„O kuo čia stebėtis? Ar tai blogas darbas?“, – klausia V. Bacys. Apie 90 mokinių turinčiai Aukštelkės mokyklai V. Bacys vadovaus nuo rugpjūčio vidurio. Ar žinomas pedagogas nesijaus tarsi ištremtas?
„Į tai žiūriu kaip į galimybę padaryti kažką įdomaus. Labai skeptiškai žiūriu, kai sako tremtis. Tai priemiestinė gyvenvietė, augantis rajonas, į darbą reikia žiūrėti kaip į darbą, o ne kaip į tremtį. Tremtis yra į Sibirą, o ne į rajoną“, – kalbėjo V. Bacys.
V. Bacio teigimu, tokio dydžio mokykloms sunku dėl finansavimo: joms visą laiką reikia įrodinėti, kad yra vertos finansavimo, jos turi teikti didžiulę pridėtinę vertę. „O daugiau viskas gerai. Originali mokykla: biblioteka lauke, tualetas lauke, yra ką veikti. Iššūkis didžiulis, bet įdomus“, – teigė V. Bacys. Jis patikslino, kad tualetas lauke, bet europietiškai įrengtas. Apie 9 kilometrus nuo Šiaulių nutolusioje Aukštelkėje yra tik bažnyčia, senelių namai ir mokykla: nėra net kultūros namų.
V. Bacys 10 metų vadovavo Šiaulių Didždvario gimnazijai, 2008-2012 m. dirbo švietimo ir mokslo ministru Gintaro Steponavičiaus komandoje, pastaraisiais metais mokė pilietinio ugdymo Didždvario gimnazijoje. Aukštelkėje jis direktoriaus, tačiau nemokytojaus: nenori atimti krūvio iš pedagogų. Jis ir toliau pilietinio ugdymo mokys Didždvario gimnazijos auklėtinius.
Pašnekovas Vilniaus sindromu apibūdina nenorą važiuoti dirbti į rajoną. „Man patinka, man smagu ir, visų pirma, įdomu. Čia galima daryti visai kitokius darbus nei didelėje mokykloje. Mažoje mokykloje galima viskam demokratiškai vadovauti, tai bendruomeninė mokykla, kur daug sprendžia pati bendruomenė, didelėje mokykloje tą sunkiau padaryti. Tokioje mokykloje žymiai lengviau dirbti su kolektyvu“, – kalbėjo V. Bacys.
Jo teigimu, didžiausia problema – mokinių skaičiaus mažėjimas. Mokytojų mokykloje netrūksta: į paskelbtą informatiko-sekretoriaus vietą sulaukta krūvos prašymų.
42-ejų metų liberalas V. Bacys priklauso Šiaulių miesto savivaldybės tarybai.