Kaip atrodys ceremonija, kurios metu Rusijos sostinė prisimins Antrojo pasaulinio karo arba, kaip Rusijoje jis vadinamas Didžiojo Tėvynės karo metu „išvaduotus“ miestus, buvo galima įsitikinti balandžio 10-ąją. Tuomet 22 val. Maskvos laiku sostinės dangų nušvietė įspūdingi fejerverkai, o šalia Kremliaus išsirikiavę kariai iš 18 pabūklų paleido 12 salvių.
Tokiu spektakliu Rusijoje prasidėjo daugiau nei metus truksianti akcija, skirta paminėti sovietų karių išvaduotiems miestams. Pirmaisiais pasirinkti Odesa ir Sevatsopolis. Įdomu tai, kad renginį pristatančio kanalo „TV Zvezda“ puslapyje šie du miestai pagal Kremliaus versiją priskiriami skirtingoms šalims: Odesa vis dar Ukrainai, o Kryme esantis Sevastopolis – Rusijai, nors tarptautinė bendruomenė nepripažįsta 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos.
Dar įdomiau tai, kad be kitų sovietų karių „išvaduotų“ miestų, daugiausiai valstybių sostinių, išsiskiria trys valstybės: be jau minėtos Ukrainos yra Baltarusija ir Lietuva. Abejose šiose šalyse pažymėta po du miestus: Baltarusijoje – Minskas ir Brestas, o Lietuvoje – Vilnius ir Kaunas.
Būtent pastarasis pasirinkimas glumina istorikus, mat jei dėl Vilniaus 1944-ųjų liepą išties virė aršūs mūšiai bei bombardavimai, kurių metu buvo sugriauta daugybė pastatų, žuvo tūkstančiai žmonių, tai Kauno „išvadavimas“ visiškai iškrenta iš konteksto.
Sugalvojo naują mitą?
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vygando Vareikio, visas sovietinės terminologijos ir jį perėmusios Rusijos naratyvas apie „išvadavimus“, ypač tokių miestų, kaip Berlynas ar Viena primena psichopatiją. Tiesa, Vilnius pagal tą pačią sovietinę terminologiją tiktų Kremliaus skleidžiamam naratyvui, pagal kurį sovietų kariams lietuviai turėtų būti dėkingi už „išvadavimą“.
„Vilnius – savaime suprantama, jų manymu, tai buvo LTSR sostinė ir į tą „Tarybinių respublikų išvadavimo“ kontekstą Vilnius įsipaišo. O ir Klaipėda, kur vyko tikrai rimti mūšiai, bet kodėl Kaunas – čia įdomus klausimas, nes Kaune realiai jokių mūšių nevyko, vokiečiai jo negynė“, – teigė istorikas, pažymėjęs, kad galbūt Maskvoje kilo nauja idėja ir naujas naratyvas, kodėl išskirti Kauną.
Jam antrinęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis, kuris dėsto Lietuvos karybos istoriją, taip pat pabrėžė, kad toks supainiojimas gali būti ir naujas Kremliaus sumanymas, mėtant užuominas, kad Kaunas buvo Tarpukario Lietuvos laikinoji sostinė, o Vilnius – tik Stalino dovanotas Lietuvai.
„Arba tai klaida, nes viename žemėlapyje viskas supainiota – toje vietoje, kur Klaipėda, parašyta Kaunas, o ten, kur Kaunas, ten jau pažymėtas Vilnius“, – sake istorikas.
Anot istoriko Valdo Rakučio mūšis dėl Kauno neįvyko, nors abi pusės tam ruošėsi – kautynės vyko aplink miestą, tačiau iš jo vokiečiai pasitraukė susprogdinę strategiškai svarbius objektus – geležinkelio stotį, elektrinę. O jei mūšis dėl Kauno būtų buvęs rimtas ir po įnirtingų kautynių išvaduotas, apie tai visam pasauliui pabūklų salvėmis būtų pranešusi ir pati Maskva.
V. Rakučio teigimu būtent tokiais saliutais primenama Antrojo pasaulinio karo laikų tradicija, kuri, karo metais turėjo kelti ūpą gyventojams: kai tik „išvaduojamas“ koks svarbus miestas, apie tai Maskvoje pranešama pabūklų salvėmis. Anuomet salvės aidėjo ir Vilniui, ir Klaipėdai. Pavyzdžiui, viename J. Stalino įsakymų trimituojama apie uostamiesčio išvadavimą
„Šiandien, sausio 28 d., 22 valandą, mūsų tėvynės sostinė Maskva Tėvynės vardu saliutuoja šauniajai 1-jo Pabaltijo fronto kariuomenei, užėmusiai Klaipėdos miestą ir užbaigusiai visišką Tarybų Lietuvos išvalymą nuo vokiškųjų grobikų – 20 artilerijos salvių iš dviejų šimtų dvidešimt keturių pabūklų“, – skelbiama įsakyme, nors tą dieną į Klaipėdą įžengusi Raudonoji armija taip pat nesutiko didesnio pasipriešinimo – prieš tai rudenį sovietus prie uostamiesčio sustabdę ir didelių nuostolių sovietams pridarę vokiečiai tvarkingai pasitraukė, palikę naujiesiems okupantams išvaduoti griuvėsius. Tačiau Kaunui, kuris nepatyrė didelių suniokojimų per visą karą, niekas net nesaliutavo, tad ir nauja tradicija atrodė itin keista.
„Tad tai greičiausiai yra eilinė klastotė, turėtų būti susiformavusi tradicija, o čia paėmė, sugalvojo ir padarė“, – teigė istorikas. Vis dėlto tai nebūtų pirmas kartas, kai sugalvojama pagerbti „sovietų išvaduotą Kauną“. Dar 2012 metais tuometinis Kauno miesto vicemeras Vytautas Vasilenka ir savivaldybės administracijos direktorius Vygaudas Molis gėlėmis rugpjūčio 1-ąją – būtent tą dieną, kai buvo „išvaduotas“ Kaunas, pasirodė Aukštųjų Šančių kapinėse ir kartu su veteranais padėjo gėlių ant sovietų karių kapų, nors šiose kapinėse palaidota daugiausiai Lietuvos kariuomenės savanoriai, kurie tokios miesto valdžios pagarbos nesulaukė. Tuomet vicemeras V. Vasilenka atrodė sutrikęs ir teisinosi, kad pats nesupratęs, kur važiuoja, ką ir kodėl daro.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, pabrėžė, kad tokiais priminimais apie neva išvaduotus miestus Kremlius primena sau ir pasauliui Rusijoje populiarų mitą: tai jie išvadavo pasaulį nuo fašizmo, o visi, kurie su tuo nesutinka yra nedėkingi ir nusipelno paniekos.
„Be to, tokiais miestų paminėjimais Kremlius žymi savo imperinę teritoriją. Putino strategijoje sovietinės didybės mitas yra vienas kertinių, tad grąžinti pasitenkinimą dėl praeities ir eliminuoti fantominius skausmus po Sovietų sąjungos griūties pasireiškia per tokius aktus“, – teigė ekspertas.