Pirmadienį spaudos konferenciją surengęs S. Lavrovas joje dalyvauti pakvietė ir praėjusį mėnesį iš keliolikos Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos išvarytus Rusijos diplomatus. Per 150 Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojų buvo įvardyti šnipais ir priversti palikti JAV, Kanadą, 13 Europos valstybių, taip reaguojant į Jungtinėje Karalystėje įvykdytą S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimą.
Diplomatinėje praktikoje nepageidaujamais reziduojančioje šalyje paskelbtų diplomatų pavardės ir net veidai paprastai neviešinami , bent jau oficialiai. Mat į išvarymą nubaustoji šalis dažniausiai atsako tokiomis pačiomis priemonėmis – išsiunčia tokį patį skaičių kitos šalies diplomatų.
Be to, išvarytieji grįžta namo, tačiau vėliau gali būti deleguojami į kitų šalių atstovybes, o jų, jau kaip demaskuotų Rusijos žvalgybos tarnybų agentų, tapatybių paviešinimas gali pakenkti tolesnei karjerai. Todėl S. Lavrovo sprendimas viešai prieš žurnalistų kameras ir objektyvus išstatyti kelias dešimtis iš 150 išvarytų diplomatų galėjo pasirodyti kiek keistas.
Vis dėlto toks Rusijos URM sprendimas padėjo atpažinti kelis Rusijos „diplomatus“, kurie gerai pažįstami lietuviams – ir ne tik. Po renginio išplatintose nuotraukose į akis gali kristi du ne itin linksmai nusiteikusių Rusijos diplomatų veidai.
Liūdnas gynybos atašė Lietuvoje veidas
DELFI žiniomis, vyriškis dešinėje – Lietuvoje akredituotas Rusijos gynybos atašė Jūrų kapitonas Vitalijus Timofejevas, kuris vos pernai vasarį pakeitė kadenciją baigusį pulkininką Evgenijų Prokopenko.
Tuomet kuklios ceremonijos metu KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktorius Karolis Aleksa pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dialogui su Rusija daugiašaliuose NATO ir ESBO formatuose, ir išreiškė viltį, kad Rusija laikysis atvirumo ir skaidrumo principų bei užtikrins jų įgyvendinimą.
„Šiuo metu Lietuva, kaip ir NATO, nevykdo jokio praktinio bendradarbiavimo su Rusija. Jis sustabdytas, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. 2014 metų pavasarį vienašališku Rusijos sprendimu buvo sustabdytos papildomos saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės, vykdytos pagal dvišalį Lietuvos ir Rusijos susitarimą“, — sakoma KAM pranešime.
Vis dėlto panašu, kad praėjus vos metams būtent V. Timofejevas tapo vienu iš trijų Rusijos diplomatų, kurie buvo išsiųsti iš Lietuvos, prisidedant prie bendro Vakarų šalių atsako į S. Skripalio apnuodijimą.
„Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu“, – tuomet BNS sakė Linas Linkevičius.
V. Timofejevas dar vasarį Rusijos ambasados renginyje susirinkusiems džiugiai pasakojo apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų būklę, tokius herojus, kaip Sirijoje žuvęs karo lakūnas Romanas Filipovas. Tuo metu pirmadienį Maskvoje V. Timofejevas jau atrodė prislėgtas, suvargęs, tarsi išgyvenantis sunkų laikotarpį.
Šviesiaplaukis kaltino Vakarus
Ne itin džiugiai nusiteikęs buvo ir dar vienas Rusijos diplomatas – netoli V. Timofejevo užfiksuotas žemaūgis šviesiaplaukis. Pastarasis galėjo būti gerai žinomas Lietuvos ambasados Vašingtone darbuotojams, mat jis nuolat lankydavosi įvairiuose renginiuose apie Euroatlantinį saugumą.
DELFI šį Rusijos diplomatą sutiko pernai lapkritį, viename „Atlantic council“ renginių apie branduolinius ginklus. Tuomet buvęs Centrinės žvalgybos agentūros analitikas, o dabar Džordžtauno universiteto analitikas Matthew Kroenigas pristatė savo knygą „Amerikos branduolinės strategijos logika“.
Pristatymo metu M. Kroenigas pabrėžė, kad nusiginklavimo politika neveikia, neatgraso Rusijos ir netgi priešingai – skatina ją imtis agresyvių veiksmų.
Be to, analitikas argumentavo, kad Rusija pažeidė 1987 metais tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytą vidutinio nuotolio balistinių raketų sutartį (INF), kuri draudžia iš sausumos paleidžiamų vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis viršija 500 km. kūrimą ir bandymus.
Po tokių pareiškimų „Atlantic Council“ svečio teisėmis dalyvavęs šviesiaplaukis prisistatė esąs Rusijos ambasados atstovas ir su neslepiamu rusišku akcentu ėmė pasakoti, kaip Vakarai nesupranta Rusijos, pastaroji esą nepažeidė jokių sutarčių, o dėl įtampos neva galima kaltinti tik Vakarus.
„Tai koks jūsų klausimas?“, – po kelias minutes trukusios ruso tirados šyptelėjo M. Kroenigas, tačiau nesulaukęs rišlaus klausimo jis argumentais atrėmė diplomato teiginius .
Jau pasibaigus renginiui Rusijos diplomatas prišoko prie M. Kroenigo ir įjungęs diktofoną bandė toliau provokuoti diskusijai. Sugavęs DELFI žurnalisto žvilgsnį diplomatas prisistatė ir atkišo savo vizitinę kortelę. Joje tepažymėta, kad šis asmuo – „Rusijos ambasados atašė“ Viačeslavas Kosariovas. Būtent jis šių metų kovą buvo išprašytas iš JAV.
Drąsūs, įžūlūs ir pasitikintys savimi
Su tokiais Rusijos piliečiais, kurie prisistato verslininkais, diplomatais, žurnalistais ar dar kitų profesijų atstovais, DELFI duomenimis, nesyk susiduria ir Lietuvos atstovybės personalas. Pavyzdžiui, pernai paaiškėjo, kad 2016-siais JAV turėjo palikti dar vienas šnipinėjimu įtartas Rusijos diplomataas – Michailas Kaluginas, kurio svaiginanti karjera prasidėjo Vilniuje.
Drąsus, įžūlus, noriai bendraujantis, puikiai lietuviškai kalbantis, kiek arogantiškas, netgi agresyvus ir itin pasitikintis savimi. Taip lietuvių diplomatų buvo apibūdinamas M. Kaluginas. Dar 2001 metais jis, kaip Maskvos valstybiniu tarptautinių santykių instituto studentas svečiavosi Lietuvoje pagal mainų programą.
„MVTSI studentas Michailas Kaluginas savo pranešime pabrėžė, kad nebeegzistuoja Lietuvos ir Rusijos karinio konflikto pavojus ir priminė, jog dabartinė Rusija nebėra TSRS su savo imperialistinėmis idėjomis“, – tai yra ištrauka iš 2001-ųjų metų žurnalo Politologija, kurį leido Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Ten pat rašoma, kad ir tuometinis Krašto apsaugos viceministras Povilas Malakauskas taip pat antrino M. Kaluginui, pareikšdamas, kad „dabartinė Rusija nekelia pavojaus Lietuvai ir Lietuva tikisi tęsti draugišką dialogą su Rusija“. Tačiau kiek vėliau dėl M. Kalugino lietuviams kilo įtarimų.
Po to, kai 2002 metais jis baigė MVTSI, prasidėjo svaiginama šio diplomato karjera. Pirmasis paskyrimas – į Vilnių, kur jis tapo ambasados atstovu spaudai.
Tokį paskyrimą galima laikyti neatsitiktiniu, mat ambicingąjį, Vilniuje 2001 metais jau pastebėtą ir mokslus baigusį jaunuolį pakvietė tuometinis Rusijos ambasadorius Lietuvoje Jurijus Zubakovas. Pastarasis nuo 1966 metų dirbo KGB, o 1991-1996 metais buvo SVR – tos pačios žvalgybos, kuriai, kaip dabar manoma dirbo M. Kaluginas, vadovas.
Jau Vilniuje atsiskleidė veidmainiški M. Kalugino bruožai: vienu metu jis galėjo būti griežtas, lakoniškas, reiklus darbuotojas, mėgstantis vadovauti. Tačiau kaip mat galėjo pasirodyti draugiškas, rūpestingas ir supratingas.
Netrukus jis pats grįžo į Maskvą, kur metus dirbo Finansų ministerijoje, viceministro pavaduotoju, o vėliau – Užsienio reikalų ministerijoje, kur buvo atsakingas už ryšius su ES. Naujo karjeros laiptelio ilgai laukti neteko – 2010 metais M. Kaluginas paskirtas į prestižines pareigas. Jis pradėjo darbuotis milžiniškoje Rusijos ambasadoje Vašingtone, Politikos skyriuje.
O nuo 2012-ųjų M. Kaluginas sulaukė dar vieno paaukštinimo – ėmė vadovauti Ekonomikos skyriui. Tačiau ten jis pasižymėjo dėmesiu visai kitoms sritims ir net šalims.
Pravertė lietuvių kalbos žinios
Garsus Rusiją tyrinėjantis žurnalistas Markas Galeotti pabrėžė, kad iš JAV vyriausybės girdėjęs, jog „M. Kaluginas domėjosi ne tik ekonominiais reikalais“.
Tarp domėjimosi sričių ypač didelis vaidmuo buvo skirtas Lietuvai. Diplomatų teigimu, M. Kaluginas nuolat sukiojosi renginiuose, kuriuos organizavo ar juose dalyvavo Lietuvos atstovai.
Kitaip nei daugelis rusų diplomatų, pabrėžtinai viešai kalbančių tik rusiškai arba geriausiu atveju angliškai, M. Kaluginas per 4 savo darbo metus Vilniuje laiko veltui neleido – išmoko lietuvių kalbą ir galėjo laisvai kalbėti bei suprasti, kas ką šneka.
„Jis atrodė drąsus, tvirtas, aktyvus, net sveikai agresyvus, labai pasitikintis savimi. Iš kelių susitikimų buvo akivaizdu, kad jo statusas – visai kitas, nei jo oficialios pareigos. Ir jei tik koks mūsų renginys – visada galėjai jį ten išvysti.
Bet jis nesistengė išsiskirti, kaip nors išsišokti, kelti klausimų, tiesiog ramiai ten sukiojosi, galėjo draugiškai pasakoti, kaip jam patiko Vilniuje“, – teigė vienas Lietuvos diplomatas, pabrėžęs, kad lietuviams reikėjo atsargiau kalbėti, kai šalia- jų kalbą puikiai mokantis Rusijos diplomatas.
Lietuvos ambasadoriumi Vašingtone dirbęs Žygimantas Pavilionis taip pat pripažino, kad M. Kaluginas buvo ypač aktyvus ambasados organizuojamuose renginiuose.
„Jis kartu su kitais rusais nuolat mus sekiodavo, taip rodydamas, kad stebi kiekvieną mūsų žingsnį, ypač susitikimuose dėl energetinio saugumo, dėl Ukrainos. Mūsų žiniomis Rusijos ambasadoje dirba apie šimtą žmonių, kurie rūpinasi buvusių okupuotų sovietinių respublikų ambasadomis. Ir jei tik koks vizitas, jis visada pasirodo, sėdi pirmose eilėse ir viską demonstratyviai užsirašinėja.
Ką jis dar daugiau darė veikė, aš nežinau, bet man Kongrese pasakojo, kad rusų diplomatai ateidavo ir personalo nariams tiesiog siūlydavo kyšius „už draugystę“, nekalbant jau apie visokias konferencijas, renginius“, – pasakojo Ž. Pavilionis.
„Atlantic Council“ bendradarbis Andersas Aslundas M. Kaluginą apibūdino, kaip „jauną, arogantišką vyrą raudona barzda, kaip imperatoriaus Aleksandro III“.
„Jis buvo labai skirtingas, nei trys prieš tai jo pareigas užėmę žmonės – jį nelabai domino ekonominiai dalykai ir buvo galima susidaryti įspūdį, kad jis turėjo kitų interesų“, – teigė A. Aslundas.
Taksistas, aktorius ir „žurnalistas“
Tokių slidžių veikėjų kaip M. Kaluginas Vašingtone buvo ir yra daugiau. Pavyzdžiui, pernai spalį dabartinis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Arnoldas Pikžirnis JAV Džorždtauno universitete dalyvavo diskusijoje apie tuomet būsimas Rusijos pratybas „Zapad“.
„Staiga atsistoja nuotraukoje iš gerojo profilio matomas vyriškis ir, prisistatęs žurnalistu iš Rygos*, užduoda klausimą: „Prieš pat Zapad pratybas kaip tik viešėjau Latvijos pasienyje ir nesutikau nė vieno jų bijančio žmogaus. Visi ramiai gyvena savo gyvenimus.
Tik Baltijos šalių valdžios didino isteriją – ir dėl ko? Juk nieko neįvyko! Tad ir noriu paklausti – kam daugiau? Jei ne Latvijos krašto apsaugos biudžetui naudinga ta isterija?“ Labai jau keistas tas Rygos akcentas. Labai įdomūs sutapimai“, – pastebėjo A. Pikžirnis.
„Mano džiugesiui, kitapus stalo buvo kolega iš Latvijos URM, kuriam perdaviau raštelį su paraginimu pasisveikinti su bičiuliu sava kalba. Po renginio jis atėjo pabendrauti su savo „tautiečiu“ latviškai. Deja, gavo tik atsakymą nerišlia latvių kalba ir labai labai nemalonia veido išraiška. Staiga pokalbis persivertė į patogesnę – rusų kalbą, pašnekovas skubiai pasišalino. Taip ir likome ilgiau nepabendravę su puikiuoju žurnalistu iš Rygos“, – rašė A. Pikžirnis.
Vėliau paaiškėjo, kad minėtasis „žurnalistas“ tėra „taksistas“ Olegas Merkulovas. Rygoje gimęs ir į JAV praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje emigravęs O. Merkulovas išties rusakalbei žiniasklaidai siunčia savo „straipsnius“, nors nėra akredituotas žurnalistas.
Be to, jis nesyk prisipažino esąs taksi vairuotojas, turintis licenciją Vašingtone. Kaip toks „taksistas“ nuolat patenka į įvairius renginius JAV valstybės departamente, „Atlantic council“, Džordžtauno universitete ir kitur, išlieka mįslė.
Tačiau savo socialinių tinklų paskyrose O. Merkulovas mėgsta dalintis nuotraukomis, kur jis įamžintas besisukiojantis tiek Rusijos ambasados Vašingtone, tiek kitų diplomatinių atstovybių renginiuose.
Kaip ir minėtieji V. Kosariovas bei M. Kaluginas, O. Merkulovas ypač aktyviai provokuoja aštrias diskusijas, mezga kontaktus ir siekia pabrėžti Kremliui palankią, Vakarus, ypač Baltijos šalis peikiančią nuomonę.
Latvijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad „žurnalistui“ O. Merkulovui praverčia net aktoriniai sugebėjimai – jis jau spėjo nusifilmuoti ir populiariame seriale „Kortų namelis“ („House of cards“), kur vaidino į Vladimirą Putiną itin panašaus Rusijos prezidento apsaugininką.