„Mus taip pažemino... Vaikas serga, o aš buvau sutrypta su žemėmis. Mokyklos direktorė prieš visus tą pačią klasę lankančių vaikų tėvus iš manęs atvirai tyčiojosi ir viskas tik dėl to, kad gyniau savo vaiką“, – su ašaromis akyse pasakojo moteris.
Paisydami nepilnamečių teisių apsaugos įstatymo, jos, jos dukters, mokyklos direktorės pavardžių ir pačios mokyklos pavadinimo neminėsime.
Patyčios prasidėjo dar pirmoje klasėje
Anot moters, visa ši istorija prasidėjo dar pirmoje klasėje. Į mokyklą atėjusi jos dukra nežinia kodėl užkliuvo kelioms bendraklasėms. Dukrą iš mokyklos pati pasiimdavusi mama tikino pastebėjusi, kad atmosfera klasėje – ne pati geriausia. Net ir valytoja ją kartą perspėjo: „Darykite, ką nors, mergaitė dažnai verkia, bėga į tualetą ir ten kūkčioja“.
Ieva pasakojo, kad dažnai lankėsi pas klasės auklėtoją, tačiau ji įtikindavusi, kad visa tai – laikina, bėdos baigsis vaikams augant. Dabar jau dvi vyresnes dukras užauginusi moteris tikina supratusi – ji buvo pernelyg patikli. Patyčios klasėje ne tik nesibaigė, bet ir pasidarė dar baisesnės.
„Auklėtoja sakydavo: ją tos akiplėšos vis puola, aš su jomis pašnekėsiu, viskas išsispręs. Ji griežtai nesutiko, kad dėl to eičiau pas direktorę, galvojau, kad vaikai patys nusiramins. Tačiau šiemet mano dukra jau yra penktoje klasėje, o problemos nedingsta. Pavyzdžiui, dvi inicijuojančios patyčias mergaitės prie jos kibti pradėjo dar rugsėjo pirmąją, kai visi vaikai stovėjo kiemelyje ir džiaugėsi švente. Įsivaizduokite, tos mergaitės net prie manęs atsisukusios mano dukrą užkabinėjo, kai paprašiau baigti, jos man, suaugusiam žmogui, atšovė: „Ko tu čia nori?“. Jos nesimuša, bet taiko psichologinį smurtą, o juk tai baisiau nei fizinis smurtas. Atsiprašau už savo žodžius, bet jau geriau į „snukį“ gauti, nei taip. Dukra pasakojo, kad jos ją kartą apsupo ratu ir tiesiog klykė nesavais balsais. Viskas vyksta dėl pavydo, tos mergaitės net yra suskaičiavusios, kiek dienų mano dukra nebuvo mokykloje, ir nuolat klausinėja, dėl ko ši yra pirmūnė, kodėl ją vis perkelia į kitą klasę“, – sunkiai žodžius rinko moteris.
Uždraudė pasakoti mamai
Ji tikina, kad šiemet taip pat bandė kalbėtis su jau nauja klasės auklėtoja, prašė jos, kad būtų užkirstas kelias patyčioms. Deja, rasti situacijos sprendimo būdų nepavyko.
„Nuo tos dienos praėjus gal trims savaitėms mano dukra grįžo iš mokyklos labai nusiminusi. Iš pradžių ji dar nieko man nesakė, tačiau nuėjusi į savo kambarį apsiverkė. Kai paklausiau, kas yra, o ji tik tyliai: „Nieko, mamyte, viskas gerai“. Kai vėl jos perklausiau, ji patikino, kad nieko negali man sakyti. Nustebau, kokia čia paslaptis. Pasirodo, ją buvo pasikvietusi auklėtoja ir prigrasė nieko, kas vyksta klasėje, nepasakoti savo mamai, nes aš esą iš musės padarau dramblį. Kai paskambinau jai, auklėtoja patikino, kad negali kalbėti, o vėliau sutikus mokykloje praėjo net nepasisveikinusi“, – pasakojo Ieva.
Ji pasakojo, kad iš dukros tyčiojasi tik dvi mergaitės, kitiems vaikams jos dukra neužkliūna. Tačiau pykti ant vaikų moteris nėra linkusi. Anot jos, dėl visko kalti pedagogai, kurie neatliko savo darbo – laiku nesustabdė patyčių.
„Bandžiau kalbėtis ir su tų mergaičių tėvais, tačiau jie nesupranta, kas vyksta, netiki tuo. Viena mama mane apkaltino, kad esą aš nepadedu tėvams tvarkytis mokykloje, kažkada per šventę nepadėjau paruošti vaišių stalo, kartu netvarkiau gėlynų. Tačiau ar tai – priežastis tyčiotis iš mano dukros? Gatvėje sutikti kitos mergaitės tėvai tiesiog nuo manęs pabėgo. Ne ką geriau elgiasi ir direktorė. Ji nuolat apsimeta labai užimta, nenori su manimi kalbėti, o pradėjusi kalbėti visą kaltę verčia klasės auklėtojai. Jos turi neišspręstų vidinių konfliktų – kadaise ta klasės auklėtoja norėjo tapti direktore, bandė iš posto išversti dabartinę direktorę, todėl ši dabar labai ant jos pyksta. Nuolat vaikščiodama ir pas klasės auklėtoją, ir pas direktorę, supratau, kad per mano dukrą jos siekia išspręsti savo problemas. Nuolat mėto atsakomybę viena nuo kitos“, – patikino moteris.
Paprašė, kad išeitų
Praėjusią savaitę vyko jos prašymu surengtas tėvų susirinkimas. Deja, jis patyrė visišką fiasko. Anot moters, visi vaikų tėvai buvo prieš ją nusiteikę, nes juos pakurstė iš dukros besityčiojančių mergaičių mamos, kurios yra vadinamos klasės „aktyvistėmis“. Tėvai nuslėpė ir tai, kad jų vaikai taip pat patyrė patyčias.
Galų gale Ievai buvo pasakyta, kad jos dukra klasėje nepritampa ir paprašyta ją leisti į kitą mokyklą. Mokyklos psichologė citavo taip esą sakiusius mergaitės bendraklasius.
„Jau seniai turėjau ją perkelti į kitą mokyklą, bet vis tikėjau. Tikėjau kažkuo. Mergaitė mokosi gerai, nenorėjau, kad nukentėtų jos mokymosi rezultatai, norėjau, kad ji turėtų pačias geriausias galimybes mokytis, bet ji tiesiog susigadino sveikatą. Gydytojai jai rašo vis naujus vaistus, griežtai draudžia tokios būklės eiti į mokyklą. Mano dukra labai pasikeitė, bet žinau, kad už jos gerovę kovosiu. Eisiu iki galo. Toje mokykloje toleruojamos patyčios, ne vienas vaikas dėl to nusižudė, nenoriu, kad būtų daugiau tokių vaikų. Gal reikia baigti leisti tokioms mokykloms atimti vaikų sveikatą ir gyvybes?“, – retoriškai klausė moteris.
Kalbėti apie situaciją mokykloje atsisako
DELFI susisiekė su mokyklos, kurią lanko mergaitė, direktore, tačiau komentuoti šią situaciją ji atsisakė.
„Negaliu telefonu aptarinėti tokių klausimų“, – sakė ji. Taip pat nepažadėjo, kad į klausimus bus atsakyta ir susisiekus el. paštu.
„Mes esame įpareigoti LR galiojančiais įstatymais dėl informacijos apie asmenį neviešinimo ir jos konfidencialumo. Tai yra rimti dalykai ir mes negalime komentuoti. Maža, kur kas sugalvos skambinti ir kreiptis. Ši motina yra mokyklos bendruomenės asmuo ir visa informacija, kiek jos reikia žinoti, kaip kas sprendžiama, ji žino, visuose reikaluose dalyvauja. Kiek kartų ji pas mane ateis, aš ją pati pakonsultuosiu ir nuraminsiu, kad nesijaustų pasimetusi“, – DELFI sakė ji.
Paklausus, kaip mokykloje bus sprendžiama ši situacija ir užkertamas kelias tolimesnėms patyčioms, ji patarė kol kas negalinti į šį klausimą atsakyti.
„Jei tai yra rimtas reikalas, jei aš tai matysiu, bendradarbiausime tiesiogiai, akis į akį. Be abejo, Jūs turite teisę rašyti, tačiau ne aš viena sprendžiu, kaip elgtis. Dabar negaliu Jums pasakyti, kaip pasielgsiu. Teisingiausias atsakymas – Jūs dirbkite savo darbą, mes dirbsime savo“, – leistis į tolesnes kalbas atsisakė ji.
Kur kreiptis?
DELFI primena, kad susidūrus su patyčiomis mokykloje, kurių sustabdyti negali pedagogai, reikėtų kreiptis į mokyklose dirbančius socialinius darbuotojus ar psichologus. Jei tokių specialistų mokykloje nėra, svarbu ieškoti pagalbos už mokyklos ribų.
Tokią pagalbą teikia:
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras. Daugiau informacijos www.raida.lt
Všį Paramos vaikams centras. Daugiau informacijos www.pvc.lt ir www.vaikystebesmurto.lt
VšĮ Saugaus vaiko centras. Daugiau informacijos www.saugus-vaikas.lt
Šeimos santykių institutas. Daugiau informacijos www.ssinstitut.lt
Vaikų linija. Daugiau informacijos www.vaikulinija.lt.
Pedagoginės psichologinės tarnybos ─ tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir vaikų globos įstaigoms.
Psichikos sveikatos centrai paprastai yra įsikūrę ir poliklinikose kaip atskiras jų skyrius. Juose vykdoma pirminė psichikos sveikatos priežiūra, tai reiškia, kad medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba teikiama ambulatoriškai – pacientai gyvena savo namuose, o iš anksto užsiregistravę ir atvykę į PSC, gali gauti jiems reikalingas paslaugas. Šios pagalbos galimybės yra visose savivaldybėse ir gali būti prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.