Atsižvelgdami į teismų praktikoje už nužudymus skiriamas bausmes prokurorai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydami M. Belkevičiui sušvelninti bausmę dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas – prašė jam skirti įkalinimą 6 metams.
Tokios pozicijos prokuratūra priėjo tik po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kai teisėjų kolegija konstatavo, kad vyras savo įvaikį nužudė gindamasis. Anksčiau valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras M. Belkevičių buvo siūlęs įkalinti net 12 metų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jam skyrė įkalinimą 9 metams. Šią bausmę aukštesnės instancijos teismas vėliau sutrumpino.
Prokuratūros skundą išnagrinėjęs LAT paskelbė, kad nėra pagrindo dar labiau M. Belkevičiui švelninti bausmę – esą nebuvo pateikti įtikinami argumentai, dėl ko bausmė turėtų būti sušvelninta.
LAT paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
M. Belkevičius išgarsėjo po tragiškai pasibaigusių vestuvių 2011-ųjų rugsėjo 26-ąją, kai nudūrė jaunikį – savo įvaikį.
Bylos duomenimis, apie 2.30 val. policija gavo pranešimą, kad Didžiasalio kaime yra nudurtas vyras. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai aptiko šventiniais drabužiais pasipuošusią ir ašaromis pasruvusią 20 metų nuotaką Margaritą Kučko, keliolika svečių.
Kieme su peiliu rankose stovėjo ir M. Belkevičius – dėl girtumo jis net nesiorientavo aplinkoje, tačiau pareigūnams nesipriešino ir iš karto pasidavė. „Tai aš kaltas“, – sakė posūnį nudūręs vyras.
K. Belkevič teisme yra pasakojusi, kad jau gerokai po vidurnakčio, kai daugelis vestuvių svečių išvyko, o namuose liko tik artimiausi giminaičiai ir draugai, ji nuėjusi į kambarėlį prigulti.
„Buvau labai pavargusi, – pasakojo moteris. – Tada pas mane atėjo Marijanas ir pasiūlė eiti pašokti. Tačiau aš nenorėjau – jam sakiau, kad paliktų mane ramybėje, man skauda kojas. Bet jis neatstojo, vis ragino keltis“.
Pasak nukentėjusiąja pripažintos moters, jų pokalbį išgirdo kitame kambaryje buvęs sūnus Piotras.
„Išgirdau, kaip sūnus šaukė, kad susitvarkys su juo, – sakė moteris. – Mačiau, kad vyras tada labai susinervino, supratau, kad tai gerai nesibaigs, todėl bandžiau viską išspręsti taikiai, juk vestuvės, gėda prieš žmones, kai tokie dalykai vyksta. Mane ši tragedija taip sukrėtė, kad daugiau nelabai ką ir atsimenu, tik žinau, jog girdėjau, kaip Margarita šaukė: „Mama, mama, Petka miršta...“. Jis dar gyvas kurį laiką buvo, jam dar pagalvę po galvą padėjau...“.
Moteris sakė, kad sūnus Piotras bandė įsiveržti į kambarį, tačiau jos vyras jo neįleidęs – laikė duris. „Paskui jis pasiėmė peilį“, – sakė K. Belkevič.
Tuo tarpu kartu kambaryje buvusi viena jų giminaitė teigė, kad Marijanas grasino, jog Piotrą papjaus, jeigu šis įsiverš į kambarį.
„Aš tada šaukiau: „Piotrai, atsargiai, pas jį peilis“, – teisme sakė giminaitė.
Tuo tarpu per vestuvių puotą sutuoktinio netekusi Margarita sakė, kad jos uošvis dažnai mušdavo motiną, todėl kai Piotras išgirdo tėvą rėkaujant, nuėjo į kambarį pasiūrėti, kas ten vyksta.
„Ėjau paskui vyrą ir viską mačiau, – aiškino ji, – Piotras bandė atidaryti duris, bet Marijanas jo neįleido, tačiau jis yra stipresnis ir atidarė. Tada Marijanas Piotrą prispaudė prie sienos ir dūrė į krūtinę, paskui – dar kartą, bet tada pataikė tik į ranką“.
Tiesa, ekspertai nustatė, kad M. Belkevičius dūrė net penkis kartus, o vienas dūris į širdį buvęs mirtinas. Žudiko kraujuje buvo rasta 2,61, o nužudytojo – 2,10 promilės alkoholio.
Įvaikiu rūpinosi nuo vaikystės
„Prisipažįstu, kad nudūriau sūnų, man labai gaila, kad taip atsitiko“, – teisme kaltės neneigė M. Belkevičius. Jis negalėjo pateisinti savo elgesio, tačiau patikino, jog tik gynėsi nuo sūnaus – šis jį esą ne kartą yra sumušęs, greičiausiai, taip būtų atsitikę ir vestuvių naktį.
„Tai yra mano kaltė“, – ne kartą teisme kartojo vyras.
M. Belkevičius nėra tikras nužudytojo tėvas – susituokęs su jo motina Kristina vyras vaiką užaugino nuo trejų metų. Vyras teigė, kad Piotru rūpinosi kaip savo sūnumi, tačiau šis išgėręs kartais jam priekaištaudavo, kad jis nėra tikrasis tėvas.
„Kiek kartų jis yra tėvą sumušęs – jis ne kartą gulėjo ligoninėje, tačiau nė karto nesikreipė į policiją, sakydavo, kaip galiu taip elgtis, juk jis – mano sūnus“, – teisme M. Belkevičių bandė ginti ir jo dukra.
Tuo tarpu K. Belkevič aiškino, kad jos sūnus, kol negerdavo alkoholio, būdavo ramus ir su patėviu gerai sutardavo, tačiau vos tik išgėręs tapdavo visiškai kitokiu žmogumi.
„Išgėręs jis visada lįsdavo prie tėvo“, – teigė K. Belkevič.