Vilniaus apygardos teismas pirmadienį įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskelbė, kad visi centro pedagogai pagrįstai buvo išteisinti dėl kaltinimų panaudojus smurtą prieš nepilnamečius centro auklėtinius.
Apylinkės teisme vienintelis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo nuteistas auklėtojas Janas Šibakovskis taip pat išgirdo išteisinamąjį nuosprendį – apeliacinės intancijos teismo teisėjai mano, kad nebuvo įrodyta, jog pedagogas smurtavo prieš du moksleivius.
Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Leonarda Gurevičienė pažymėjo, kad moksleiviai auklėtoją galėjo apkalbėti – vienam šis sutrukdė pabėgti iš socializacijos centro, be to, savo elgesiu kėlė grėsmę ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams. Vienas liudytojas patvirtino, kad nukentėjusiuoju pripažintas nepilnametis buvo linkęs apkalbėti mokytojus, o ekspertai konstatavo, kad jam diagnozuotas „perdėtas priekabių ieškojimas“.
Po pabėgimų į centrą grįždavęs nepilnametis dažnai būdavo sužalotas, todėl, teismo teigimu, nepaneigta, kad jis kitų asmenų padarytus sužalojimas priskirdavo pedagogams. Sužalotas į centrą grįždavo ir kitas nepilnametis, kuris pabėgęs į laisvę vartodavo narkotikus.
Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiųjų pasakojimai yra prieštaringi, todėl visos abejonės turi būti taikomos kaltinamojo naudai. Taip teismas atmetė ir vieno šiuo metu bausmę atliekančio nukentėjusiojo skundą, kuriuo jis siekė, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, o visi mokytojai – nuteisti.
Šešiems pedagogams priimto išteisinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka prokuratūra neskundė.
Anksčiau teismas išteisino Vėliučionių vaikų socializacijos centro buvusiai vadovei Julijanai Mažuolytei, jos pavaduotojai Eurikai Chodosevičienei bei centro darbuotojams Alvydui Alimui, Algiui Dranickui, Petrui Trepekai, Algirdui Kirkiliui ir Editai Kobernik.
Teismas yra konstatavęs, kad kaltinimai mokytojams buvo grindžiami tik mokinių pasakojimais.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po to, kai į tuometę vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę kreipėsi buvęs Vėliučionių socializacijos centro pedagogas, aktyvus dviguba žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio dabar jau buvęs šalininkas Marius Kuprevičius.
Buvusi centro vadovė J. Mažuolytė mano, kad būtent dėl M. Kuprevičiaus suinteresuotumo darbui atsidavę pedagogai buvo apkaltinti nebūtais dalykais – esą jis norėjo užimti direktoriaus pavaduotojo kėdę, bet tai jam nebuvo leista.
„Aš 26 metus atidirbau Vėliučionyse ir 17 metų pas mergaites, tai ką aš pradėjau muštis paskutinę akimirką? – anksčiau sakė J. Mažuolytė. – Mums, pedagogams, labai gaila, kad traumuoti vaikai buvo įtraukti į tokią veiklą – juk dirbo žmogus ir galėjo tai atlikti, kai dirbo, o ne po metų. Skausminga, nėra džiaugsmo“.
Kaltinimai – labai baisūs: pasakojo apie karcerį
Ikiteisminio tyrimo metu vaikai pasakojo, kad dažniausiai prieš juos esą smurtaudavo tuometė centro direktorė J. Mažuolytė – esą ji ne tik įspirdavo į koją, suduodavo per veidą ar daužydavo gumine lazda ar šluota, bet ir per vieną pamoką yra metusi gėlių vazoną ir taip sužalojusi vieną nepilnametį.
Maža to, keli vaikai nurodė, kad kartais J. Mažuolytės sodyboje neatlygintinai dirbdavo įvairius ūkio darbus – pjaudavo žolę, skindavo serbentus ir kasdavo žemę. Už tai jiems direktorė nupirko saldainių.
Tačiau tie patys vaikai pareiškė, kad direktorės elgesys buvo neprognozuojamas – ji labai pykdavo, kai nepilnamečiai pabėgdavo iš socializacijos centro.
„Kai mus policija parveždavo į centrą, būdavome uždaromi į karcerį – jis oficialiai buvo vadinamas relaksaciniu kambariu“, – sakė ne vienas paauglys.
Nukentėjusieji pasakojo, kad dažniausiai į karcerį būdavo uždaromi tik su apatinėmis kelnaitėmis.
„Ten būdavo labai šalta, nėra jokių baldų, tik duoda čiužinį ir kibirą atlikti gamtiniams reikalams vietoj tualeto“, – sakė vienas vaikas.
Nepilnamečiai aiškino, kad karceryje būdavo laikomi po kelias dienas, tiesa, nakvoti galėdavo savo lovoje, tačiau ryte vėl būdavo patalpinami į nelegalų kalėjimą.
„Kai buvau uždarytas į karcerį, gavau tik arbatos ir bulkos“, – sakė vienas nukentėjusysis. Kitas užsiminė, jog gerti gaudavo tik vandens.
Kad vaikai uždaromi į „relaksacinį kambarį“, esą žinodavo visi – prasižengėliai buvo viešai pusnuogiai vedami per centro patalpas.
Matė, kai nepilnamečio galvą įkišo į klozetą
„Žinau atvejį, kai direktorė barė vieną į centrą po pabėgimo sugrąžintą vaiką ir jo galvą įkišo į klozetą“, – sakė kitas nepilnametis.
Nukentėjusiaisiais pripažinti paaugliai tikino, kad karcerį socializacijos centro vadovai panaikino, kai tik galimu smurtu ir patyčiomis ėmė domėtis prokuratūra – esą kai kuriems vaikams teko išnešti karcerio duris, o tose patalpose buvo įrengti sandėliukai.
„Mokytis centre nelengva, tačiau kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo vienas nepilnametis.
Vaikai taip pat skundėsi, kad visi laiškai ir siuntiniai juos pasiekdavo tik po cenzūros, o kartais net labai pavėluotai, todėl kartais kai kurie maisto produktai sugesdavo. Maža to, jie aiškino, kad kartais jiems atsiųstuose laiškuose kai kurie sakiniai būdavo neįskaitomai užtušuojami.
„Vaikai bėga iš centro, nes pasiilgsta savo tėvų, o jiems neleidžiama su mumis pasimatyti net tuomet, kai šie būna atvykę į centrą“, – sakė vienas vaikinas.
Mušdavo ir išvadindavo „daunais“
Nepilnamečiai pasakojo ir apie patiriamą smurtą – esą nuo auklėtojų galėdavo gauti tiesiog už nieką. Be to, jie sakė, jog jų jau nebestebino, kai būdavo išvadinami „daunais, asilais, debilais“.
Vienas paauglys pareigūnams pasakojo, kad kartą bėgdamas užkliudė direktorės pavaduotoją, kuri vėliau su keliais auklėtojais atėjo į jo kambarį ir ant šio užšoko: „Kojomis užsėdo ant krūtinės ir ėmė trankyti per galvą, šaukdama, jog neturiu teisės ją keiksnoti, galiu keikti savo motiną, nes ji – prostitutė ir kur...“.
Dar kitas paauglys teigė, kad kartą pietaujant valgykloje su kitu bendraamžiu susikeitė maistu, tačiau tai pastebėjo viena darbuotoja – apie tai informavo auklėtoją.
„Jis priėjęs griebė mane už krūtinės ir sviedė ant stalo – griūdamas atsitrenkiau į sieną ir prasiskėliau galvą, bėgo kraujas“, – sakė jis.
„Kartą garsiai juokiausi, todėl priėjęs auklėtojas liepė nusiraminti, – pasakojo kitas nepilnametis. – Aš nurimau, bet kažkas kitas iš vaikų netikėtai ėmė juoktis. Tada auklėtojas krumpliais trenkė per galvą.“
Šis paauglys aiškino, kad matė ne vieną smurto sceną, o esą pats buvo sumuštas, kai bandė pabėgti iš centro.
Tyrė, ar vaikai nėra seksualiai išnaudojami
Baudžiamojoje byloje buvo apklaustas ir buvęs centro kūno kultūros mokytojas M. Kuprevičius, kuris teigė, kad vos supratęs, jog prieš vaikus yra naudojamas smurtas, bandė kalbėtis su direktore J. Mažuolyte, tačiau ši nenorėjo keisti tvarkos ir dėl to netrukus tarp jų kilo nesutarimai.
Vyras teigė, kad matė, kai kartą direktorė su gumine lazda išėjo iš medicinos punkto, kuriame nuo skausmo aimanavo vienas paauglys.
„Kai paklausiau, ką ji daro su vaikais, direktorė atkirto, kad neserga širdies ligomis ir taip išlieja savo pyktį“, – pareigūnams teigė M. Kuprevičius.
Jis papasakojo ir apie veikusius karcerius, ir apie galimai prieš vieną vaiką panaudotą seksualinę prievartą.
„Vienas vaikas man sakė, kad direktorės pavaduotojas yra labai geras žmogus, savaitgaliais, kai nėra administracijos, atvažiuoja pavaduotojo pusbrolis, su kuriuo jam leidžia išvažiuoti į miestą – ten lankosi baruose, geria alų“, – kalbėjo liudytojas.
Jo teigimu, paauglys taip pat užsiminė, jog auklėtojo pusbrolis kartą klausė, kiek šis norėtų pinigų už oralinį seksą. „Ar jis su tuo vyru turėjo kokių nors santykių, neklausiau“, – teigė M. Kuprevičius.
Buvęs kūno kultūros mokytojas neabejoja, kad vienas socializacijos centre dirbantis socialinis darbuotojas yra gėjus.
„Kai jis susirgo, ėjau jo pareigas ir naudojausi jo tarnybiniu telefonu – tada į telefoną atėjo gal keturios žinutės, kuriose buvo siūloma susipažinti su vyrais“, – kalbėjo M. Kuprevičius.
Tiesa, tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė, kad prieš vaikus galėjo būti panaudota seksualinė prievarta, nors apie M. Kuprevičiaus pasakotą istoriją ne vienas paauglys ir buvo girdėjęs.