Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad tris nepilnametes (14-15 metų) mergaites į prostituciją įtraukę bei iš jos pelnęsi Mažeikių rajono gyventojai Petras Navickas ir Remigijus Motuzas padarė nusikaltimus ir už tai jiems skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmes, kurių vykdymą atidėjo 3 metams.
Bausmių vykdymo atidėjimo metu vaikinai turės atlyginti nukentėjusiosioms neturtinę žalą, būti namie nuo 22 iki 6 val., jei nereikia tuo metu dirbti, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos žinios.
„Teismas mano, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios manyti, kad jog reali laisvės atėmimo bausmė šiems nuteistiesiems nebūtina, – iš karto po paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teisėjai. – Teismui nekelia abejonių, kad nuteistųjų veiksmai padarė nepilnametėms merginoms žalą, kad jomis dėl jų amžiaus ir socialinio statuso buvo pasinaudota.“
Tuo pačiu nuosprendyje teisėjai pabrėžė, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistieji jokių nusikalstamų veikų nepadarė, yra charakterizuojami teigiamai, dirba, sukūrė šeimas, ruošiasi jų pagausėjimui, iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą, nors kai kurios iš jų to neprašė.
„Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad nuteistieji padarė tinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su kai kuriomis iš jų susitaikė ar dėjo visas pastangas tai padaryti“, – pabrėžiama nuosprendyje.
Anksčiau nuteistiesiems Šiaulių apygardos teismo teisėja I. Ivanovienė buvo skyrusi pačias švelniausias – laisvės apribojimo bausmes. Jų metu nuteistiesiems buvo nurodyta išdirbti 150 val. darbų socialinėse įstaigose.
R. Motuzas jau dirbo Telšių rajono senelių globos namuose, todėl, anot teismo, tai tik rodo, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje ir nuosprendžio priėmimas padarė pastebimą įtaką nuteistiesiems ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai.
Sąvadautojų byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama jau antrą kartą – Lietuvos ją nurodė iš naujo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kuriam kilo abejonių dėl nuteistiesiems skirtų labai švelnių bausmių. Viena nukentėjusioji ir prokurorai siekė, kad sąvadautojams būtų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Tačiau, kaip pažymėjo penktadienį nuosprendį paskelbę teisėjai, „laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, o bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems šiuo atveju gali būti tinkama satisfakcija už teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimą“.
Teisėja iš aukų išsityčiojo: pažiūrėkite į jas...
Šiaulių apygardos teismo teisėjos Mažeikių rajono gyventojams paskelbtas švelnus nuosprendis buvo sukėlęs ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą – Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), prašydami Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. Ivanovienei iškelti drausmės bylą.
Savo pareiškime instituto atstovai nurodė, juos pribloškė teisėjos DELFI pasakyti žodžiai apie nusikaltimo aukas.
„Žeminantys ir užgaulūs teisėjos žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik šokiruoja, bet ir verčia abejoti teisėjos etika, nešališkumu ir gebėjimu atlikti pagrindinę teismų funkciją – vykdyti teisingumą. Tokie pareiškimai liudija, kad švelnios bausmės – po 150 valandų viešųjų darbų – nusikaltusiems asmenims buvo skirtos būtent dėl teisėjos I. Ivanovienės išankstinių neigiamų nuostatų nukentėjusių mergaičių atžvilgiu, todėl kyla rimtų abejonių dėl viso teismo proceso nešališkumo“, – rašoma ŽTSI pareiškime.
„Jeigu jūs būtumėte jas matęs, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų“, – po nuosprendžio paskelbimo teisėja DELFI pareiškė, kad prieš ginant nukentėjusiųjų interesus pirmiausia reikėtų į jas pasižiūrėti.
Tačiau teisėjų etikos sargai nutarė, kad į pensiją išeiti tuo metu besiruošusi teisėja I. Ivanovienė nieko blogo nepadarė, tik išsakė savo poziciją.
Be to, etikos komisija tada pažymėjo, kad dabar jau iš darbo išėjusios teisėjos nuosprendį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas (kaip žinia, jis dabar panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas).
Dirbo „tik“ 20 dienų
Bylos duomenimis, mažeikiškiai P. Navickas ir R. Motuzas nuo 2009-ųjų gruodžio 22 iki 2010-ųjų sausio 13-osios į prostituciją įtraukė tris nepilnametes: vienai buvo 15, o dviem – po 14 metų.
Merginų, kurios „ieško dosnaus vyruko už paramą“, paslaugos buvo reklamuojamos Mažeikių regioninės televizijos eteryje. Į skelbimus atsiliepusiems vyrams nepilnametės teikdavo seksualines paslaugas už 100 litų – visa tai vykdavo ne tik išnuomotame bute, bet ir automobiliuose.
Gautą uždarbį kompanija dalydavo į tris dalis – merginai atitekdavo 40 Lt, o vaikinams – po 30 Lt.
Sąvadautojai buvo sulaikyti, kai jais susidomėjo Mažeikių policijos pareigūnai – viena nepilnametė kreipėsi į ligoninę, kur apie išnaudojimą papasakojo gydytojui, o šis – policijos komisarui.
Netrukus pareigūnai apsimetė klientais – namuose buvusios dvi nepilnametės jiems nurodė, kad seksualines paslaugas suteiks už 200 Lt.
Kai pareigūnai padėjo pinigus ant stalo, mergaitės ėmė nusirenginėti... Paaiškėjo, kad vos per 20 dienų nepilnametės buvo aptarnavusios keliolika vyrų.
Patyrė tikrą košmarą: jie žinojo, kad neturiu tėvų
„Kartą žiūrėjome televiziją ir pamatėme skelbimus, kaip vyrai ieško merginų už materialinę paramą – tuomet sutarėme, kad taip galima užsidirbti pinigų pragyvenimui“, – vėliau pareigūnams prisipažins P. Navickas ir R. Motuzas.
Tuo metu jie jau gyveno su 15-mete. Ši nukentėjusiąja pripažinta mergina pareigūnams smulkiai papasakojo, kokiose vietose ir kada priiminėjo seksualinių paslaugų ištroškusius vyrus, kiek šie jai mokėjo ir kaip pinigus ji dalinosi su sąvadautojais.
Kita mergaitė, pabėgusi iš socializacijos centro, sakė, kad draugė ją pakvietė atvažiuoti į Mažeikius, o kai čia atvyko, iš karto sulaukė pasiūlymo dirbti prostitute.
„Atsisakiau“, – sakė tuo metu 14 metų mergaitė. Tiesa, po savaitės ji sutiko su sąvadautojų pasiūlymu.
„Buvau moraliai, psichologiškai labai lengvai paveikiama, nes gyvenau socializacijos centre, neturėjau tėvų, o jie pasinaudojo mano lengvabūdiškumu, naivumu“, – dėl savo klaidos ašaras liejo nepilnametė.
Ji teigė, kad po šios „draugystės“ su mažeikiškiais išgyveno tikrą košmarą – net buvo priversta gydytis. Prostitute dirbti atsisakė ir kita keturiolikmetė, tačiau „po trijų dienų įkalbinėjimo“ sutiko.
„P. Navickas man liepė sakyti klientams, kad man jau 19 metų“, – pareigūnams kalbėjo maždaug 9 vyrus aptarnavusi nepilnametė. Ji, kaip ir kitos mergaitės, vyrams prisistatydavo išgalvotais vardais.
Keturiolikmetė taip pat prisipažino, kad kartą seksualinių paslaugų užsigeidė ir R. Motuzas – kadangi ši atsisakė jį patenkinti oraliniu būdu, buvo sumušta.
„Dėl visų šių dalykų patyriau išgyvenimus, buvau save susižalojusi“, – prisipažino nukentėjusioji. Būtent ji vienam gydytojui papasakojo, kaip yra verčiama dirbti prostitute – sąvadautojai to net neįtarė, nes mergaitė jiems nurodė, kad turi trumpam išvažiuoti savo reikalais.
Pasak nukentėjusiosios, sąvadautojai žinojo, kiek jai ir kitoms mergaitėms buvo metų.
Tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino ir kelis vyrus, kurie naudojosi nepilnamečių paslaugomis.
Vienas jų – Nerijus G. teisinosi, kad nė neįtarė, jog bendrauja su mergaite.
„Ji sakė, kad yra pilnametė“, – teisinosi vedęs vyras.
Likimo nuskriausti vaikai – potencialios aukos
Kad potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažnai tampa nepilnametės merginos, augančios globos namuose ir socialinės rizikos šeimose, ne kartą yra pabrėžęs ir LAT.
Pasak teisėjų, gyvenimo, ugdymo bei auklėjimo sąlygos, dėmesio, emocinio bendravimo ir pan. stoka lemia tai, kad merginos tampa prekiautojų vaikais, sąvadautojų aukomis dėl patiklumo, susižavėjimo rodomu dėmesiu, šiltu ir artimu bendravimu, dovanomis, įtikėjimu pasakojimais apie lengvą uždarbį ir pan.
Taip pat potencialiomis aukomis yra specialiųjų mokyklų ugdytiniai (su intelekto sutrikimais), kurie tiek dėl aplinkos poveikio, tiek dėl savo negalios nesugeba įvertinti pavojaus. Potencialiomis prekiautojų vaikais aukomis yra socialinės rizikos šeimų vaikai, valkataujantys, elgetaujantys vaikai, „gatvės vaikai“.
„Darytina išvada, kad vaikai į prekybos žmonėmis, komercinio seksualinio išnaudojimo tinklą gali patekti ir dėl tėvų patiklumo, ir savo noru, suvilioti galimybės gauti gerą užmokestį, gyventi gerai aprūpintą gyvenimą, pamatyti pasaulį ir kt.“, – konstatavo LAT, analizavęs Lietuvos teismų praktiką.