9 straipsnių
Paveldo niokojimas karo metu yra prilyginamas nusikaltimams prieš žmoniškumą ir už tai gresia atsakomybė. Taip laidoje, kurią veda Aušra Jurgauskaitė, sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė. Su ja ir su Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros...
Prasidėjęs pagrindinės Kauno senamiesčio arterijos – Vilniaus gatvės kapitalinis remontas tapo rimtu galvos skausmu joje įsikūrusiems barų ir restoranų savininkams. Negalėdami tęsti veiklos barai užsidarė, kai kurie verslininkai kalba apie neišvengiamą bankrotą. Savivaldybė tikina, kad esminius darb...
Įspūdingi fejerverkai ir 12 šūvių iš pabūklų pačioje Maskvos širdyje. Tokios abejotinos pagarbos šiemet vėlų rugpjūčio 1-osios vakarą sulauks Kaunas, kurio 75-osios „išvadavimo“ metinės bus prisimenamos Rusijoje. Lietuvos istorikai dėl tokio paminėjimo tik gūžčioja pečiais – ką sugalvojo rusai?
Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga viskas nutrūksta: vienas kito nebepažįsta, nesupranta, abipusė neapykanta virsta kruvinu konfliktu, kurį, paradoksaliai, nutraukia ultimatumas. Taip lietuvių ir lenkų santykius XX a. apibūdino istorikai.
Prieš metus verslininko Dariaus Mockaus valdomas koncernas „MG Baltic“ prižadėjo milijoną eurų už tai, kad būtų rastas ir Lietuvai perduotas Nepriklausomybės akto originalas. Per metus tai nebuvo padaryta, tad dabar pinigus ketinama skirti kitoms reikmėms.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis lemtingą 1991 metų sausį, būdamas pirmakursis, Lietuvos laisvės siekį gynė tiek Vilniuje, tiek Kaune. Paklausus, kas jam labiausiai įstrigo iš tų lemtingų įvykių, istorikas neabejodamas atsako – vieningumo jausmas.
Kaip kasmet, taip ir šiemet vasario 19 - 22 dienomis šurmuliuos Vilniaus knygų mugė. Prieš jai prasidedant pagrindinis Lietuvos naujienų portalas DELFI siūlo susipažinti su knygų mugės programa.
DELFI pasiekė informacija, kuri iš tiesų verčia suabejoti humanitarinių mokslų atstovų profesionalumu.
Valstybines šventes kiekvienas pažymi savaip. Vieni – masiniuose renginiuose miestų erdvėse, kiti – prie televizoriaus ekrano. Ne paslaptis, kad daugeliui tai tik laisvadieniai kalendoriuje per kuriuos galima susitvarkyti kasdienius reikalus.
