O kokie pačių abiturientų įspūdžiai, ir kaip kitąmet dar kartą keisis brandos egzaminų tvarka?
Džiaugiasi gerais rezultatais
„LNK Žinių“ kalbintas abiturientas Nikolas pasakojo, kad yra maloniai nustebintas egzaminų rezultatais.
„Nesitikėjau tokių gerų rezultatų“, – sakė jis. Jaunuolis išlaikė lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus.
„Matematika – 47, lietuvių kalba – 45“, – gautus rezultatus nurodė jis.
Istorijos egzamino rezultatas – itin geras, iki šimtuko – vos per plauką.
„Pirmiausia, kai pamačiau, kad yra 99, o ne 100 iš istorijos, man buvo truputį juokinga. Mūsų mokytoja sakė, kad, jeigu kažkas gaus 100, mus visus pavaišins, nusives į restoraną“, – su šypsena pasakojo Nikolas.
Jo svajonė – ateityje tapti politiku: „Aš stosiu į Vilniaus universitetą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI).“
Daugiau išlaikiusiųjų matematikos egzaminą
Visgi, daliai abiturientų aukštųjų mokyklų durys užsivėrė. Šįmet – nauja tvarka. Tie, kurie neišlaikė lietuvių kalbos, matematikos ir trečio pasirinkto egzamino, pretenduoti nei į valstybės finansuojamas, nei į nefinansuojamas vietas negalės.
Brandos egzaminus laikė arti 28 tūkst. abiturientų. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikė 91,1 proc. laikiusiųjų, matematikos – 89,5 proc., chemijos – 99,3 proc., o istorijos – 98,9 proc.
Išlaikiusiųjų skaičiai panašūs į pernykščius.
„Tikrai labai noriu pasidžiaugti“, – vertino ne taip seniai į pareigas paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ministeriją labiausiai džiugina pagerėję matematikos egzamino rezultatai: išlaikiusiųjų skaičius nuo pernai padidėjo 5 proc.
„Ilgametė statistika rodo, kad ir kokią lengvą užduotį parengtum, apie 10 proc. mokinių neišlaikys egzamino. Tai šįmet ir buvo taip – apie 10 proc. ir neišlaikė“, – komentavo matematikas Dainius Dzindzalieta.
Lengvesnės užduotys
Šiemet daugiau ir šimtukininkų – 362. O pasirinkusių laikyti matematikos egzaminą skaičius padvigubėjo.
„Tai rodo, turbūt, ir tą Lietuvos pasirinktą kryptį, šitos Vyriausybės pasirinktą kryptį, kalbant apie inžinerinius mokslus, apie tiksliuosius mokslus, daugiau dėmesio jiems“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kol ministerija giriasi nuopelnais, ekspertai aiškina, kad girtis nėra kuo: esą gerėja ne mokinių žinių lygis, o lengvėja užduotys.
„Iš karto po egzaminų aš sakiau, kad šių metų užduotys yra parengtos taip, kad išlaikytų dauguma mokinių, kurie bent kažkiek mokėsi“, – dėstė D. Dzindzalieta.
„Mano vertinimu, egzamino užduotys buvo korektiškos“, – su išsakytu požiūriu nesutiko ministrė.
„Iš tikrųjų neturėtų būti egzaminai tokie, kurie bandytų pričiupti ar išprovokuoti klaidai“, – pridūrė ji.
Panašiai kalbėjo ir laikinasis Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Aidas Aldakauskas.
„Užduotis buvo pakankamai kultūringa mokinių ir mokytojų atžvilgiu. Kažkokių subtilumų, dėl ko reikėtų vargą vargti, nebuvo“, – teigė jis.
Prasta situacija tautinių mažumų mokyklose
Matematikai sutinka, kad egzaminas skirtas ne tam, kad moksleiviai susikirstų. Tačiau lengvinant užduotis žinių lygis neišvengiamai esą prastės ir toliau.
„Mūsų matematikos lygis vis labiau ir labiau krenta. Mokytojai, kai moko per pamokas, visgi atsižvelgia į egzamino lygį. Jeigu egzaminų užduotys lengvėja, vadinasi ir mokymas vis lengvėja. Ir taip jau tęsiasi apie 20 metų, ir nepanašu, kad tai sustotų“, – pasakojo D. Dzindzalieta.
Lietuvių kalbos egzamino rezultatai kiek prastesni nei pernai: išlaikiusiųjų beveik 2 proc. mažiau.
Kiek mažiau ir šimtukininkų: šįmet – 314.
Tiesa, vis dar prasta situacija tautinių mažumų mokyklose.
„Šiais metais yra apie 20 proc. neišlaikiusių. Tai tikrai nėra naujiena, yra buvę metų, kai ir 25 proc. neišlaiko“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Istorijos egzamino rezultatai šįmet maždaug 1 proc., o chemijos – 2 proc. geresni nei pernai.
„Apeliacijų laukiam iki liepos 12 dienos“, – paminėjo A. Aldakauskas.
Kitąmet tvarka – kitokia
Ministerija dėl egzaminų tvarkos gavo pastabų ir nusprendė dar kartą ją keisti. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas bus sudarytas iš dviejų dalių, o ne trijų kaip siūlyta anksčiau. Viešasis kalbėjimas lems 30 proc. galutinio įvertinimo, rašto darbas – 70 proc.
Iš siūlytų trijų dalių matematikos egzamino irgi liks tik dvi. Pirmoji dalis lems 40 proc. įvertinimo, antroji – 60 proc.
Šių ir kitų mokslo metų vienuoliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei rezultatai jų netenkins. Be to, ministerija žada, kad gerės ir egzaminų užduočių kokybė. Prieš pateikdami moksleiviams, žada užduotis testuoti dvejus metus.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie brandos egzaminų rezultatus ir kitų metų egzaminus žiūrėkite čia: