Trakų rajone gyvenęs, bet oficialiai gyvenamosios vietos nedeklaravęs 30 metų Ruslanas Kaspariūnas turės daug laiko, kad sukurtų naują sukčiavimo schemą, nes senasis mechanizmas jau daugeliui Lietuvos gyventojų yra puikiai pažįstamas – Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad devynioliktą kartą dėl sukčiavimo kaltu pripažintas R. Kaspariūnas turės kalėti trejus metus tris mėnesius.
Tačiau tai dar ne viskas – teisėja Danutė Mickevičienė savo paskirtą bausmę subendrino su kitų teismų paskirtais nuosprendžiais, ir nutarė, kad patyręs sukčius pataisos namuose privalės praleisti 15 metų.
Artimiausiu metu R. Kaspariūno taip pat laukia akistata su Seimo nare M. A. Pavilioniene – prokurorai jau baigia ikiteisminį tyrimą ir artimiausiu metu teismui ketina perduoti bylą, kurioje sukčius kaltinamas sukčiavimu iš parlamentarės. Jai buvo padaryta beveik 6 tūkst. eurų žala.
Nors dar byla neperduota teismui, R. Kaspariūnas jam pateiktų įtarimų neneigia – taip jis elgėsi ir tiriant kitus jam priskiriamus nusikaltimus. O štai nagrinėjant paskutiniąją sukčiavimo bylą, vyras netgi iki smulkmenų atskleidė savo sukčiavimo mechanizmą. Būtent lygiai tokiomis pačiomis aplinkybėmis nukentėjo ir Seimo narė.
R. Kaspariūnas atskleidė savo sukčiavimo schemą byloje, kurioje buvo teisiamas dėl to, kad iš vienos moters sąskaitos pagrobė 4 tūkst. litų.
Alytaus pataisos namuose bausmę už įvairius nusikaltimus atliekantis R. Kaspariūnas teisme neslėpė, kad pragyvenimui prisidurdavo skambinėdamas žmonėms.
„Prisimenu, kad paskambinau moteriškei ir prisistačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotuoju ir pasakiau, kad per jos banko sąskaitą atliekami nelegalūs pavedimai, kad jos sąskaita dega raudonai ir aš privalau šią sąskaitą blokuoti bei pašalinti elektroninę prieigą, – teisme pasakojo R. Kaspariūnas. - Kadangi moteris sutiko, paaiškinau, kad to padaryti pats negaliu, neturiu kompetencijos ir jai nurodžiau kitą savo mobiliojo ryšio telefono numerį – liepiau tai moteriškei paskambinti ir susisiekti su banko darbuotoju.“
Sukčius taip pat prisiminė, kad moteriai nurodė „banko darbuotojo“ vardą ir pavardę, patikino, jog jis atliks „visą kitą sąskaitos įšaldymo operaciją“.
„Moteris labai greitai paskambino į mano jai nurodytą neva banko darbuotojo telefono numerį, aš pats atsiliepiau, tik truputį pakeičiau balsą, prisistačiau banko darbuotoju, – pasakojo vyras. – Kokią pavardę pasakiau, dabar neprisimenu, bet jai tai buvo nesvarbu. Tada moteriai paaiškinau, kad jos sąskaita dega raudonai, nes per ją yra atliekamos nelegalios finansinės operacijos, mes privalome blokuoti jos asmenines santaupas ir kol vyks ikiteisminis tyrimas, ji jomis naudotis nebegalės. Moteris sutiko. Tada pasakiau, kad man yra reikalingi jos elektroninės bankininkystės duomenys, tačiau ji nurodė, jog elektronine bankininkyste nesinaudoja. Tuomet pasakiau, kad jai išduodant banko kortelę bankas su ja kartu pasirašė ir elektroninės bankininkystės sutartį, aš tai esą matau duomenų bazėje. Faktiškai šio fakto nežinojau, bet moteris netrukus susirado sutartį – elektroninės bankininkystės kortelėje esančių duoenų ji net nebuvo nutrynusi.“
Sukčius teigė, kad paskui prisijungė prie moters sąskaitos, nes ši jam pasakė kodą ir laikinąjį slaptažodį, kurį rado sutartyje.
„Šį slaptažodį iš karto pakeičiau į savo, klausiau moters man reikalingų duomenų ir tiesiog pokalbio metu atlikau finansinę operaciją“, – gyrėsi R. Kaspariūnas.
Vyras neslepė, kad tuo metu dėl vykstančių ikiteisminių tyrimų visos jo sąskaitos buvo areštuotos, todėl jis paprašydavo pažįstamų, jog šie leistų pinigus pervesti į jų sąskaitas.
„Žinoma, niekada nesakydavau, kad pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, jie galvodavo, jog tai yra šeimos narių arba iš užsienio siunčiami pinigai“, – aiškino R. Kaspariūnas.
Šį kartą pasinaudoti sąskaita jis paprašė jau šešioliktą kartą nuteisto Jono Šukaičio, su kuriuo kartu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. „Jo esu prašęs kelis kartus, be to, jis, kaip ir kiti nuteistieji, man parūpindavo mobiliojo ryšio telefonų“, – sukčius skundėsi, kad jo aparatai buvo dažnai blokuojami. Už telefoną jis sumokėdavo nuo 400 iki 500 Lt.
Prie nukentėjusiųjų, kurių esą buvo keliolika, sąskaitų R. Kaspariūnas jungdavosi ne tik per mobiliuosius telefonus, bet ir kompiuterius.
„Žmonių numerius dažniausiai sužinodavau atsitiktinai iš bendros telefonų knygos, surinkęs telefono numerį 118“, – tikino jis.
Tuo metu nukentėjusioji, patikėjusi tariamo FNTT pareigūno skambučiu, teisme prisipažino, kad savo elektroninės bankininkystės duomenis padikdavo bandydama išsaugoti savo pinigus – esą jeigu ne banko darbuotojai, įsiūlę elektroninės bankininkystės duomenis, ji nebūtų nukentėjusi.
„Paskambinęs vyras prisistatė kaip FNTT, esančios Šermukšnių g., pareigūnas, – sakė ji. – Tada jam pasakiau, kad iš karto galiu atvykti į jo kabinetą, nes gyvenu visai šalia, bet jis pasakė, kad jau darbo laikas baigiasi ir visus reikalus reikia sutvarkyti telefonu. Jis pareiškė, kad per mano sąskaitą yra plaunami pinigai, vyksta nusikalstamos finansinės operacijos, kad kažkokia moteris per mano sąskaitą perveda pinigus. Viskuo patikėjau, nes laikraščių neskaitau ir žinių per televizorių nežiūriu.“
Moteris sakė, kad sudiktavo visus kodus, esančius ant slaptažodžių kortelės.
„Minčių po šio skambučio paskambinti į banką man nekilo – juk man banke įsiūlė tą elektroninės bankininkystės sutartį, kurios man visiškai nereikėjo, nes nesinaudoju kompiuteriu“, – sakė vilnietė.
Kad yra nukentėjusi nuo sukčiaus moteris sužinojo dar tą pačią dieną – jai paskambino draugė, kuriai ši papasakojo ką tik nutikusią istoriją. „Ji man pasakė, kad mane apgavo, todėl iš karto nubėgau prie bankomato, pamačiau, kad sąskaitoje nėra 4 tūkst. Lt“, – sakė moteris.