iš bendrovės pirkėjų.
Dėl kratų metu rastų 147 litrų nedenatūruoto alkoholio skiedinio, kurio etilo alkoholio koncentracija 38,5 tūrio proc. – 41,9 tūrio proc., pareikštas įtarimas vieno iš barų savininkui, kuris, turėdamas tikslą jį realizuoti, neteisėtai laikė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinės bendrovės direktorius ir akcininkas, siekdamas nuslėpti tikrąjį įmonės turtą – pajamas, išlaidas ir pelną, kartu su sūnumi–vadybininku bei sutuoktine–buhaltere nefiksavo dalies finansinių operacijų, susijusių su pagaminto alaus realizavimu. Vadybininkui pardavus pagamintą alaus produkciją – ne mažiau kaip 131 000 litrų alaus be surašytų finansinių apskaitos dokumentų kitiems ūkio subjektams, prekiaujantiems alumi alaus baruose, o buhalterei įrašius neteisingus duomenis apie pardavimus ir mokėtiną akcizą, suklastotas bei neatitinkančias realybės deklaracijas pateikus VMI, buvo išvengta daugiau kaip 750 MGL dydžio, beveik 70 000 eurų, mokėtino akcizų mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui.
Iš viso, įskaitant ir pelno mokestį, nustatyta nesumokėtų mokesčių suma yra beveik 90 000 eurų, taip pat areštuotas nekilnojamas turtas, kurio vertė beveik 156 000 eurų bei apribotos nuosavybės teisės į rastus 74 000 eurus grynųjų pinigų.
Didelę ir ypač sunkią bylą sudaro 35 tomai, įtarimai pareikšti 13 asmenų dėl padarytos 21 nusikalstamos veikos. Iš viso priskaičiuotų nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 134 000 eurų.
Baigus publikuoti pasakojimų ciklą, „Delfi“ skaitytojai galės balsuoti ir išrinkti labiausiai jiems patikusį tyrimą.