Prie stalelio sėdėjo klientai, ketinantys pasikalbėti su manimi, kaip su advokatu. Pradėjau nagrinėti sutartį, surašytą dvylikoje puslapių.
Įdėmiai perskaičiau dokumentą ir neaptikau jokių juridinių netikslumų. Mes šnektelėjome, o po dvidešimties minučių išėjome į lauką ir jau ketinome atsisveikinti, kai staiga išgirdome cypiant automobilio stabdžius.
Iš atlėkusių žigulių iššoko kažkoks kaukėtas žmogus tamsia striuke ir, išsitraukęs automatą, pradėjo šaudyti į mūsų pusę. Mes sureagavome žaibiškai ir, vilkėdami prabangius kostiumus, akimoju griuvome ant šlapio šaligatvio. Atrodė, kad šūviai niekada nesiliaus.
Daugelis žmonių, buvusių prie prekybos centro, irgi griuvo ant žemės ir šliaužė savo automobilių link. Daug automobilių staiga trūktelėjo iš vietos. Išgirdau riksmą, regis, kažkas buvo sužeistas. Netikėtai iš prekybos centro išbėgo keli jaunuoliai ir pradėjo iš pistoletų šaudyti į automatininką. Kilo susišaudymas. Automatininkas buvo priverstas lenktis prie žemės. Galiausiai jis įšoko į šalia stovėjusį automobilį ir nukūrė pirmyn. Staiga paskui jį nulėkė keli automobiliai. Krantinėje liko stovėti suvarpytas linkolnas.
Nusprendžiau vykti namolei. Tą patį vakarą per televizijos žinias buvo išsamiai pranešta apie susišaudymą prie prekybos centro „Sadko-Arkada“. Išgirdau, kad taip santykius aiškinosi dvi tarpusavyje kovojančios grupuotės. Buvo sunkiai sužeistas mano klientas ir atsitiktinai žuvo juodos volgos vairuotojas, o įvykio vietoje rasta apie šešiasdešimt įvairaus kalibro ginklų tūtelių, tarp jų – automato ir pistoleto šovinių. Atvykę milicijos pareigūnai nė vieno nesulaikė, nes visi išsilakstė.
Kitą dieną daugelyje laikraščių pasirodė išsamūs komentarai apie vakarykštį incidentą. Keli straipsniai buvo skirti šioms dviem grupuotėms, jų konflikto priežastims. Buvo išvardyti jų lyderiai, tarp jų ir mano klientai. Tokie vaizdai Maskvoje dešimto dešimtmečio viduryje nebuvo retenybė, vėliau būta daugybė kitų įvykių ir susitikimų, apie kuriuos jau galima pasakoti. Bet apie viską iš eilės.
Mintis sukurti šią knygą kilo tardymo izoliatoriuje, pagarsėjusiame Butyrkos kalėjime, kai knygos autorius, Maskvos advokatas, susitiko su savo klientu – žinomu įteisintuoju vagimi ir buvo priverstas išklausyti jo apmąstymus apie nusikalstamą veiklą, jos įtaką visuomenei ir valstybei. Tada knygos autorius sužinojo daug naujo. Baigiant šį ilgą atvirą pokalbį, nusikaltėlis, kreipdamasis į advokatą, netikėtai tarė:
– O tu imk ir parašyk apie tai be jokių pagražinimų – tegul žmonės žino apie šį nelengvą, žiaurų gyvenimą, kurį mes pasirinkome. Tegul susipažįsta su juo iš vidaus! Tegul vaikėzai ir mulkiai žino, kad mūsų gyvenime yra ne tik mergos ir „mersai“, bet ir sulaikymo izoliatoriai, preso kameros* (*Preso kamera – kalėjimo kamera, kurioje su administracija bendradarbiaujantys kaliniai sukuria nepakenčiamas gyvenimo sąlygas tiems kaliniams, kurie dėl įvairių priežasčių neįtinka kalėjimo valdžiai. – Čia ir toliau vert. past.) ir kontrolinis šūvis į pakaušį.
Remdamasis asmeniniais pokalbiais, taip pat šio laikotarpio kriminalinių įvykių liudininkų pasakojimais, knygos autorius išdėstė visą surinktą medžiagą šioje knygoje.
Recenzija: V. Karyševas, Rusų mafija 1991–2014
Į atnaujintą ir papildytą leidimą „Rusų mafija 1991–2014“ įtraukti pastarųjų metų svarbiausi kriminalinio gyvenimo įvykiai, garsiausios bylos ir mažai žinomi faktai, nepatekę į Rusijos žiniasklaidą. Lietuvoje pirmąkart išleista knyga, kurioje taip išsamiai aprašoma dvidešimt ketverių metų naujausioji Rusijos mafijos istorija, pateikiami pribloškiantys rezonansinių baudžiamųjų bylų faktai, ryškiausių banditų pasaulio personažų biografijos ir autoriaus, turinčio itin didelę bendravimo su pačiais pavojingiausiais, įtakingiausiais ir skandalingiausiais nusikaltėliais patirtį, asmeniniai pastebėjimai bei išvados.
Ar verta skaityti? Tikrai taip, nes šioje knygoje autorius puikiai nušviečia Rusijos minėto laikotarpio nusikalstamo pasaulio užkaborius, įtaką šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui, nuožmią specialiųjų valstybės tarnybų kovą ir nepopuliarius sprendimus siekiant pažaboti nusikalstamų gaujų savivalę. Visa šioje knygoje pateikiama medžiaga yra patikima, grindžiama asmeniniais autoriaus pokalbiais ir dramatiškų įvykių liudininkų pasakojimais. Atsivertę knygą suprasite: ji įtrauks į įvykių sūkurį nuo pirmo skyriaus. Kaskart įsiterpiančios kriminalinės kronikos tarsi apibendrina ir užbaigia pasakojimą.
Knyga išversta sklandžia ir taisyklinga lietuvių kalba. Iš rusų kalbos vertė Janina Šidlauskienė ir Donatas Masilionis.
Leidykla „Mileda“ yra išleidusi dar kelias į lietuvių kalbą išverstas garsaus advokato knygas: „Rusų mafija 1988–2005. Kriminalinė naujosios Rusijos kronika“, „Aleksandras Solonikas – samdomasis mafijos žudikas“, „Aleksandras Solonikas – eksportuojamas samdomasis žudikas“, „Aleksandras Solonikas. samdomasis žudikas gyvas?!“