Tai galimybė mokiniams parodyti savo išmanymą
Visų pirma palaikau dėl to, kad mokiniai galės labiau realizuoti savo išmanymą, žinias ir patirtį. Kartais mąstome, kad jaunas žmogus yra kvailas, nieko neišmano, neturi savo nuomonės. Tai netiesa. Pernai A. Kulviečio klasikinėje gimnazijoje turėjau retorikos pamokų ir mačiau, kad tikrai yra nemažai mokinių, kurie skaito, ir daug skaito, turi savo nuomonę, sugeba analizuoti ir gretinti tokius dalykus, apie kuriuos net neužsimenama programoje. Štai šitiems mokiniams ir atsiveria galimybė parodyti, ką žino ir moka.
Jeigu mokinys, rašydamas rašinį, sugeba į analizuojamas vertybes pažiūrėti gerokai plačiau (nes visos vertybės yra bendražmogiškos, bendraeuropinės), palyginti jas su pasaulinės literatūros kūriniuose gvildenamomis mintimis, tokiam mokiniui reikia pridėti papildomą balą, kaip paskatinimą, kad jis eina teisingu keliu. Niekaip nesuprantu tų, kurie virkauja, kad žlugdoma lietuvių literatūra – įsakyme aiškiai pasakyta, kad per egzaminą reikės remtis privalomaisiais autoriais, tai kur čia dangus griūva? Anksčiau tie privalomieji buvo nurodyti – ar čia tas literatūros gelbėjimas? O jeigu kurio autoriaus mokiniai neanalizavo, jeigu to autoriaus mokinys nesuprato, jeigu sirgo ir praleido pamokas, kai apie jį buvo kalbama? Pamėginkite patys tuomet išsamiai tokį autorių analizuoti, kai drebi iš baimės per egzaminą – o jeigu neįtiksi vertintojui, jeigu tu neteisingai mąstai… Galbūt bijoma, kad mokinys bus labiau apsiskaitęs negu vertintojas ar mokytojas? Bet čia jau ne mokinio, o mokytojo ir vertintojo problema.
Lituanistai pritaria
Įsakymas atveria langą ne tik mokiniams, bet ir kūrybiškiems mokytojams, nes jie nebeprivalės rengti mokinius egzaminui ir analizuoti jau nebeaktualius kūrinius, kurių mokiniai nebesupranta. Kalbėjau su labai skirtingų vietovių mokytojais, mokiniais, savo katedros kolegomis – jie irgi palaiko švietimo ir mokslo ministrės iniciatyvą. Pakeitimai nėra esminiai, todėl tikrai nesuprantamas dabar kilęs spaudimas (tiksliau būtų sakyti šantažas) ministrei, kai į tai įtraukiami net Seimo nariai, deja, nelabai suprantantys kas, kur, kodėl ir apie ką. Viešai visi skelbiame, kad norime naujovių, norime keistis, o kai tos naujovės paskelbiamos, puolam viską daryti, kad tik niekas nesikeistų, kad liktų po senovei.