Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekantis A. Vertelka 2011 m. liepos 18 d. atsisakė darbuotis su šluota nuteistųjų pasivaikščiojimo kieme. Dėl to jam buvo skirtas papeikimas, tačiau buvęs Panevėžio nusikalstamo pasaulio autoritetas mieliau įsivėlė į bylinėjimąsi, nei pakluso Lukiškių vadovybei.
A. Vertelka tikėjosi teismuose įrodyti, kad priverstinis darbas „žemina žmogaus garbę ir orumą“, tad už nenorą šluoti kiemą su kitais nuteistaisiais esą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija papeikimą jam skyrė visiškai nepagrįstai.
Už labai sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos už grotų atsidūręs „tulpinių“ vadeiva bandė teismą įtikinti, kad iš jo nieko negalima reikalauti. Esą „laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą“. Remiantis paminėta nuostata, A. Vertelka tikėjosi išsisukti nuo šluotis rankose.
Nė vienas teismas su tokiais motyvais nesutiko. Pirmos instancijos teismo sprendimas A. Vertelkai buvo nepalankus, tad jis nusprendė kovoti prieš šluotos ėmimą į rankas toliau. Šių metų spalio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija nusprendė, kad A. Vertelka nevertas jokios išimties – pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles jis, kaip ir visi kiti nuteistieji, privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas.
Teismas konstatavo, kad „įstatymas netapatina nuteistųjų įtraukimo į mokamus darbus ir nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus. Administracija visada atsižvelgia į nuteistojo sveikatos būklę prieš įtraukdama į darbus. Nevedami į darbą nuteistieji tada, kai yra profilaktinio patikrinimo ir darbingumo nustatymą atlikusios gydytojų komisijos rašytinė išvada, kad nuteistasis yra nedarbingas arba negali dirbti“. Anot teismo nutarties, A. Vertelka yra darbingas, tad privalo vykdyti įkalinimo įstaigoje numatytas taisykles.
Už grotų bausmę atliekantis A. Vertelka su kitais „tulpiniais“ yra nuteistas dėl buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus ir jo sūnaus bei vairuotojo, Panevėžio prokurorės Vidos Kazlauskaitės bei Pasvalio policijos inspektoriaus Sergejaus Piskunovo ir kitų nužudymų.
„Tulpinių“ gauja įvardijama kaip viena žiauriausių panevėžiečių nusikaltimus vykdžiusių gaujų.