„Niekas nenusipelnė būti taip išniekintas, man iki šiol nesuvokiama, kaip galima taip nežmogiškai pasielgti – to niekam nelinkėčiau“, – prisipažino nužudytosios krikšto dukra.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad savo mylimąją Astą Užuotienę nužudęs ir jos turtą pagrobęs net keliolika kartų teistas 47 metų vilnietis Ruslanas Grenadierovas už grotų turės praleisti 12 metų.
Kadangi R. Grenadierovas neseniai buvo nuteistas ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl grasinimų nužudyti, teismas subendrino nuosprendį ir nuteistajam paskyrė galutinę – 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Be to, teisėjas Stasys Punys nusprendė, kad nuteistasis nužudytosios artimiesiems privalės sumokėti daugiau kaip 50 tūkst. turtinės ir 76 tūkst. Lt – neturtinės žalos atlyginimą.
„Ačiū“, – paklaustas, ar suprato nuosprendį, teismui tepasakė R. Grenadierovas.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad R. Grenadierovas anksčiau bendrovėje „Plasta“ Žaliavų skyriaus vadove dirbusią ir daug turtų sukaupusią A. Užuotienę nužudė praėjusių metų gruodžio 5-osios vakarą, sostinės Sakališkių g. – moters kūnas rūsyje buvo surastas tik praėjus daugiau kaip dviem savaitėms. Šalia jos buvo numesti du pirštai.
Per galvą žarstekliu, kojomis ir rankomis – ne mažiau kaip 17 smūgių, o paskui peiliu į krūtinę – ne mažiau kaip 9 dūriai.
Paaiškėjo, kad jau po nužudymo prabėgus daugiau kaip savaitei R. Grenadierovas atvyko prie savo aukos ir sodininko žirklėmis nukirpo du pirštus. Ant vieno jų buvo moters raudono aukso vestuvinis žiedas, o ant kito – auksinis žiedas su deimantais.
„Viską pripažįstu, bet nelabai ką ir atsimenu, nes tada buvau apsvaigęs ir nuo alkoholio, ir nuo narkotikų – rūkiau žolę ir gėriau degtinę su alumi labai dideliais kiekiais“, – teisme pareiškė R. Grienadierovas.
Nors ir pripažino, kad buvusią mylimąją nužudė, tačiau vyras teisinosi, kad ši jį esą išprovokavo.
„Tarp mūsų kilo konfliktas – aš pasakiau, kad nebenoriu kartu gyventi, o noriu sugrįžti pas savo žmoną“, – kalbėjo kaltinamasis.
Pagalbininkas tapo meilužiu
R. Grenadierovas pasakojo, kad dar 2009-aisiais išėjo į laisvę iš įkalinimo įstaigos, o maždaug 2013-ųjų viduryje artimiau pradėjo bendrauti A. Užuotiene. Ji gyveno visiškai šalia jo namų.
„Iš pradžių jai padėdavau, o paskui pas ją ir apsigyvenau“, – sakė vyras.
Jis neslėpė, kad mėgsta išgerti alkoholio, tačiau narkotikų beveik niekada nevartojo – iki to tragiškai pasibaigusio vakaro.
„Visko tarp mūsų buvo“, – apie gyvenimą su nužudytąja nelabai norėjo kalbėti R. Grenadierovas.
Tiesa, jis pripažino, kad likus porai mėnesių iki nusikaltimo jo draugė kreipėsi į policiją – parašė pareiškimą, kad šis pavogė pinigus.
„Vėliau ji savo pareiškimą atsiėmė, nes tai buvo netiesa“, – sakė vyras.
Jis nelabai ką galėjo pasakyti ir apie gruodžio 5-osios įvykius, todėl teismui teko pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. „Taip ir buvo, kaip parašyta“, – sakė R. Grenadierovas.
Pasakojo, kaip nužudė
O tyrimo metu jis pasakojo, kad tądien su A. Užuotiene nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų.
„Grįžę kartu gėrėme, rūkėme žolę, o apie 17-18 val. kilo konfliktas – pasakiau, kad noriu grįžti pas savo žmoną, – sakė R. Grenadierovas. – Kai barėmės, paėmiau žarsteklį ir jai trenkiau į kaklą, galvą... Asta suklupo, bet dar bandė keltis, todėl nuo stalo paėmiau didelį peilį ir dūriau į krūtinę... Ji buvo negyva, kai atidariau rūsio duris – ją nustūmiau laiptais, ten įmečiau ir peilį. Uždariau rūsį ir išėjau iš namų, paimdamas vertingus daiktus, kuriuos paskui pardaviau“.
R. Grenadierovas sakė, kad su savimi taip pat turėjo raktus nuo A. Užuotienei priklausančio buto sostinės Užupio g. – čia jis po kelių dienų pasikvietė savo draugą Valerą, kuriam pardavė vertingus daiktus.
„Man reikėjo pinigų narkotikams, todėl jam sakiau, kad butas yra šiuo metu slidinėti išvykusios sugyventinės, su kuria skiriuosi, o daiktai – mano“, – pasakojo vyras.
Pagrobė garsių dizainerių pagamintus batus
Taip, jo teigimu, pavyko parduoti daug auksinių žiedų su deimantais ir briliantais, du televizorius, pjūklus, telefoną, kompiuterį, šaldytuvą, paveikslus, kailinius, garsių dizainerių (Prada, Armani ir kt.) batus ir t. t. Tiesa, vėliau dalį pavogtų daiktų pareigūnams pavyko surasti.
„Likus savaitei iki sulaikymo nuvažiavau į namus, kur nužudžiau Astą – ant jos rankų buvo du auksiniai žiedai, vienas jų – su deimantais, – kalbėjo R. Grenadierovas. – Jos pirštai jau buvo ištinę, todėl paėmęs sodininko žirkles juos nukirpau, o žiedus pasiėmiau ir paskui pardaviau“.
R. Grenadierovas teigė, kad po nužudymo gyveno viešbutyje, o paskui įsiprašė laikinai pagyventi pas naujus draugus – Olegą ir Viktoriją, su kuriais susipažino prie Geležinkelio stoties.
„Viktorijai padovanojau kai kuriuos Astos batus, o kitus pardaviau čigonų tabore“, – kaltinamasis prisipažino, kad po nužudymo dar labiau ėmė vartoti narkotikus, tik jau rūkė ne žolę, o leidosi heroiną.