Mažametės – vis paklausesnės
Tokią analizę pateikė organizacijos „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Šis projektas gyvuoja jau 14 metų, todėl pagalbą teikiantys žmonės labai aiškiai pastebi pokyčius prostitucijos ir prekybos žmonėmis rinkoje.
„Pastaruoju metu labai pasikeitė, nors ir nesiverčia liežuvis taip tarti, sekso paslaugų teikėjų paklausa. Klientams aštuoniolikmetės jau yra per senos, reikia vis jaunesnių ir jaunesnių mergaičių, paauglių, todėl į prostituciją įtraukiama vis daugiau vaikų. Kai kuriuose Lietuvos regionuose jau pastebime, kad į prostituciją masiškai įtraukiamos net mažametės“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Ji ir pati pakraupo išvydusi tai, kad vyksta viename Lietuvos didmiestyje. „Pareigūnai paprašė pagalbos, nes rengėsi šturmuoti jau seniai stebėtą viešnamį, tad vykome kartu, kad iškart galėtume suteikti pagalbą moterims. Paaiškėjo, kad tame viešnamyje viena populiariausių paslaugų yra stebėti, kaip moterys santykiauja su specialiai tam dresuotais šunimis. Susirinkę klientai tai stebi ir patiria pasitenkinimą. Tokių moterų sieloje yra absoliuti tuštuma, jas labai sunku grąžinti į normalų gyvenimą“, – pasakojo K. Mišinienė.
Jos žodžiais, Lietuvoje prostitucija labiausiai klesti Vilniuje ir Klaipėdoje. „Jau vieša paslaptis, kad į Vilniaus nelegalius viešnamius atvyksta net klientai iš Didžiosios Britanijos, kur jie vadinami džoniais. O Klaipėda yra uostamiestis, todėl į prostituciją čia žiūrima labai liberaliai. Galiu drąsiai sakyti, jog už dviejų namų, jei panorėtumėte, rastumėte vaiką, vyrą, merginą, moterį, kurie parduoda savo kūnus. Paklauskite bet kurio taksisto ir jis, jei nepasirodysite panašus į pareigūną, nuveš ten, kur teikiamos sekso paslaugos“, – tvirtino pašnekovė.
Pareigūnai solidarizuojasi su klientais?
Tai, jog prostitučių paslaugos labai paklausios įrodo ir „Lietuvos Carito“ sukurtas dokumentinis filmas „Žaidėjai“. Jame nufilmuotas socialinis eksperimentas. Mergina paskelbė, jog „aistringa mergina mielai pažaistų“. Per valandą pas ją atėjo trys vyrai, tikėdamiesi gauti seksualinių paslaugų.
Mergina išsitraukė žaidimą „Monopolis“ ir leido suprasti, kad būtent jį pažaisti ir ieškojo draugijos. „Vyrai taip įsiuto, kad mergina nesutiko su jais mylėtis už pinigus, kad jei nebūtume įsikišę, keli atvejai tikrai būtų pasibaigę smurtu“, – teigė K. Mišinienė.
Šiame filme atskleidžiami ir šokiruojantys skaičiai. Per metus nubaudžiama apie 300 asmenų, teikiančių prostitucijos paslaugas, ir vos 6-7 klientai, nors atsakomybė abiem šalims yra vienoda.
„Manau, jog taip pasireiškia pareigūnų vyriškas solidarumas su seksualinių paslaugų ieškančiais klientais. Esą jos kekšės, parsidavinėja, o vyrai tik perka tai, kas siūloma. Tačiau tokia skaičių disproporcija yra nenormali. Jei ji pasikeistų, gal tuomet ir padėtis šiek tiek pagerėtų, prostitucijos ir prekybos žmonėmis apimtys taip nedidėtų“ – svarstė pašnekovė.
Nekaltybę pardavė, kad taptų drauge
Jos teigimu, įvairių atliktų apklausų duomenimis, net 92 proc. seksualines paslaugas teikiančių asmenų teigė, kad, jei tik galėtų, tuoj pat mestų šį darbą.
„Tačiau dažniausiai tai padaryti sustabdo baimė, kaip reikės gyventi be pajamų. Priežastis yra ir įvairios priklausomybės, kurioms reikia pinigų. Be to, ne paslaptis, jog prostitučių nepaleidžia ir suteneriai, nes jos yra aukso kiaušinius dedančios vištos. Mano žiniomis, vieno Vilniaus nelegalaus viešnamio pelnas per metus viršija milijoną eurų. Tai kas norės paleisti paslaugų teikėjus, kai tokie pinigai?“ – retoriškai klausė K. Mišinienė.
Jos teigimu, nė viena moteris, vaikinas ar vaikas atsisėdę nesvarstė, kuo geriau dirbti – buhaltere ar prostitute.
„Šis kelias paprastai pasirenkamas todėl, jog asmuo anksčiau yra patyręs psichologinį, o gal ir seksualinį smurtą, jo savivertė labai menka. Be to, neretai savo kūną pardavinėja globos įstaigų auklėtiniai, kuriems nėra įskiepytos vertybės, kurie neadekvačiai reaguoja į pasaulį. Pavyzdžiui, Švėkšnos specialių globos namų pavyzdys. Mažametė mergaitė, kuri dar buvo nekalta, sutiko su nepažįstamais vyrais santykiauti oraliniu būdu, vėliau prarado ir nekaltybė tik todėl, kad keleriais metais vyresnės mergaitės ją pripažintų savo drauge“, – kraupo pašnekovė.
Užrakino vaikus namuose ir išvažiavo į užsienį
K. Mišinienės žodžiais, į prostituciją dažnai įtraukiamos ir merginos ar moterys iš provincijos, kurios yra naivios ir patiklios.
„Prie merginos privažiuoja prabangus automobilis, kuriame sėdi princas – „love boy“. Jis pradeda sakyti komplimentus, mergaitė įsimyli, pradeda tuo vaikinu pasitikėti. O tada du scenarijai. Mergaitė kartu su savo mylimuoju savaitgaliui išvyksta į Amsterdamą, ją oro uoste išlydi visa šeima, o kai lėktuvas nusileidžia Olandijoje, tas mylimasis mergaitę atiduoda albanų šeichui. Tokių istorijų begalė. Kitas scenarijus – mylimasis pasikviečia savo mergaitę į draugų kompaniją ką nors švęsti. Tą patį vakarą keli vaikiną ją prievartauja, visa tai filmuojama, o tariamą princą dar keli jo draugai laiko, kad jis neva negalėtų išgelbėti savo mylimosios. Keisčiausia tai, kad nuskriausta mergaitė, kai ją baigia prievartauti, puola prie savo „love boy“ klausti, ar jam viskas gerai. Filmuota medžiaga panaudojama šantažui ir taip mergaitė atsiduria prostitucijos gniaužtuose“, – tipiškas situacijas pasakojo K. Mišinienė.
Ji stebėjosi, jog patiklios būna ne tik vos iš paauglystės išlipusios merginos, bet ir jaunos mamos. „Turėjome tokį atvejį, kai jauna vieniša mama „Facebook“ susipažino su kažkokiu vyru. Jis pakvietė ją atvykti į užsienį savaitgaliui. Moteris namuose kelioms dienoms vaikams paliko maisto, juos užrakino ir išvažiavo į užsienį. Aišku, ji ten buvo ne savaitgalį, o visus metus. Grįžo narkomanė, visa supjaustyta, savivertės – nulis“, – apie verbavimo į prostituciją pinkles kalbėjo pašnekovė.
Vaikinai į prostituciją įtraukiami ar tampa prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai dėl to, jog yra paskendę skolose. „Suteneriai kažkaip sužino apie jaunus žmones, kurie yra prisiėmę greitųjų kreditų ir nebežino, kaip juos grąžinti. Tada ir atsiranda „geradariai“, kurie pasiūlo padirbėti užsienyje. Taip vaikinai išvežami ir priverčiami arba padavinėti savo kūną, arba daryti nusikaltimus, pavyzdžiui, vogti“, – pasakojo K. Mišinienė.
Klientams reikia psichologinės pagalbos
Nors prostitucijos ir prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje auga, K. Mišinienė neketina nuleisti rankų. „Mes vis tiek esame stipresni. Yra labai daug žmonių – pareigūnų, globos įstaigų darbuotojų, kurie padeda, kad apsaugotume žmones nuo prostitucijos pinklių. Tie žmonės – nematomi herojai. Kai suteneriams suduodamas atkirtis, tada jie prie savo aukų nebelenda, o jos gali atsitiesti“, – tvirtino pašnekovė.
Jos teigimu, Lietuvoje būtina tarnyba, kuri teiktų psichologines paslaugas seksą perkantiems klientams. „Nors tai skamba neįtikėtinai, tokia praktika Skandinavijos šalyse taikoma jau seniai. Atrodo, kad pas prostitutes eina vieniši vyrai ar neįgalieji, kurie negali susirasti nuolatinių partnerių. Tačiau įvairių apklausų duomenimis, per 70 proc. sekso paslaugas perkančių vyrų turi šeimas. Vadinasi, jiems reikia ne sekso, o pademonstruoti savo galią. Tokiems žmonės tikrai reikalinga psichologinė pagalba“, – konstatavo K. Mišinienė.
„Lietuvos Caritas“ jau ne vienerius metus susirašinėja su Švietimo ir mokslo ministerija. Siekiamybė – mokyklose turėtų atsirasti pamoka apie prekybą žmonėmis. „Mes važinėjame po Lietuvą, kalbame, tačiau būtų daug efektyviau, jei paaugliams bent vienerius mokslo metus kartą per savaitę būtų rengiama pamoka apie prostitucijos, prekybos žmonėmis pinkles, žalą. Iš ministerijos gavome atsakymą, jog vaikai su prekyba žmonėmis susipažįsta nagrinėdami Amerikos istoriją, tą jos dalį, kai ypač klestėjo vergovė. Koks valstybės požiūris, tokios ir pasekmės“, – reziumavo pašnekovė.
Įvairių šaltinių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje sekso paslaugas teikia apie 2000 asmenų. „Tačiau manau, kad šį skaičių reikėtų padauginti du ar tris kartus, nes prostitucijos mastai tikrai yra labai labai dideli, nes, kaip minėjau, tai labai pelninga sritis. Jei būtų išgaudytos visos prostitutės, į kiekvienos jų vietą atsirastų penkios naujos“, – tvirtino K. Mišinienė.